Žodis „bibliofilija“ yra kilęs iš graikų kalbos (gr. biblos - knyga, philia - pomėgis) ir bendrąja prasme reiškia meilę knygai, siauresne - bibliofilų ypatingą dėmesį pasirinktam objektui. Asmuo, užsiimantis bibliofilija, yra vadinamas bibliofilu, jis skverbiasi į knygos pasaulį, jos istoriją ir kultūrą. Kai kas bibliofiliją tapatina su kolekcionavimu, tačiau ji apima ne tik knygų įsigijimą ir saugojimą, bet ir jų tvarkymą, tiriamąjį darbą bandant išsiaiškinti knygų rinkinio ar atskiro egzemplioriaus kilmę bei likimą.
Bibliofilija yra socialinis psichologinis fenomenas, individualaus gyvenimo būdo išraiška. Tikram bibliofilui būdingos savybės yra meilė knygai, susižavėjimas, pasišventimas ir kantrybė. Jam knyga nėra kapitalo kaupimo priemonė ar pelningas lošimas. Ilgai kaupta, pildyta kolekcija yra asmeninis pasiekimas, žinoma, turintis ir savąją piniginę vertę, tačiau ji per glaudų ryšį su kitais kolekcininkais ir knygų mylėtojais prisideda prie bendro kultūros palikimo išsaugojimo ir skleidimo ir todėl, nepriklausomai nuo jos tuometinės piniginės vertės,
turi didžiulę pridedamąją
Vidmanto Staniulio knyga„Diagnozė: bibliofilija“(2010m.) - tai bandymas per jo didžiulę patirtį ir kitų žinomų Lietuvos kolekcininkų su knyga susijusių žmonių samprotavimus suprasti bibliofilijos esmę ir filosofiją, atskleisti lietuviškosios bibliofilijos dvasią bei tradicijas.
Knygoje žinomi Lietuvos bibliofilai prisimena bibliofilijos istoriją, filosofuoja, kalba apie save ir kolegas. Čia paminėti ne vien tikrieji bibliofilai, bet ir kiti su knyga susiję žmonės, neabejingi Lietuvos istorijai ir kultūrai. Sudarytojas dėkoja visiems autoriams už nuoširdžius straipsnius ir originalias mintis.
Autorius mano, kad šis leidinys paskatins domėjimąsi knyga, o gal ir susargdins reta ir tauria liga - bibliofilija.
Autorė, ištyrusi dailininko, bibliofilo ir kolekcininko Kazio Varnelio (g. 1917) asmeninę 9500 knygų biblioteką, teigia, jog bibliofilija, viena iš kultūros reiškimosi formų, grįsta ypatingu bibliofilo santykiu su knyga, išskirtiniu dėmesiu knygos kaip daikto estetinei vertei. Kaziui Varneliui bibliofilija, neatskiriamai susijusi su jo paties menine kūryba ir kolekcionavimu, yra savita asmenybės raiškos sritis.
Jo biblioteka, 1998 m. iš JAV parvežta į Lietuvą, tapo įasmenintu kultūros faktu: senosios kronikos, Lietuvos spaudos paminklai išeivijoje gyvenusiam menininkui teikė galimybę priartėti prie tėvynės savasties.
Plačiau.
"Dievas, sutvėręs ir kasdien kuriantis kiekvieno žmogaus širdį, žino žmogaus atminties silpnumą ir jo dorybingosios valios nepastovumą. Todėl jis panorėjo, kad knyga būtų tarsi priešnuodis visoms šioms blogybėms. Liepė kiekvieną dieną ją skaityti ir vartoti, kaip naudingiausią dvasios maistą. Juo sustiprintas protas nebus bejėgis ir nesiblaškys abejonėse.(Keturioloiktas skyrius,XCV)"
„Tai knyga tiems, kurie myli knygas, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be knygų. Knygos himnas, knygos konstitucija, knygos katekizmas, bibliofilijos elementorius, bibliofilijos enciklopedija, bibliotekininkystes vadovėlis, bibliografijos abėcėlė, skaitymo kultūros patarėjas, literatūrinis testamentas, autobiografinė esė “ – tokius epitetus šiai knygai priskiria skaitytojai. Pridėsiu dar vieną – odė knygoms. 1345 metais parašyta knyga lig šiol neprarado savo aktualumo. Richard de Bury – garsus to meto dvasininkas ir vienas didžiausių bibliofilų pasaulio istorijoje. 1700 knygų, kurias jis turėjo savo bibliotekoje, net ir šiandien yra nemažai. Tuo metu tai buvo, be abejones, didžiausia asmeninė knygų kolekcija. Galbūt koks nors karalius ir turėjo daugiau, tačiau vargu ar buvo nors vieną perskaitęs./ Vilis Normanas/
Šias knygas visada rasite mūsų bibliotekos Informacinių leidinių skaitykloje.
