2012 m. gruodžio 20 d.
Puoselėkime ir saugokime tarmes
Siekiant stiprinti tautos vienybę, pilietiškumą, toleranciją, bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą 2013-ieji metai paskelbti Tarmių metais.
„Iki šiol Lietuva galėjo pasigirti ypač turtingu tarmių palikimu, nes nė vienoje kitoje Europos valstybėje tokioje mažoje teritorijoje nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmių“, – sako nutarimo iniciatorius Julius Dautartas.„Galų gale buvo vainikuotos dvejus metus trukusios etnokultūrininkų pastangos paskelbti Tarmių metus ir tokiu būdu atkreipti visuomenės dėmesį į tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo problemas Lietuvoje“, – priimtuojus nutarimu džiaugiasi Lietuvių etninės kultūros draugijos ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė
Tarmių amžius – apie 1000 metų, todėl jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai. Kitąmet pradėsime minėti 115 metų, kai Antanas Baranauskas parengė pirmąją lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir 50 metų, kai tas skirstymas buvo patobulintas. Antrojoje XX a. pusėje buvo visuotinai priimta Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus lietuviškų tarmių klasifikacija. Pagal ją skiriami du tarmių būriai : tai žemaičiai ir aukštaičiai.
Pažymėti tarmių metus siūloma organizuojant vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkursus „Tramtatulis“, inicijuojant Tarmių dienų minėjimą savivaldybėse, valstybės institucijose, mokyklose, bei bibliotekose, rengiant ekskursijų vadovų, vedančių ekskursijas vietos tarme, konkursus.
Jei svajojate rašyti eilėraščius, apsakymus, noveles ar kitaip išbandyti jėgas literatūrinėje kūryboje arba jei jau ir kuriate, pabandykite tai padaryti ir žemaitiškai . Skuodo savivaldybės viešoji biblioteka tęsia konkursą „Kuriame žemaitiškai“. Konkursas prasidės 2013 m. sausio mėn. 1 d. ir tęsis iki 2013 m. gegužės mėn. 31 d. Konkursui reikia pateikti naują, niekur nespausdintą, niekur nedalyvavusį kūrinį – prozą arba poeziją. Apimtis pageidautina nedidelė. Bus vertinamas kūrybiškumas, įtaigumas, meistriškumas.
Vertinimo komisija : J.Pabrėža – Šiaulių universiteto prodekanas, žemaičių kalbos taisyklių autorius, J.Zvonkuvienė – žurnalistė, J.Kubilius – redaktorius.
Kalbėkime savo protėvių kalba.
2012 m. spalio 31 d.
Ar Lietuva gerovės valstybė?
2012 m. spalio 17 d.
Nemokama ir nevaržoma interneto prieiga
Judėjimas siekiant įteisinti atvirąją prieigą pasaulyje prasidėjo 1999 m. kaip atsakas į sparčiai augančias mokslinių žurnalų kainas. Prestižiniuose leidiniuose paskelbtų straipsnių mokslininkai negalėdavo pasiekti todėl, kad bibliotekos vis brangstančių žurnalų nepajėgdavo užprenumeruoti .
Šio judėjimo tikslas – užtikrinti nemokamą ir nevaržomą interneto prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų. Kertinis šio judėjimo akmuo – 2003 m. Berlyno deklaracija, skirta atvirajai prieigai prie tiksliųjų ir humanitarinių mokslų informacijos. Joje skelbiama, kad atviroji prieiga turi atitikti dvi sąlygas: autoriai turi suteikti galimybę nemokamai susipažinti su savo moksliniais darbais ir jais naudotis nepažeidžiant autoriaus teisių; bei įkeltų juos bent į vieną elektroninę dokumentų talpyklą.
Į viešąją diskusiją „Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje“ kviečiami mokslininkai, mokslo politikai ir administratoriai, mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų atstovai, leidėjai, bibliotekininkai ir kiti mokslinės komunikacijos proceso dalyviai. Diskusijos tikslas – skatinti atvirosios prieigos iniciatyvas, susijusias su mokslinių tyrimų rezultatų publikavimu atvirojoje prieigoje, suteikti pagreitį mokslinių tyrimų rezultatų įkėlimui į atvirąją prieigą, skatinti mokslinės komunikacijos procesus Lietuvoje.
2012 m. spalio 11 d.
Knygų terlojimas ar...marginalijos?
Marginalijos – įrašai knygose, pastabos. Nors pastabų žymėjimas knygose, jas skaitant – ne visiems knygiams priimtinas užsiėmimas bet
knygos su marginalijomis šiandien vis labiau vertinamos ne tik dėl ryšio su žinomais žmonėmis, bet ir dėl to, jog pastabos atskleidžia visuomenės požiūrį į daugelį dalykų, parodo santykį žmogaus ir darbo.
Kaip teigia Lietuvos marginalijų (arba pastabų paraštėse) tyrinėtojas prof. Arvydas Pacevičius, marginalijas mėgo ne tik M. Twainas, tačiau dažnas knygos skaitytojas. Anot Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto eksperto prof. A. Pacevičiaus, Lietuvoje pirmieji marginalijų autoriai Lietuvoje buvo didikai ir dvasininkai, bet jau XVIII a. jas pradėjo kurti ir Lietuvos valstiečiai.
Įterpiant savo pastabas, komentarus ar atsiminimus skaitymas tampa daug vertingesnis ir turiningesnis, įsitikinę ekspertai. „Marginalijos tyrinėtojams svarbios keliais aspektais: jos rodo raštingumo lygį, jo sklaidą visuomenėje; teikia medžiagos kalbos, literatūros, mokslo istorijai – juk komentuojama, polemizuojama su knygos autoriumi, kartais gana aršiai (taip darydavo religiniai priešininkai, rašydami apie baisiais pragaro bausmes, kurios laukia netikėlių) ir panašiai“, – teigia prof. A. Pacevičius.
"Neišmeskim priterliotų knygų"- siūlo knygų istorikas prof. A.Pacevičius. Kodėl? Rasi čia...
2012 m. rugsėjo 1 d.
2012 m. rugpjūčio 8 d.
100knygų
Kaip manote, kiek grožinių knygų Lietuvoje išleidžiama per metus? Skaičiuojama apie 1000. Kaip manote, kokia perkamiausia knyga buvo, tarkime, šių metų liepos mėnesį? Tai A. Čekuolio "Faktai ir šypsenos". Šią ir dar daugiau įvairios informacijos nuo šiol galite rasti naujame projekte 100knygu.lt. Tai projektas, skirtas tikriems knygų mylėtojams. Kaip teigia projekto įkūrėjai, Lietuvoje kasmet išleidžiama galybė knygų, sunku susigaudyti, ką būtų verta ir įdomu paskaityti, kokios vyrauja mados, apie kokias knygas diskutuojama draugų rate. Leidyklos sudarinėja tik savo leistų knygų dešimtukus, o tai neatspindi bendrų tendencijų. Taip ir gimė idėja sukurti interneto puslapį, kuriame kiekvienas ras objektyvų perkamiausių knygų šimtuką bei kitos įdomios informacijos apie knygas. Šiuo metu svetainėje rasite kiekvieno mėnesio 100 perkamiausių knygų sąrašą. Projekto koordinatoriai bendradarbiauja su leidyklomis, kurios tiekia „karščiausias naujienas“. Plačiau :
Apsilankykite projekto svetainėje 100knygu.lt/
ir išsirinkite pačią įdomiausią knygą.
2012 m. liepos 18 d.
Angelai bibliotekoje
2012 m. liepos 4 d.
Mindaugo karalystė –Lietuvos valstybė
Leidinyje lietuvių kalba “Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių” (2005) kurią parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis (atsakomasis redaktorius), Rimvydas Petrauskas skelbiami XIII–XV a. pradžios istorijos šaltiniai, atskleidžiantys Lietuvos valstybės susidarymą, pirmojo jos valdovo veiklą ir tragišką likimą, asmenybę ir jos vertinimus iki XVII a. vidurio. Pirmojoje dalyje pateikiami beveik visa su Mindaugo asmeniu ir veikla susijusi istorinė medžiaga: jo dokumentai, plačios kaimynų metraščių ir kronikų ištraukos. Antrojoje dalyje pirmą kartą lietuviškai spausdinamas visas „Eiliuotos Livonijos Kronikos“ tekstas – vienas iš svarbiausių XIII a. Lietuvos istorijos šaltinių.
Mindaugas kaip istorinė asmenybė įamžintas daugelyje grožinės literatūros kūrinių.
Juozas Kralikauskas parašė istorinius romanus
„Mindaugo nužudymas“ (1964) ,
„Mindaugo kapas“(2000).
„Mindaugas – karališkasis kraujas“ (2007) ,
bei „Karaliaus karūna ir mirtis" (2008),
2012 m. birželio 21 d.
Vasara - skaityk,sportuok,keliauk!
Vasara - tinkamiausias laikas gyventi aktyviau ir išjudinti per žiemą sustingusį kūną.Gera nubusti su saule, atverti kambario langus, išeiti į sodą, o gal, užsimetus ant peties rankšluostį, nudumti prie jūros. Norite gerai jaustis ir gražiai atrodyti? Tuomet imkite į rankas...knygą...
Kalanetika : atradimams įkvepianti mankšta(2012m.) Malonumas judėti, gera savijauta, pasitikėjimas savimi – visi šie atradimai puikiai telpa viename žodyje. KALANETIKA.
„Kalanetika – tai mano didysis atradimas, kuris vis patiesina nugarą ir panaikina skausmus, padailina ir padeda išlaikyti formas, leidžia jaustis grakščiai, sveikai ir laimingai, – pasakoja licencijuota kalanetikos mokytoja Eglė Afanasjeva, pirmosios Lietuvoje knygos apie kalanetkos mankštą sudarytoja.
Čia rasite viską apie kalanetiką: sėkmės patarimų, ekspertų straipsnių, mankštos programą ir atsakymą į labai moterišką klausimą „ką daryti, kad, metams bėgant, mūsų kūnas išliktų lieknas, stiprus, energingas, o mintys ramios ir šviesios?“.
Knygoje:
• rasite kalanetikos istoriją, filosofiją bei metodo kilmę;
• sužinosite, kaip taisyklingai stovėti, kaip gerinti imunitetą ir galiausiai, kodėl kalanetika padeda sulieknėti;
• sužinosite, koks teigiamas poveikis organizmui;
• išmoksite atlikti bazinę mankštos programą ir papildomus pratimus;
• rasite specialistų patarimus mitybos, psichologijos, fiziologijos ir dubens srities temomis;
• sužinosite, kodėl visgi verta gerti daug vandens, pozityviai mąstyti ir nuolat svajoti.
Tikiuosi, jog ši knyga taps įkvėpimo šaltiniu visoms ieškančioms dailesnių linijų, geresnės sveikatos ar tiesiog naujų potyrių.
O R. Aleksandravičienės, L. Stasiulevičienės, K. Zaičenkovienės knygoje Aerobikos ABC(2012m.) pateikiama aerobikos atsiradimo istorija, trumpa anatomijos ir fiziologijos apžvalga, bendrosios aerobikos rūšys, fizinių pratybų pavyzdžiai ir jų atlikimo technika, aprašoma aerobikos pratybų įtaka organizmui.
Šių dienų požiūriu sveikatos būklę daugiausia lemia žmonių gyvenimo būdas, fizinė ir socialinė aplinka. Doc. dr. Vida Juškelienė ir Andrius Timpa teoriniame ir praktiniame sveikos gyvensenos vadove Sveika gyvensena(2012m.) siekia suteikti sveikos gyvensenos žinių, skatinti formuotis sveikos gyvensenos įgūdžius ir ugdyti motyvaciją šias žinias ir įgūdžius naudoti savo ir savo šeimos gyvenime.
Vasara - tai atostogų, gerų emocijų metas.Puikiai jaustis-tai ne tik mankštintis ,bet ir įdomiai keliauti .
Pasinaudoję iliustruotu žinynu „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“(2012m)
kuriame pateikiama įdomiausi kelionių maršrutai keliaukite po Lietuvą pėsčiomis ir automobiliu, aplankant iki 1100 vertingiausių šalies objektų. Juk čia tiek daug dar neištyrinėtų kampelių ir nematytų kraštovaizdžių. Žinynas iliustruotas puikios kokybės nuotraukomis, žemėlapiais ir informacinėmis lentelėmis, kurios pravers kiekvienam keliautojui. Šis leidinys skirtas prisiekusiam keliautojui, kuris trokšta aplankyti ne tik tolimas šalis, bet ir pažinti savo gimtąjį kraštą – Lietuvą.
Leidyklos darbuotojai atrinko Jums pačius įdomiausius ir vertus dėmesio kelionių maršrutus. Pažinkime savo kraštą, istorines ir naujas dar neatrastas vietas, aplankykime muziejus, kuriuose dar nebuvome, kartu pakeliaukime po gražiausias savo šalies vietoves.
Kiekvienas šiame žinyne atras tai, kas jį nustebins, sužavės ir bus pirmą kartą matyta. Juk tikrai dar ne viską aplankėte Lietuvoje!
Gražiai atrodykime , puikiai jauskimės , turiningai leiskime atostogas lengvai sportuodami ir keliaudami į įdomiausias ir gražiausias Lietuvos vietoves!
2012 m. birželio 13 d.
Tarptautinė blogerių diena
Pasirodo blogeriai (tinklaraštininkai) irgi turi savo "profesinę" šventę-tai birželio 14-oji - Tarptautinė blogerių diena.
„Blogeriu“ interneto žargonu vadinamas žmogus, rašantis „blogą“. „Blogas“ (iš anglų „blog“) – interneto puslapis, kuriame vienas nepriklausomas žmogus ar jų grupė dalijasi savo mintimis įvairiomis temomis ar tiesiog rašo savo dienoraštį. Kadangi „interneto dienoraštis“ sąvoka pasirodė per siaura, lietuviškai „blogai“ vadinami „tinklaraščiais“, o jų rašytojai „tinklaraštininkais“. Kyla daugybė diskusijų dėl to, kas yra tas tinklaraštininkas, ar jis kada nors prilygs žurnalistui ir su juo konkuruos. Tinklaraštininkai akcentuoja, kad skiriasi nuo žurnalistų ir komercinių portalų tuo, jog yra nuo nieko nepriklausomi; turi visišką žodžio laisvę ir nesiekia pelno, o rašo vien iš malonumo rašyti tai, ką nori.
2012 m. birželio 5 d.
"Moterys ir žiniasklaida"
Pasaulinėse žiniose su moterimis
susijusių arba moterų komentuojamų
naujienų- mažiau kaip 24%
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Moterys ir žiniasklaida“ dalyviai domisi, kodėl XXI a. reikia feminizmo. Tiesą sakant, pradėjęs ieškoti, atsakymų randi daugiau nei tikėjaisi. Dalį atsakymų pateikė VŽ „Savaitgalis“ straipsnyje “Po lygybės paviršiumi“.
Į konferenciją Vilniuje atvažiavusi Dr. Maria Edstrom, Geteborgo universiteto Medijų ir komunikacijos tyrimų informacijos centro (NORDICOM) mokslinė koordinatorė supažindino klausytojus su moterų vaidmeniu žiniasklaidoje pastaruosius porą dešimtmečių – ir iš žurnalisčių, redaktorių, ir iš moterų, apie kurias rašomos naujienos, stovyklų. Kad vaidmuo taptų aiškesnis, mokslininkė vartoja terminą „Gender+“ (lytis+). Jis reiškia, kad lyčių vaidmenų taip paprastai neįvertinsi, jų suvokimui beveik visą laiką įtakos turi kiti veiksniai: amžius, tautybė, seksualinė pakraipa ir pan. Visuomenės pokyčius lengva nagrinėti žvelgiant į istorinius faktus, tačiau savo gyvenamuoju laikotarpiu jų nepastebi, kaip kad nepastebi ir savo paties priešiškumo, nukreipto į kurias nors grupes“, – aiškina dr. M.Edstrom.
Amžius čia itin aktualus. Dr. M.Edstrom tyrimo tikslais peržiūrėjo visas Švedijos televizijų programas ir priėjo išvadą, kad kuo vyresni tampa vyrai, tuo daugiau TV erdvės jie gauna. Turbūt ir be tyrimo aišku – kuo vyresnės moterys, tuo jų televizijoje mažiau, joms skiriama daugiausia dėmesio iki 26-erių. Tačiau net ir šiuo“populiariausiu“ gyvenimo laikotarpiu TV jų mažiau negu vyrų. Taip pat su mergaitėmis, merginomis – nors ir nedidele persvara, bet berniukų, vaikinų televizijoje daugiau. Retas iš mūsų yra atkreipęs dėmesį, kad ir kitose spaudos priemonėse moterys rečiau cituojamos, apie jas mažiau rašoma, jų pavyzdžiais menkiau remiamasi negu vyrų. Dr. M.Edstrom žodžiais, taip atstovaujama tik pusei visuomenės. Be to, anot mokslininkės, nerašydamas apie moteris, neperduodi viso vaizdo, teisingos istorijos.
Ponia Maria atkreipia dėmesį į dar vieną aktualią bėdą – neapykantą moterims feministėms. „Tai dėl jėgos pasiskirstymo – yra sričių, kuriose vyrai jaučiasi prarandantys pozicijas dėl vykdomos lygių galimybių politikos. Kuo ši politika stipresnė, tuo daugiau pasipriešinimo ji sulaukia“, – svarsto ji. Vis dėlto žodžio „feminizmas“ aktyvios, dažnai prie kovotojų už moterų teises priskiriamos moterys nelinkusios vartoti – jis nepatogus, jo reikšmė iškreipiama.Lygiai taip pat nešnekama ir kitomis, su moterimis susijusiomis, nepatogiomis temomis.
Taigi, lygios teisės užtikrinamos dažnoje šalyje, bet su galimybėmis yra kebliau. Pakankamai priežasčių į šį judėjimą žvelgti be ironijos.
Plačiau:VŽ „Savaitgalis“
2012 m. gegužės 21 d.
"Mano ateities biblioteka"
Kaip turi atrodyti šiuolaikiška biblioteka? Ar tai galėtų būti Saulėtekio studentų miestelyje iškilęs vienas moderniausių ir įdomiausių pastatų Vilniuje, savo provokuojančia išraiška prilygstantis Zahos Hadid projektuotam Guggenheimo muziejui?
Skirtumas tik toks, kad Z.Hadid projektas liko popieriuje, o „Paleko ARCHstudijos” suprojektuota Vilniaus universiteto biblioteka – VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) jau pabaigtas statyti.
621 lankytoją išsyk galėsianti priimti šiuolaikiška biblioteka bus viena didžiausių Baltijos šalyse. Jos statytoja „YIT Kausta” teigia, kad šis centras – išties didelis laimėjimas šalies statybų rinkoje.
„Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie tokio šaliai svarbaus objekto atsiradimo. Mums šis centras reikšmingas jau vien išskirtinės architektūros požiūriu, tačiau mokslo visuomenei jis turėtų tapti pagrindiniu traukos objektu”, – sakė bendrovės „YIT Kausta” generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Tokio dydžio ir paskirties pastatas Lietuvoje – pirmas.
Pastato plotas – beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų. 2,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto saugyklose turėtų tilpti apie 1,8 milijono knygų. Plačiau.....
2012 m. gegužės 15 d.
Augalų žavadienis
pasodintos į dirvą, prasideda didžiulė žalių gyvybių įvairovė - nuo mažos žolelės iki didžiulių medžių, nuo dekoratyvinių gėlių iki svarbių žemdirbystei kultūrų.
Penktadienį, gegužės 18 d., pasaulio dėmesio centre – augalai. Pirmą kartą pasaulyje bus surengtas Tarptautinis Augalų Žavadienis (angl. Fascination of Plants Day), rengiamas kartu su Europos augalų tyrimų asociacija (European Plant Science Organization, EPSO). Augalų Žavadienio programą įgyvendins net 545 institucijos iš 39 šalių. Europos, Amerikos, Azijos ir Australijos žemynai susivienys, norėdami pagerbti šiuo metu Žemės planetoje egzistuojančias augalų rūšis, kurių mokslininkai suskaičiavo daugiau nei 250 tūkstančių.
fitosanitarijos ir augalų apsaugos klausimais. "Augalų žavadienio" dieną siekiama visapusiškai atskleisti augalų patrauklumą ir svarbą visuomenei. Renginyje išvysite gražiausių augalų parodą, vyks augalų aukcionas ir kt.
2012 m. gegužės 11 d.
Lietuvoje knyga tampa atgyvena
Jeigu kiekvienas mūsų šalies gyventojas per ateinančius šešerius metus knygų skaitymui skirtų bent 5 minutėmis ilgiau, Lietuva taptų daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Tokios vizijos nusprendė siekti didžiausia Baltijos valstybėse knygų leidybos grupė „Alma littera“, visoje šalyje pradėjusi vykdyti skaitymo skatinimo iniciatyvą. Anot G. Mažeikos, iniciatyva „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ apims ne vieną projektą, o prie jos kviečiami prisijungti visi norintys: gyventojai, leidyklos, bibliotekos, knygynai, visuomeninės organizacijos ir kt. Iniciatyvos sumanytojai pabrėžia, kad visai nesvarbu, kokia forma, kokio žanro, kokiomis kalbomis ar kieno leidžiamas knygas gyventojai skaitys. Plačiau...
Rock&roll bibliotekininkas
2012 m. gegužės 2 d.
Saulės diena
2012 m. balandžio 20 d.
Pasaulinė knygų naktis 2012
Kelias dienas įvairiuose miestuose, aikštėse, bibliotekose, knygynuose vyksta įvairiausi renginiai. Knygas viešai skaito žymūs rašytojai, aktoriai ir net miesto merai. Čia galite pažiūrėti filmuką iš praeitų metų knygų nakties renginio.
(E. B. Olkotas)
Rock&roll bibliotekininkas (http://bukbibliotekininkas.blogspot.com/)
ir " Aš skaitau"
2012 m. balandžio 17 d.
Kolegos,patikrinkite savo įgūdžius!
Šiais metais balandžio mėn. vykstančios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės „Biblioteka: spausk Patinka!“ metu kviečiame visus bibliotekininkus dalyvauti asociacijos ,,Langas į ateitį“ konkurse „Informacines technologijas naudoju saugiai.
“ Bibliotekos tampa vienu iš pagrindinių informacinės visuomenės Lietuvoje kūrėju ir visuomenę supažindina, moko ir skatina naudotis informacinėmis technologijomis. Todėl itin svarbu, kad bibliotekininkai mokėtų saugiai elgtis internete ir to išmokytų savo bendruomenės narius. Skleisdami Lietuvoje saugią informacinių technologijų naudojimo praktiką kviečiame visus bibliotekininkus balandžio 16 – 24 d. pasitikrinti savo žinias atsakant į saugių IKT įgūdžių barometro klausimus. Trys daugiausiai saugių IKT įgūdžių turintys Lietuvos bibliotekininkai gaus „Lango į ateitį“ prizus, todėl atsakydami į barometro klausimus būtinai nurodykite savo vardą, pavardę, užsiėmimą (bibliotekininkas) bei e. pašto adresą. Konkurse dalyvavusių bibliotekininkų atsakymų rezultatai bus patikrinti iki baigiamojo Nacionalinės bibliotekų savaitės renginio, metinės LBD konferencijos. Jos metu, balandžio 30 d., bus paskelbti 3 nugalėtojai. Jei geriausiai atsakiusiųjų bus daugiau, nugalėtojus iš jų išrinksime burtų keliu.
Nuo balandžio 16 d. iki 23 d. saugių IKT įgūdžių barometrą rasite čia: www.langasiateiti.lt/barometras.
KVIEČIAME DALYVAUTI!
Saugumas internete yra toks pat svarbus kaip saugumas kelyje.
Konkurso rengėjai: Asociacija „Langas į ateitį“
Tel. 8 5 2397813, www.langasiateiti.lt
2012 m. balandžio 4 d.
Margutis – Velykų simbolis.
Margučiai – vienas iš svarbiausių Velykų šventės simbolių.
Žmonėms atrodė, kad kiaušinis yra tobulas: paprastos formos, ramios spalvos, o jo viduje slypi stebuklinga gyvybės galia. Norėdami suteikti dar daugiau prasmės kiaušinius margino. Kiaušinius margindavo šeimos moterys ir merginos, bet leisdavo savo išmonę parodyti ir vaikams.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio tautų, margučiai buvo gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo simboliai, o krikščionybės laikais – Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliai. Ankstyviausi margučių pavyzdžiai išliko tik iš XIX a. pabaigos, tačiau jų raštai sutinkami pirmykštės bendruomenės laikotarpio keramikoje, papuošaluose.
Margutis — buvo dažomas ne tiek dėl grožio, kiek suteikiant tam simbolinę, maginę prasmę. Vyravo juoda, raudona, geltona, rusva ir žalsva spalva.
Plačiau apie Velykas, jų simbolius ir tradicijas paskaitysite knygose,kurias rasite mūsų bibliotekoje
Arūnas Vaicekauskas.Velykų margučiai.-2006
Šiame albume skaitytojas supažindinamas su Velykų šventės kilme, papročiais, margučių atsiradimo istorija, jų marginimo būdais, raštais, velykinėmis pramogomis. Albume panaudoti Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose saugomi tradiciniai įvairiose Lietuvos vietovėse išmarginti Velykų margučiai.
Marcinkas, Feliksas,
Margutis - šventų Velykų simbolis : visi marginimo būdai, raštai ir patiekalai.-2006
Knygoje aprašomos Velykų tradicijos, stalo puošimas, velykinės eglutės (metalinės, šiaudinės, apnertos), pateikiama tradicinių patiekalų receptų. Aiškinama, ką simbolizuoja margučių spalvos ir raštai. Aprašyti ir nuotraukomis iliustruoti visi velykaičių marginimo būdai. Yra pateiktos ornamentų lentelės, rankdarbių schemos ir aprašymai.
Vanda Giedrytė - Margučiai. Karpiniai. Tapyba.-2007
Knyga supažindina su tautodailininke Vanda Giedryte ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomu jos margučių, karpinių ir tapybos rinkiniu. V. Giedrytės taikomi marginimo būdai, spalvos ir jų deriniai bei ornamentų gausa atskleidžia margučių marginimo Lietuvoje tradicijos įvairovę.
„Marcelijaus margučiai: Velykos su Marcelijumi Martinaičiu“(2012) – tai originalios struktūros ir formos knyga, kurią galima vadinti albumu, katalogu ar netgi atvirukų rinkiniu.
Marcelijaus Martinaičio skutinėtus margučius nuotraukomis įamžinti padėjo Vytautas Balčytis ir Ričardas Šileika, o iš nuotraukų sukurti ir knygos pabaigoje pridėti aštuoni atvirukai, kuriuos galima lengvai iškirpti, pasitarnaus kaip gražūs ir netikėti velykiniai sveikinimai.
**************
Tegu Šv. Velykos ateina su dideliu
džiaugsmu ir virpesiu širdy.
Lai kiekvienas margutis atridena po siurprizą, kurio lauki!