2012 m. gruodžio 20 d.

Puoselėkime ir saugokime tarmes



Siekiant stiprinti tautos vienybę, pilietiškumą, toleranciją, bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą 2013-ieji metai paskelbti Tarmių metais.
„Iki šiol Lietuva galėjo pasigirti ypač turtingu tarmių palikimu, nes nė vienoje kitoje Europos valstybėje tokioje mažoje teritorijoje nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmių“, – sako nutarimo iniciatorius Julius Dautartas.„Galų gale buvo vainikuotos dvejus metus trukusios etnokultūrininkų pastangos paskelbti Tarmių metus ir tokiu būdu atkreipti visuomenės dėmesį į tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo problemas Lietuvoje“, – priimtuojus nutarimu džiaugiasi Lietuvių etninės kultūros draugijos ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė
Tarmių amžius – apie 1000 metų, todėl jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai. Kitąmet pradėsime minėti  115 metų, kai Antanas Baranauskas parengė pirmąją lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir 50 metų, kai tas skirstymas buvo patobulintas. Antrojoje XX a. pusėje buvo visuotinai priimta Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus lietuviškų tarmių klasifikacija. Pagal ją skiriami  du tarmių būriai : tai žemaičiai ir aukštaičiai.
Pažymėti tarmių metus siūloma  organizuojant vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkursus „Tramtatulis“, inicijuojant Tarmių dienų minėjimą savivaldybėse, valstybės institucijose, mokyklose, bei bibliotekose, rengiant ekskursijų vadovų, vedančių ekskursijas vietos tarme, konkursus.
Jei svajojate rašyti eilėraščius, apsakymus, noveles ar kitaip išbandyti jėgas literatūrinėje kūryboje arba jei jau ir kuriate, pabandykite tai padaryti ir žemaitiškai . Skuodo savivaldybės viešoji biblioteka tęsia konkursą „Kuriame žemaitiškai“. Konkursas prasidės 2013 m. sausio mėn. 1 d. ir tęsis iki 2013 m. gegužės mėn. 31 d. Konkursui reikia pateikti naują, niekur nespausdintą, niekur nedalyvavusį kūrinį – prozą arba poeziją. Apimtis pageidautina nedidelė. Bus vertinamas kūrybiškumas, įtaigumas, meistriškumas.
Vertinimo komisija : J.Pabrėža – Šiaulių universiteto prodekanas, žemaičių kalbos taisyklių autorius, J.Zvonkuvienė – žurnalistė, J.Kubilius – redaktorius.


                      Kalbėkime savo protėvių kalba.


2012 m. spalio 31 d.

Ar Lietuva gerovės valstybė?



Gerovės valstybė yra mažai Lietuvoje tyrinėta tema, o jos samprata dažnai vartojama nevienareikšmiškai.Lietuvoje viešoje erdvėje,deja nėra diskusijų tokiais svarbiais klausimais : kokią valstybę mes kuriame? Ar mes siekiame gerovės valstybės? Ar Lietuvą galima vadinti gerovės valstybe? 
Naujai išleistos knygos „Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė?“(2012m.) autoriai   J.Aidukaitė, N.Bogdanova, A.Guogis pabrėžia, kad Lietuvai būtina valstybinė, ilgalaikė gerovės valstybės kūrimo vizija, kuri garantuotų socialinį saugumą Lietuvos piliečiams ir tuo pačiu užtikrintų darnią šalies ūkio plėtrą. Knygoje analizuojami veiksniai, kurie daro įtaką gerovės valstybės formavimuisi ir raidai Lietuvoje, tiriamos esamos gerovės valstybės ištakos ir išryškinami jai būdingi bruožai. Lietuvos gerovės valstybės raida analizuojama kitų Europos ir pasaulio valstybių kontekste. Ypatingas dėmesys skiriamas detaliai prieš tai buvusių bei esamų socialinės apsaugos struktūrų analizei bei administracinio, mokslinio, politinio ir ekonominio elito žinių, patirties bei nuostatų socialinės politikos atžvilgiu tyrimui. Pirmą kartą gerovės valstybės raida Lietuvoje ištiriama sistemiškai (sekant pokyčius laike ir identifikuojant jų priežastis) ir visapusiškai (tiriami tiek ekspertų požiūriai, tiek ir istorinių bei globalių veiksnių įtaka), atskleidžiami ją formuojantys veiksniai bei jai būdingi bruožai, ištiriamos jos ištakas.

Knygą rasite mūsų bibliotekoje,  o plačiau apie knygą - 
 žurnale „Mokslas ir technika“  2012 Nr.1, p.28-29,  Nr.7-8, p.30-32



2012 m. spalio 17 d.

Nemokama ir nevaržoma interneto prieiga


Atviroji prieiga – nemokama ir nevaržoma interneto prieiga prie mokslinių tyrimų produkcijos (mokslinių straipsnių, tyrimų duomenų, konferencijų pranešimų ir kitos publikuotos medžiagos), kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, spausdinti, įsirašyti į savo kompiuterines laikmenas, platinti, atlikti paiešką ar pateikti nuorodas į viso teksto straipsnius, nepažeidžiant autoriaus teisių.
Judėjimas siekiant įteisinti atvirąją prieigą pasaulyje prasidėjo 1999 m. kaip atsakas į sparčiai augančias mokslinių žurnalų kainas. Prestižiniuose leidiniuose paskelbtų straipsnių mokslininkai negalėdavo pasiekti todėl, kad bibliotekos vis brangstančių žurnalų nepajėgdavo užprenumeruoti .
Šio judėjimo tikslas – užtikrinti nemokamą ir nevaržomą interneto prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų. Kertinis šio judėjimo akmuo – 2003 m. Berlyno deklaracija, skirta atvirajai prieigai prie tiksliųjų ir humanitarinių mokslų informacijos. Joje skelbiama, kad atviroji prieiga turi atitikti dvi sąlygas: autoriai turi suteikti galimybę nemokamai susipažinti su savo moksliniais darbais ir jais naudotis nepažeidžiant autoriaus teisių; bei įkeltų juos bent į vieną elektroninę dokumentų talpyklą.
Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininku sajunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, Lietuvos mokslo periodikos asociacija, pažymė damos tarptautinę atvirosios prieigos (angl. Open Access) savaitę,organizuoja konferenciją Lietuvos mokslo bendruomenei Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis. Atvirosios prieigos savaitės renginiai 2012 m. spalio 22 – 28 d. vyksta visame pasaulyje.Konferencija organizuojama vykdant tarptautin ės organizacijos EIFL( Electronic Information for Libraries)remiamą projektą Skatinkime atvirąją prieigą Lietuvoje. Konferencijos tikslas – spartinti Lietuvos mokslin ės informacijos prieigos modernizavimą, supažindinti mokslo bendruomenę su pasaulyje ir Lietuvoje vykdomomis atvirosios prieigos iniciatyvomis, siekti teisinių, organizacinių ir finansinių sprendimų suderinimo.
Į viešąją diskusiją „Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje“ kviečiami mokslininkai, mokslo politikai ir administratoriai, mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų atstovai, leidėjai, bibliotekininkai ir kiti mokslinės komunikacijos proceso dalyviai. Diskusijos tikslas – skatinti atvirosios prieigos iniciatyvas, susijusias su mokslinių tyrimų rezultatų publikavimu atvirojoje prieigoje, suteikti pagreitį mokslinių tyrimų rezultatų įkėlimui į atvirąją prieigą, skatinti mokslinės komunikacijos procesus Lietuvoje.
Viešoji diskusija vyks 2012 m. spalio 26 d. 10 val.
Reginio vieta: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, III rūmai, konferencijų centras, II a., 213 a. (Arklių g. 18, LT-01305, Vilnius).
Kviečiame registruotis  iki spalio 24 d.



2012 m. spalio 11 d.

Knygų terlojimas ar...marginalijos?



Marginalijos – įrašai knygose, pastabos. Nors pastabų žymėjimas knygose, jas skaitant – ne visiems knygiams priimtinas užsiėmimas bet
 knygos su marginalijomis šiandien vis labiau vertinamos ne tik dėl ryšio su žinomais žmonėmis, bet ir dėl to, jog pastabos atskleidžia visuomenės požiūrį į daugelį dalykų, parodo santykį žmogaus ir darbo.

Kaip teigia Lietuvos marginalijų (arba pastabų paraštėse) tyrinėtojas prof. Arvydas Pacevičius, marginalijas mėgo ne tik M. Twainas, tačiau dažnas knygos skaitytojas. Anot Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto eksperto prof. A. Pacevičiaus, Lietuvoje pirmieji marginalijų autoriai Lietuvoje buvo didikai ir dvasininkai, bet jau XVIII a. jas pradėjo kurti ir Lietuvos valstiečiai.

Įterpiant savo pastabas, komentarus ar atsiminimus skaitymas tampa daug vertingesnis ir turiningesnis, įsitikinę ekspertai. „Marginalijos tyrinėtojams svarbios keliais aspektais: jos rodo raštingumo lygį, jo sklaidą visuomenėje; teikia medžiagos kalbos, literatūros, mokslo istorijai – juk komentuojama, polemizuojama su knygos autoriumi, kartais gana aršiai (taip darydavo religiniai priešininkai, rašydami apie baisiais pragaro bausmes, kurios laukia netikėlių) ir panašiai“, – teigia prof. A. Pacevičius.




"Neišmeskim priterliotų knygų"- siūlo knygų istorikas prof. A.Pacevičius. Kodėl? Rasi čia...

2012 m. rugsėjo 1 d.






Ant rudenėjančio dangaus
Pripieškim saulės spindulių,
Kad nebeliūdintų žmogaus
Rugsėjo žingsniai ir tikėkim,
Dienų spalvotame fone
Bus gera plaukt rudens upe.


SĖKMINGŲ MOKSLO METŲ !

2012 m. rugpjūčio 8 d.

100knygų


Kaip manote, kiek grožinių knygų Lietuvoje išleidžiama per metus? Skaičiuojama  apie 1000. Kaip manote, kokia perkamiausia knyga buvo, tarkime, šių metų liepos mėnesį?  Tai A. Čekuolio "Faktai ir šypsenos". Šią ir dar daugiau įvairios informacijos nuo šiol galite rasti naujame projekte 100knygu.lt. Tai projektas, skirtas tikriems knygų mylėtojams. Kaip teigia projekto įkūrėjai, Lietuvoje kasmet išleidžiama galybė knygų, sunku susigaudyti, ką būtų verta ir įdomu paskaityti, kokios vyrauja mados, apie kokias knygas diskutuojama draugų rate. Leidyklos sudarinėja tik savo leistų knygų dešimtukus, o tai neatspindi bendrų tendencijų. Taip ir gimė idėja sukurti interneto puslapį, kuriame kiekvienas ras objektyvų perkamiausių knygų šimtuką bei kitos įdomios informacijos apie knygas. Šiuo metu svetainėje rasite kiekvieno mėnesio 100 perkamiausių knygų sąrašą. Projekto koordinatoriai bendradarbiauja su leidyklomis, kurios tiekia „karščiausias naujienas“. Plačiau :

  Apsilankykite projekto svetainėje 100knygu.lt/  
                                          ir išsirinkite pačią įdomiausią knygą.
  

2012 m. liepos 18 d.

Angelai bibliotekoje


Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) bibliotekoje prie knygų sėdintys mokslininkai turi kur paganyti savo akis. Čia įsikūrė šokėjai, savaip interpretuojantys fizikos dėsnius.
Mokslininkai neseniai atkreipė į save viso pasaulio dėmesį pranešimu, kad centre veikiančiame Didžiajame hadronų greitintuve greičiausiai buvo atrasta paslaptinga dalelė – Higgso bozonas.Šią žinią, kaip ir visą fiziką, menininkas interpretuoja savaip – per šokį. Ir ne kur kitur, o pačiame Europos branduolinių tyrimų centre.Šokėjai atlieka G.Jobino kūrinį „Strangels” (nuo angliškų žodžių „strange angel” – keistas angelas.). Kūrinio idėja tokia: keisti angelai pakeliui iš vienos dimensijos į kitą sustoja pailsėti bibliotekoje.Choreografas Gilles’as Jobinas stengėsi pernelyg netrukdyti CERN dirbantiems fizikams.Šokėjai pasirodo nedidelėse, neįdomiose bibliotekos vietose ir juda taip, lyg siektų būti beveik nematomi. Jų tikslas – atspindėti tarsi nejudantį laiką bibliotekoje.Daugelis fizikų nė nepastebėjo šokėjų pasirodymo bibliotekoje, kiti trumpai pažiūrėjo ir dirbo toliau, tačiau buvo ir tokių mokslininkų, kurie prisipažino esantys sujaudinti choreografo darbo.("Guardian","Lietuvos rytas")


2012 m. liepos 4 d.

Mindaugo karalystė –Lietuvos valstybė


Ir suaidi vėl iš praeities
Dainos, mįslės, pasakos nutilę,
Ir pakyla tiltai iš nakties
Į didžiųjų kunigaikščių pilį.
                                           Bernardas  Brazdžionis

Liepos 6 -ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę - Valstybės dieną. Ta proga kviečiame prisiminti ir paskaityti apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą(1236-1263m.)  - asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga... Nors Mindaugui galima prikišti ir klastą, ir apgaulę, ir nekilnų elgesį, tačiau Lietuvai jis daug nusipelnė: suvienijo valstybę, atkreipė į Lietuvą krikščioniškosios Europos dėmesį ir parodė, kad Lietuva turi tokią pačią teisę gyvuoti kaip valstybė, nes ir jos valdovas yra krikščionis, kuriam pats popiežius suteikė teisę tapti karaliumi.
Apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą daug diskutuoja Lietuvos ir kitų šalių istorikai. Labai išsamiai Mindaugo biografija nagrinėjama Edvardo Gudavičiaus monografijoje „Mindaugas“(1998)
 ir Vytauto Ališausko parengtame straipsnių rinkinyje „Mindaugas Karalius“.(2008)




Leidinyje lietuvių kalba “Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių” (2005) kurią parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis (atsakomasis redaktorius), Rimvydas Petrauskas  skelbiami XIII–XV a. pradžios istorijos šaltiniai, atskleidžiantys  Lietuvos valstybės susidarymą, pirmojo jos valdovo veiklą ir tragišką likimą, asmenybę ir jos vertinimus iki XVII a. vidurio. Pirmojoje dalyje pateikiami beveik visa su Mindaugo asmeniu ir veikla susijusi istorinė medžiaga: jo dokumentai, plačios kaimynų metraščių ir kronikų ištraukos. Antrojoje dalyje pirmą kartą lietuviškai spausdinamas visas „Eiliuotos Livonijos Kronikos“ tekstas – vienas iš svarbiausių XIII a. Lietuvos istorijos šaltinių.



Mindaugas kaip istorinė asmenybė įamžintas daugelyje grožinės literatūros kūrinių. 

 
 Juozas Kralikauskas parašė istorinius romanus  


„Mindaugo nužudymas“  (1964) ,



                               „Mindaugo kapas“(2000).






Išleisti Jono Užurkos  istoriniai romanai 

 „Mindaugas – karališkasis kraujas“ (2007) ,


        
       bei „Karaliaus karūna ir mirtis" (2008), 





Vytauto Talačkos – „Karūna ir kraujas“ (Mažeikiai, 1998)









             Ir  vasarą biblioteka dirba jums !



2012 m. birželio 21 d.

Vasara - skaityk,sportuok,keliauk!

 
Vasara - tinkamiausias laikas gyventi aktyviau ir išjudinti per žiemą sustingusį kūną.Gera nubusti su saule, atverti kambario langus, išeiti į sodą, o gal, užsimetus ant peties rankšluostį, nudumti prie jūros. Norite gerai jaustis ir gražiai atrodyti? Tuomet imkite į rankas...knygą...
Kalanetika : atradimams įkvepianti mankšta(2012m.)  Malonumas judėti, gera savijauta, pasitikėjimas savimi – visi šie atradimai puikiai telpa viename žodyje. KALANETIKA.
 „Kalanetika – tai mano didysis atradimas, kuris vis patiesina nugarą ir panaikina skausmus, padailina ir padeda išlaikyti formas, leidžia jaustis grakščiai, sveikai ir laimingai, – pasakoja licencijuota kalanetikos mokytoja Eglė Afanasjeva, pirmosios Lietuvoje knygos apie kalanetkos mankštą sudarytoja.
Čia rasite viską apie kalanetiką:  sėkmės patarimų, ekspertų straipsnių, mankštos programą ir atsakymą į labai moterišką klausimą „ką daryti, kad, metams bėgant, mūsų kūnas išliktų lieknas, stiprus, energingas, o mintys ramios ir šviesios?“.
Knygoje:
•    rasite kalanetikos istoriją, filosofiją bei metodo kilmę;
•    sužinosite, kaip taisyklingai stovėti, kaip gerinti imunitetą ir galiausiai, kodėl kalanetika padeda sulieknėti;
•    sužinosite, koks teigiamas poveikis organizmui;
•    išmoksite atlikti bazinę mankštos programą ir papildomus pratimus;
•    rasite specialistų patarimus mitybos, psichologijos, fiziologijos ir dubens srities temomis;
•    sužinosite, kodėl visgi verta gerti daug vandens, pozityviai mąstyti ir nuolat svajoti.
Tikiuosi, jog ši knyga taps įkvėpimo šaltiniu visoms ieškančioms dailesnių linijų, geresnės sveikatos ar tiesiog naujų potyrių.

 O
R. Aleksandravičienės, L. Stasiulevičienės, K. Zaičenkovienės knygoje Aerobikos ABC(2012m.) pateikiama aerobikos atsiradimo istorija, trumpa anatomijos ir fiziologijos apžvalga, bendrosios aerobikos rūšys, fizinių pratybų pavyzdžiai ir jų atlikimo technika, aprašoma aerobikos pratybų įtaka organizmui.
Šių dienų požiūriu sveikatos būklę daugiausia lemia žmonių gyvenimo būdas, fizinė ir socialinė aplinka.  Doc. dr. Vida Juškelienė ir Andrius Timpa
teoriniame ir praktiniame sveikos gyvensenos vadove Sveika gyvensena(2012m.) siekia suteikti sveikos gyvensenos žinių, skatinti formuotis sveikos gyvensenos įgūdžius ir ugdyti motyvaciją šias žinias ir įgūdžius naudoti savo ir savo šeimos gyvenime.

Vasara - tai atostogų, gerų emocijų metas.Puikiai  jaustis-tai ne tik mankštintis ,bet ir įdomiai keliauti . 


Pasinaudoję iliustruotu  žinynu „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“(2012m)


kuriame pateikiama įdomiausi kelionių maršrutai keliaukite po Lietuvą pėsčiomis ir automobiliu, aplankant iki 1100 vertingiausių šalies objektų. Juk čia tiek daug dar neištyrinėtų kampelių ir nematytų kraštovaizdžių. Žinynas iliustruotas puikios kokybės nuotraukomis, žemėlapiais ir informacinėmis lentelėmis, kurios pravers kiekvienam keliautojui. Šis leidinys skirtas prisiekusiam keliautojui, kuris trokšta aplankyti ne tik tolimas šalis, bet ir pažinti savo gimtąjį kraštą – Lietuvą.
Leidyklos darbuotojai atrinko Jums pačius įdomiausius ir vertus dėmesio kelionių maršrutus. Pažinkime savo kraštą, istorines ir naujas dar neatrastas vietas, aplankykime muziejus, kuriuose dar nebuvome, kartu pakeliaukime po gražiausias savo šalies vietoves.
Kiekvienas šiame žinyne atras tai, kas jį nustebins, sužavės ir bus pirmą kartą matyta. Juk tikrai dar ne viską aplankėte Lietuvoje!


       Gražiai atrodykime , puikiai jauskimės , turiningai leiskime atostogas lengvai sportuodami   ir  keliaudami  į įdomiausias ir gražiausias Lietuvos vietoves!

2012 m. birželio 13 d.

Tarptautinė blogerių diena




Pasirodo blogeriai (tinklaraštininkai) irgi turi savo "profesinę" šventę-tai birželio 14-oji - Tarptautinė blogerių diena.
„Blogeriu“ interneto žargonu vadinamas žmogus, rašantis „blogą“. „Blogas“ (iš anglų „blog“) – interneto puslapis, kuriame vienas nepriklausomas žmogus ar jų grupė dalijasi savo mintimis įvairiomis temomis ar tiesiog rašo savo dienoraštį. Kadangi „interneto dienoraštis“ sąvoka pasirodė per siaura, lietuviškai „blogai“ vadinami „tinklaraščiais“, o jų rašytojai „tinklaraštininkais“. Kyla daugybė diskusijų dėl to, kas yra tas tinklaraštininkas, ar jis kada nors prilygs žurnalistui ir su juo konkuruos. Tinklaraštininkai akcentuoja, kad skiriasi nuo žurnalistų ir komercinių portalų tuo, jog yra nuo nieko nepriklausomi; turi visišką žodžio laisvę ir nesiekia pelno, o rašo vien iš malonumo rašyti tai, ką nori.


Skaitykite mūsų bibliotekos tinklaraštį !


2012 m. birželio 5 d.

"Moterys ir žiniasklaida"


Pasaulinėse žiniose su moterimis
susijusių arba moterų komentuojamų
naujienų- mažiau kaip 24%


Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Moterys ir žiniasklaida“ dalyviai domisi, kodėl XXI a. reikia feminizmo. Tiesą sakant, pradėjęs ieškoti, atsakymų randi daugiau nei tikėjaisi. Dalį atsakymų pateikė VŽ „Savaitgalis“ straipsnyje “Po lygybės paviršiumi“.


Į konferenciją Vilniuje atvažiavusi Dr. Maria Edstrom, Geteborgo universiteto Medijų ir komunikacijos tyrimų informacijos centro (NORDICOM) mokslinė koordinatorė supažindino klausytojus su moterų vaidmeniu žiniasklaidoje pastaruosius porą dešimtmečių – ir iš žurnalisčių, redaktorių, ir iš moterų, apie kurias rašomos naujienos, stovyklų. Kad vaidmuo taptų aiškesnis, mokslininkė vartoja terminą „Gender+“ (lytis+). Jis reiškia, kad lyčių vaidmenų taip paprastai neįvertinsi, jų suvokimui beveik visą laiką įtakos turi kiti veiksniai: amžius, tautybė, seksualinė pakraipa ir pan. Visuomenės pokyčius lengva nagrinėti žvelgiant į istorinius faktus, tačiau savo gyvenamuoju laikotarpiu jų nepastebi, kaip kad nepastebi ir savo paties priešiškumo, nukreipto į kurias nors grupes“, – aiškina dr. M.Edstrom.
Amžius čia itin aktualus. Dr. M.Edstrom tyrimo tikslais peržiūrėjo visas Švedijos televizijų programas ir priėjo išvadą, kad kuo vyresni tampa vyrai, tuo daugiau TV erdvės jie gauna. Turbūt ir be tyrimo aišku – kuo vyresnės moterys, tuo jų televizijoje mažiau, joms skiriama daugiausia dėmesio iki 26-erių. Tačiau net ir šiuo“populiariausiu“ gyvenimo laikotarpiu TV jų mažiau negu vyrų. Taip pat su mergaitėmis, merginomis – nors ir nedidele persvara, bet berniukų, vaikinų televizijoje daugiau. Retas iš mūsų yra atkreipęs dėmesį, kad ir kitose spaudos priemonėse moterys rečiau cituojamos, apie jas mažiau rašoma, jų pavyzdžiais menkiau remiamasi negu vyrų. Dr. M.Edstrom žodžiais, taip atstovaujama tik pusei visuomenės. Be to, anot mokslininkės, nerašydamas apie moteris, neperduodi viso vaizdo, teisingos istorijos.
Ponia Maria atkreipia dėmesį į dar vieną aktualią bėdą – neapykantą moterims feministėms.  „Tai dėl jėgos pasiskirstymo – yra sričių, kuriose vyrai jaučiasi prarandantys pozicijas dėl vykdomos lygių galimybių politikos. Kuo ši politika stipresnė, tuo daugiau pasipriešinimo ji sulaukia“, – svarsto ji. Vis dėlto žodžio „feminizmas“ aktyvios, dažnai prie kovotojų už moterų teises priskiriamos moterys nelinkusios vartoti – jis nepatogus, jo reikšmė iškreipiama.Lygiai taip pat nešnekama ir kitomis, su moterimis susijusiomis, nepatogiomis temomis.
Taigi, lygios teisės užtikrinamos dažnoje šalyje, bet su galimybėmis yra kebliau. Pakankamai priežasčių į šį judėjimą žvelgti be ironijos.

Plačiau:
VŽ „Savaitgalis“

2012 m. gegužės 21 d.

"Mano ateities biblioteka"



Kaip turi atrodyti šiuolaikiška biblioteka? Ar tai galėtų būti Saulėtekio studentų miestelyje iškilęs vienas moderniausių ir įdomiausių pastatų Vilniuje, savo provokuojančia išraiška prilygstantis Zahos Hadid projektuotam Guggenheimo muziejui?

Skirtumas tik toks, kad Z.Hadid projektas liko popieriuje, o „Paleko ARCHstudijos” suprojektuota Vilniaus universiteto biblioteka – VU
Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) jau pabaigtas statyti.

 
621 lankytoją išsyk galėsianti priimti šiuolaikiška biblioteka bus viena didžiausių Baltijos šalyse. Jos statytoja „YIT Kausta” teigia, kad šis centras – išties didelis laimėjimas šalies statybų rinkoje.


„Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie tokio šaliai svarbaus objekto atsiradimo. Mums šis centras reikšmingas jau vien išskirtinės architektūros požiūriu, tačiau mokslo visuomenei jis turėtų tapti pagrindiniu traukos objektu”, – sakė bendrovės „YIT Kausta” generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Tokio dydžio ir paskirties pastatas Lietuvoje – pirmas.


Pastato plotas – beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų. 2,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto saugyklose turėtų tilpti apie 1,8 milijono knygų.
Plačiau..... 


2012 m. gegužės 15 d.

Augalų žavadienis


 Augalai yra įspūdingi. Nuo vienos mažos sėklos,
pasodintos į dirvą, prasideda didžiulė žalių gyvybių įvairovė - nuo mažos žolelės iki didžiulių medžių, nuo dekoratyvinių gėlių iki svarbių žemdirbystei kultūrų.


Penktadienį, gegužės 18 d., pasaulio dėmesio centre – augalai. Pirmą kartą pasaulyje bus surengtas Tarptautinis Augalų Žavadienis (angl. Fascination of Plants Day), rengiamas kartu su Europos augalų tyrimų asociacija (European Plant Science Organization, EPSO). Augalų Žavadienio programą įgyvendins net 545 institucijos iš 39 šalių. Europos, Amerikos, Azijos ir Australijos žemynai susivienys, norėdami pagerbti šiuo metu Žemės planetoje egzistuojančias augalų rūšis, kurių mokslininkai suskaičiavo daugiau nei 250 tūkstančių. 
 Pagrindinis renginio tikslas – pasiekti kuo daugiau piliečių, jiems pabrėžiant įvairiapusę augalų svarbą, siekiant akcentuoti žavėjimąsi augalais bei augalų mokslo svarbą žemės ūkiui (pvz., maisto ir pašarų kokybei užtikrinti ir gerinti), sodininkystei, miškininkystei, taip pat ne maisto produktų (pvz., celiuliozės ir popieriaus, medienos, chemijos, energetikos, farmacijos) pramonei ir aplinkos apsaugai.

Šiaulių universiteto Botanikos sodas (Paitaičių g. 4) taip pat siūlo įdomią programą.Visą dieną- 10.00–16.00 val. - sode vyks atvirų durų diena Botanikos sodo kolekcijose. Edukaciniai žaidimai su Šiaurės Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos nariais. Sukulentų paroda,kurią parengė Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras.Specialistai konsultuos augalų dauginamosios medžiagos sertifikavimo,
fitosanitarijos ir augalų apsaugos klausimais. "Augalų žavadienio" dieną siekiama visapusiškai atskleisti augalų patrauklumą ir svarbą visuomenei. Renginyje išvysite gražiausių augalų parodą, vyks augalų aukcionas ir kt.
Lietuvoje renginys vyks  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,Kaišiadoryse,Dotnuvoje.
Išsamią "Augalų Žavadienio" programą galite rasti čia

Visi renginiai nemokami.  Maloniai kviečiame dalyvauti ir žavėtis !

2012 m. gegužės 11 d.

Lietuvoje knyga tampa atgyvena


Daugiau kaip pusė lietuvių visai neskaito knygų. Tarp jų –didelė dalis vaikų. Tokius nerimą keliančius apklausos duomenis pateikė knygų leidėjai- rašoma dienraštyje "Lietuvos rytas"
Knygoms skaityti šalies gyventojai vidutiniškai skiria 17 minučių per dieną, o televizoriui žiūrėti – 58 minutes, internetui – 25, kompiuteriniams žaidimams – 6 minutes.
 Dažniausiai knygų visiškai neskaito vyrai, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą ir gaunantys nedideles pajamas, gyvenantys kaime.
Daugiausia skaito moterys iki 29 metų, turinčios aukštąjį išsilavinimą, gaunančios dideles pajamas, gyvenančios sostinėje.
Tokią padėtį atskleidė knygų leidybos grupės „Alma littera” užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus” atlikta apklausa.
 "Nesvarbu, kokia ta knyga bus ateityje, nebūtinai popierinė, tegu ji būna elektroninė, tegu ji būna dar kokiuose nors įtaisuose, svarbu, kad vaikas skaitytų, kad mėgtų, suvoktų tekstą, kad susitapatintų su herojais, kad ugdytų savo vaizduotę, kūrybiškumą”, – kalbėjo leidyklos  direktorė Danguolė Viliūnienė.

  Jeigu kiekvienas mūsų šalies gyventojas per ateinančius šešerius metus knygų skaitymui skirtų bent 5 minutėmis ilgiau, Lietuva taptų daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Tokios vizijos nusprendė siekti didžiausia Baltijos valstybėse knygų leidybos grupė „Alma littera“, visoje šalyje pradėjusi vykdyti skaitymo skatinimo iniciatyvą. Anot G. Mažeikos, iniciatyva „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ apims ne vieną projektą, o prie jos kviečiami prisijungti visi norintys: gyventojai, leidyklos, bibliotekos, knygynai, visuomeninės organizacijos ir kt. Iniciatyvos sumanytojai pabrėžia, kad visai nesvarbu, kokia forma, kokio žanro, kokiomis kalbomis ar kieno leidžiamas knygas gyventojai skaitys. Plačiau...

Apie tai:
Rock&roll bibliotekininkas

2012 m. gegužės 2 d.

Saulės diena


Tarptautinė saulės energijos bendrovė (ISES-Europe) paskelbė Gegužės 3-ąją Saulės diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Šventė minima nuo 1994 metų.

Saulė – saulės deivė, tautosakoje įprasminanti moters gyvenimo ciklą: mergavimą, martavimą, motinystę. Saulė yra gėrio idealas, piemenų globėja, šildytoja.Saulės ženklai Lietuvoje yra vieni seniausių – tai lygūs arba ornamentuoti skritinėliai, amuletai, spinduliuoti apskritimai. Lietuviai Saulę labai mylėjo, gerbė, kalbėjo jai maldas. Buvo draudžiama rodyti į ją pirštu, rodyti jai liežuvį, pamėgdžioti, nes Saulė galinti supykti ir nubausti. Geri žmonės būdavo palyginami su Saule.

Apie tai paskaitykite P.Dundulienės knygoje "Pagonybė Lietuvoje. Moteriškosios dievybės"(2008m.)


Marijos Gimbutienės "Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai "(2002m.)






Šiaulius jau seniai įprasta vadinti Saulės miestu. Šiaulių miesto vizija 2007-2025 metams prasideda žodžiais: „Šiauliai - Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus".
Šiaulių turizmo centras siūlo pažintinį maršrutą "Septyni saulės objektai". Keliaudami aplankysite Saulės laikrodžio aikštę, fontaną "Saulės diskai" ir kitas įdomias lankytinas miesto vietas.



Šiaulių universiteto leidžiamas mokslinis žurnalas  "Inter-studia humanitatis"(sudarytojas V.Butkus) 2010m Nr. 10 paskyrė temai  "Saulė pasaulio kultūrose".


 Saulė, vėjas, jūros bangos – puikus energijos šaltinis, kurio žmogus iš tiesų neišnaudoja. Be to, naudojama ši energija nekeičia planetos energetinio balanso, tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai.
Saulės dieną profesionalai ir entuziastai, visuomeninės organizacijos iš visos Europos organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi, įgyvendina tarptautinius projektus. Rengiamos saule varomų automobilių varžybos, seminarai, parodos ir kt. renginiai.



Mūsų bibliotekoje rasite knygų ir apie tai.

 Alfredo Lankausko knygoje "Kaip pačiam pasigaminti modernią saulės ir vėjo jėgainę"  autorius pateikiami pagrindiniai teoriniai, projektavimo principai bei technologiniai patarimai. Nors jėgainės gamyboje naudojamos šiuolaikinės medžiagos ir technologijos, pasinaudojus šiais patarimais, ją galima pasigaminti ir namų sąlygomis.Teorija grindžiama praktine patirtimi projektuojant ir gaminant Saulės ir vėjo jėgainę.
Knyga  "Atsinaujinantys energijos šaltiniai"(2006m.) kurią parašė Stasys Kytra  apima šias temas: energijos vaidmuo visuomenėje, saulės energija, vėjo energija, mažosios hidroelektrinės, bioenergetika, geoterminė energija.


2012 m. balandžio 20 d.

Pasaulinė knygų naktis 2012


Jau visai greitai, balandžio 23 dieną, įvyks fantastiškas renginys knygų mylėtojams - "World book night 2012". Naktis, kuomet daugybė žmonių dalijasi skaitymo džiaugsmu. Iki šventės, savanoriai surenka apie milijoną knygų, daugiau nei pusė jų atitenka įvairioms ligoninėms, kalėjimams, globos namams. Kita pusė išdalijama bendruomenės nariams. Gaila, kad ši šventė rengiama tik Amerikoje, Anglijoje, Airijoje ir Vokietijoje. Ji turėtų būti pasaulinė, kaip skelbia pats pavadinimas!
Kodėl pasirinkta būtent balandžio 23 diena? Nes šią dieną gimė ir mirė garsus rašytojas V. Šekspyras, be to, tai ir ispanų rašytojo M. Servanteso mirties diena.
Tikriausiai Jums įdomu, ką tokią naktį veikiama? Pirmiausiai sudaromas 30 knygų sąrašas. Į sąrašą patenka net bet kokios knygos, tam yra sudaryta netgi komisija. Vėliau, galybė knygų kopijų išdalinama savanoriams, kurie turi šį džiaugsmą skleisti kitiems.
Kelias dienas įvairiuose miestuose, aikštėse, bibliotekose, knygynuose vyksta įvairiausi renginiai. Knygas viešai skaito žymūs rašytojai, aktoriai ir net miesto merai. Čia galite pažiūrėti filmuką iš praeitų metų knygų nakties renginio.

Gera ta knyga, kurią atveri iš anksto mėgaudamasis ir užveri praturtėjęs.
(E. B. Olkotas)


Parengta pagal tinklaraščius :
Rock&roll bibliotekininkas (http://bukbibliotekininkas.blogspot.com/)

ir " Aš skaitau"

2012 m. balandžio 17 d.

Kolegos,patikrinkite savo įgūdžius!


spausk patinkaŠiais metais balandžio mėn. vykstančios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės „Biblioteka: spausk Patinka!“ metu kviečiame visus bibliotekininkus dalyvauti asociacijos ,,Langas į ateitį“ konkurse „Informacines technologijas naudoju saugiai.

Bibliotekos tampa vienu iš pagrindinių informacinės visuomenės Lietuvoje kūrėju ir visuomenę supažindina, moko ir skatina naudotis informacinėmis technologijomis. Todėl itin svarbu, kad bibliotekininkai mokėtų saugiai elgtis internete ir to išmokytų savo bendruomenės narius. Skleisdami Lietuvoje saugią informacinių technologijų naudojimo praktiką kviečiame visus bibliotekininkus balandžio 16 – 24 d. pasitikrinti savo žinias atsakant į saugių IKT įgūdžių barometro klausimus. Trys daugiausiai saugių IKT įgūdžių turintys Lietuvos bibliotekininkai gaus „Lango į ateitį“ prizus, todėl atsakydami į barometro klausimus būtinai nurodykite savo vardą, pavardę, užsiėmimą (bibliotekininkas) bei e. pašto adresą. Konkurse dalyvavusių bibliotekininkų atsakymų rezultatai bus patikrinti iki baigiamojo Nacionalinės bibliotekų savaitės renginio, metinės LBD konferencijos. Jos metu, balandžio 30 d., bus paskelbti 3 nugalėtojai. Jei geriausiai atsakiusiųjų bus daugiau, nugalėtojus iš jų išrinksime burtų keliu.

Nuo balandžio 16 d. iki 23 d. saugių IKT įgūdžių barometrą rasite čia: www.langasiateiti.lt/barometras.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Saugumas internete yra toks pat svarbus kaip saugumas kelyje.

Konkurso rengėjai: Asociacija „Langas į ateitį“
Tel. 8 5 2397813, www.langasiateiti.lt

2012 m. balandžio 4 d.

Margutis – Velykų simbolis.


Margučiaivienas iš svarbiausių Velykų šventės simbolių.

Žmonėms atrodė, kad kiaušinis yra tobulas: paprastos formos, ramios spalvos, o jo viduje slypi stebuklinga gyvybės galia. Norėdami suteikti dar daugiau prasmės kiaušinius margino. Kiaušinius margindavo šeimos moterys ir merginos, bet leisdavo savo išmonę parodyti ir vaikams.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio tautų, margučiai buvo gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo simboliai, o krikščionybės laikais – Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliai. Ankstyviausi margučių pavyzdžiai išliko tik iš XIX a. pabaigos, tačiau jų raštai sutinkami pirmykštės bendruomenės laikotarpio keramikoje, papuošaluose.

Margutis — buvo dažomas ne tiek dėl grožio, kiek suteikiant tam simbolinę, maginę prasmę. Vyravo juoda, raudona, geltona, rusva ir žalsva spalva.

Plačiau apie Velykas, jų simbolius ir tradicijas paskaitysite knygose,kurias rasite mūsų bibliotekoje

Arūnas Vaicekauskas.Velykų margučiai.-2006
Šiame albume skaitytojas supažindinamas su Velykų šventės kilme, papročiais, margučių atsiradimo istorija, jų marginimo būdais, raštais, velykinėmis pramogomis. Albume panaudoti Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose saugomi tradiciniai įvairiose Lietuvos vietovėse išmarginti Velykų margučiai.


Marcinkas, Feliksas,
Margutis - šventų Velykų simbolis : visi marginimo būdai, raštai ir patiekalai.-2006
Knygoje aprašomos Velykų tradicijos, stalo puošimas, velykinės eglutės (metalinės, šiaudinės, apnertos), pateikiama tradicinių patiekalų receptų. Aiškinama, ką simbolizuoja margučių spalvos ir raštai. Aprašyti ir nuotraukomis iliustruoti visi velykaičių marginimo būdai. Yra pateiktos ornamentų lentelės, rankdarbių schemos ir aprašymai.


Vanda Giedrytė - Margučiai. Karpiniai. Tapyba.-2007
Knyga supažindina su tautodailininke Vanda Giedryte ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomu jos margučių, karpinių ir tapybos rinkiniu. V. Giedrytės taikomi marginimo būdai, spalvos ir jų deriniai bei ornamentų gausa atskleidžia margučių marginimo Lietuvoje tradicijos įvairovę.




„Marcelijaus margučiai: Velykos su Marcelijumi Martinaičiu“(2012) – tai originalios struktūros ir formos knyga, kurią galima vadinti albumu, katalogu ar netgi atvirukų rinkiniu.
Marcelijaus Martinaičio skutinėtus margučius nuotraukomis įamžinti padėjo Vytautas Balčytis ir Ričardas Šileika, o iš nuotraukų sukurti ir knygos pabaigoje pridėti aštuoni atvirukai, kuriuos galima lengvai iškirpti, pasitarnaus kaip gražūs ir netikėti velykiniai sveikinimai.

**************

Tegu Šv. Velykos ateina su dideliu

džiaugsmu ir virpesiu širdy.

Lai kiekvienas margutis atridena po siurprizą, kurio lauki!