Lietuvos bibliotekininkų draugija 2011 metų balandžio 26 – gegužės 3 dienomis skelbia 11-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Skaityk Bibliotekoje!“
Bibliofilija yra socialinis psichologinis fenomenas, individualaus gyvenimo būdo išraiška. Tikram bibliofilui būdingos savybės yra meilė knygai, susižavėjimas, pasišventimas ir kantrybė. Jam knyga nėra kapitalo kaupimo priemonė ar pelningas lošimas. Ilgai kaupta, pildyta kolekcija yra asmeninis pasiekimas, žinoma, turintis ir savąją piniginę vertę, tačiau ji per glaudų ryšį su kitais kolekcininkais ir knygų mylėtojais prisideda prie bendro kultūros palikimo išsaugojimo ir skleidimo ir todėl, nepriklausomai nuo jos tuometinės piniginės vertės,
turi didžiulę pridedamąją
Vidmanto Staniulio knyga„Diagnozė: bibliofilija“(2010m.) - tai bandymas per jo didžiulę patirtį ir kitų žinomų Lietuvos kolekcininkų su knyga susijusių žmonių samprotavimus suprasti bibliofilijos esmę ir filosofiją, atskleisti lietuviškosios bibliofilijos dvasią bei tradicijas.
Knygoje žinomi Lietuvos bibliofilai prisimena bibliofilijos istoriją, filosofuoja, kalba apie save ir kolegas. Čia paminėti ne vien tikrieji bibliofilai, bet ir kiti su knyga susiję žmonės, neabejingi Lietuvos istorijai ir kultūrai. Sudarytojas dėkoja visiems autoriams už nuoširdžius straipsnius ir originalias mintis.
Autorius mano, kad šis leidinys paskatins domėjimąsi knyga, o gal ir susargdins reta ir tauria liga - bibliofilija.
Autorė, ištyrusi dailininko, bibliofilo ir kolekcininko Kazio Varnelio (g. 1917) asmeninę 9500 knygų biblioteką, teigia, jog bibliofilija, viena iš kultūros reiškimosi formų, grįsta ypatingu bibliofilo santykiu su knyga, išskirtiniu dėmesiu knygos kaip daikto estetinei vertei. Kaziui Varneliui bibliofilija, neatskiriamai susijusi su jo paties menine kūryba ir kolekcionavimu, yra savita asmenybės raiškos sritis.
Jo biblioteka, 1998 m. iš JAV parvežta į Lietuvą, tapo įasmenintu kultūros faktu: senosios kronikos, Lietuvos spaudos paminklai išeivijoje gyvenusiam menininkui teikė galimybę priartėti prie tėvynės savasties.
Plačiau.
"Dievas, sutvėręs ir kasdien kuriantis kiekvieno žmogaus širdį, žino žmogaus atminties silpnumą ir jo dorybingosios valios nepastovumą. Todėl jis panorėjo, kad knyga būtų tarsi priešnuodis visoms šioms blogybėms. Liepė kiekvieną dieną ją skaityti ir vartoti, kaip naudingiausią dvasios maistą. Juo sustiprintas protas nebus bejėgis ir nesiblaškys abejonėse.(Keturioloiktas skyrius,XCV)"
„Tai knyga tiems, kurie myli knygas, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be knygų. Knygos himnas, knygos konstitucija, knygos katekizmas, bibliofilijos elementorius, bibliofilijos enciklopedija, bibliotekininkystes vadovėlis, bibliografijos abėcėlė, skaitymo kultūros patarėjas, literatūrinis testamentas, autobiografinė esė “ – tokius epitetus šiai knygai priskiria skaitytojai. Pridėsiu dar vieną – odė knygoms. 1345 metais parašyta knyga lig šiol neprarado savo aktualumo. Richard de Bury – garsus to meto dvasininkas ir vienas didžiausių bibliofilų pasaulio istorijoje. 1700 knygų, kurias jis turėjo savo bibliotekoje, net ir šiandien yra nemažai. Tuo metu tai buvo, be abejones, didžiausia asmeninė knygų kolekcija. Galbūt koks nors karalius ir turėjo daugiau, tačiau vargu ar buvo nors vieną perskaitęs./ Vilis Normanas/
Šias knygas visada rasite mūsų bibliotekos Informacinių leidinių skaitykloje.
Lietuvos bibliotekininkų draugija 2011 metų balandžio 26 – gegužės 3 dienomis skelbia 11-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Skaityk Bibliotekoje!“
Susitikime, skaitykime, bendraukime bibliotekose!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą