2011 m. vasario 24 d.

2011-ieji - Lietuvos dizaino metai



Dizaino statusu, jo politika ir reikšme šalies konkurencingumui susirūpinusios šioje srityje dirbančios Lietuvos organizacijos nusprendė 2011-uosius paskelbti Lietuvos dizaino metais.

Pasak vieno iš Dizaino metų iniciatorių, VDA rektoriaus Audriaus Klimo, daugelis valstybių dizainą vertina kaip strateginę priemonę, padedančią įgyvendinti naujoves, didinančią konkurencingumą, atskleidžiančią kultūros identitetą, gerinančią gyvenimo kokybę.
„Dizainas suprantamas ne vien kaip estetinė materialinės kultūros išraiška,bet ir kaip veiksmingas ekonominio konkurencingumo didinimo bei visuomenės grupių atskirties mažinimo įrankis. Todėl tikimės, kad Lietuvoje paskelbti Dizaino metai padės siekti šių tikslų, populiarindami dizainą, plėsdami jo integraciją į verslo, pramonės ir kultūros sektorių, aktyvindami dizaino institucijų bendradarbiavimą“-, sako A. Klimas.

Projektas „2011-ieji – Lietuvos dizaino metai“ skirtas Lietuvos dizaino ir akademinės bendruomenės profesinei, organizacinei ir pilietinei brandai atskleisti. Jis parodys visuomenės pasirengimą suprasti ir naudotis dizaino teikiamais privalumais.

Džiugu, kad Lietuva nėra nežinoma žemė pasaulio dizaino žemėlapyje.
Šiais metais Vilniuje vyks tarptautinė
ICOGRADA (Tarptautinė grafinio dizaino asociacijų taryba) grafinio dizaino savaitė („Spring: ICOGRADA Design Week in Vilnius 2011“), kuri Vidurio ir Rytų Europos regione buvo surengta tik vieną kartą – Čekijoje, Brno mieste. Europos dizaino prizo „ED-Awards“ organizatoriai Vilnių pasirinko vieta, kurioje vyks iškilminga prizų įteikimo ceremonija geriausiems Europos dizaineriams. Nacionalinė dailės galerija organizuos konferenciją, parodą ir kūrybines pratybas tema „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“. Tokio masto įvykius susiejus su tradiciniais renginiais – „Dizaino savaite“, „Litexpo“ paroda „Baldai“ ir kitais, pavyktų atkreipti visuomenės dėmesį į dizainą, aktyvinti jo ir verslo santykius, skatinti dizaino taikymą pramonėje, stiprinti tarptautines lietuviško dizaino pozicijas ir plėsti Lietuvos kultūros lauką.

Su Dizaino metų programa galima susipažinti
interneto tinklapyje Dizainometai.lt.

Mūsų universitete, Menų fakultete irgi ruošiami dizaineriai.
Menų fakultetas savo 10-ąjį gimtadienį galėtų švęsti šiemet, mat 2001 m., kada Senato nutarimu į tuometinį Dailės fakultetą perkėlus muzikos pedagogikos bakalaurų ir magistrų programas, jis gavo šį pavadinimą. Fakulteto pradžia vis dėlto laikomi 1967 m., mat tuometiniame Šiaulių Pedagoginiame institute pradėti rengti piešimo, braižybos ir darbų specialybės mokytojai. 2000 m. Dizaino skyrius išaugo į Dizaino katedrą (vedėjas prof. G.Šiukščius).
Pagrindinis Dailės(dizaino) studijų programos tikslas paruošti dizainerius, sugebančius savarankiškai dirbti kūrybinį darbą visuomeninės aplinkos sferoje: kurti ir projektuoti aplinkos dizaino objektus ir jų sistemas, žmogaus fizines ir dvasines charakteristikas atitinkančią aplinką.

Visus, kurie ieško informacijos dizaino, meno, kūrybos temomis kviečiame užsukti į mūsų bibliotekos meno skaityklą, esančią centriniuose bibliotekos rūmuose, bei Menų fakulteto biblioteką( Aušros alėja 50).

2011 m. vasario 10 d.

Meilė nugali viską

Tu - prologas, aš - epilogas,
Aš - šaka, o Tu - visas sodas.
Kai žiūriu į Tave - man bloga
Ir taip liūdna, kad net atrodo:

Pabučiuotų - ir pasikartum
Eilėraštį pasirišęs...
Mes tokie nepanašūs, tartum
Aš - iš kubilo, Tu - iš Paryžiaus.

J.Erlickas.
*************

Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną dievaitę Mildą. Deivė Milda - tai senovės lietuvių meilės ir laisvės deivė, dabar beveik užmiršta.

Pagoniškoje Lietuvoje ji buvo atsakinga už gražiausius tautiečių jausmus ir giminės tęstinumą. Yra spėjama, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi Gedimino sode, o Kaune stovėjusios
dvi Mildos šventyklos: viena dabartiniame Aleksote - Svirbigaloje, kita - Nemuno ir Neries santakos alkoje.

Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną- kalendoriuose pažymėtą Mildos vardadieniu.

Tai bus vėlyvą pavasarį.

O dabar, kol už lango žiema, skaitykime apie Meilę.

Šv.Valentino dieną galima švęsti, galima ignoruoti, tačiau neigti meilės indėlį į knygų pasaulį būtų tiesiog nesąžininga. Apie meilę parašyta daug eilių, sukurta daug dainų. Nuo neatmenamų laikų kavalieriai mylimoms damoms dainuodavo serenadas, kuriomis buvo išreiškiamas ypatingas dėmesys. Meilės įkvėpti rašytojai ir poetai parašė savo geriausius romanus ir posmus, dailininkai nutapė gražiausius paveikslus, kompozitoriai sukūrė nuostabiausias melodijas…

Ir mūsų bibliotekoje gausu knygų apie meilę. Bet tai ne vien romantiški meilės romanai.

Tarp naujai gautų knygų Jūs rasite populiariosios psichologijos knygą

J.Gray Marsas ir Venera amžinai kartu (2010m), kurios anotacijoje rašoma "Šiandien mes į gyvenimą žiūrime kitomis akimis, pasaulį piešiame kitomis spalvomis nei mūsų tėvai. Jų taisyklės ir strategijos moderniajam pasauliui nebereikalingos, nepriimtinos. Dabar mes ieškome vieni kitų trokšdami ne tik saugumo ir išlikimo, bet ir meilės, romantikos, neblėstančios aistros ir intymumo."

*************


Vagos leidyklos išleistoje R. Norwood knygoje „Moterys, kurios myli per stipriai“ (2010m) analizuojamas „per stiprios“ meilės fenomenas, kaip specifinių minčių, jausmų ir elgesio būdų sindromas, kurį autorė pirmąkart atpažino padirbėjusi alkoholikų ir narkomanų konsultante. Nelaimingi asmeniniai santykiai siejami su psichologine priklausomybe nuo kito asmens. Ji prilyginama priklausomybei nuo maisto ar narkotizuojančių medžiagų. Atskleidžiama šios problemos kilmė, raida, psichologinė žala ir populiariai pateikiama aiški bei išsami gydymosi programa.

*************
Milžiniškos „Mylėk save, ir nesvarbu, koks tavo sutuoktinis" sėkmės paslaptis - suvokimas, kad jei tai pasisekė padaryti Evai-Mariai Zurhorst, pasiseks ir man. Reikia tik įsiklausyti į giliai viduje šnibždantį balsą: „Mūsų santuoką galima išgelbėti. Tikrai galima."Viskas įmanoma, atsako Eva-Maria Zurhorst. Bet kokie, net ir labai blogi santykiai gali virsti būtent tokiais, kokių norite. Jūsų gyvenimo žmogus gali tapti toks, apie kokį svajojote. Kaip?! Taip, kaip tai pavyko knygos autorei.

*************

Kartais manoma, kad neištikimybė – tik žaidimas, tačiau ji gali virsti drama ir išardyti porą ar net šeimą. Kita vertus, pripažinkime, nesantuokiniai ryšiai mus skatina pasinerti į svajones. Jie mus nukelia į fantazijų ir laisvės pasaulį, kuriame galime užsimiršti.
Neištikimybė nėra banali
„Neištikimybė nėra banali“ – tai knyga apie poros ir kiekvieno žmogaus intymumą.
Yves’as Dalpé (Yves Dalpé) – Kvebeke (Kanada) dirbantis psichologas ir klinikinis seksologas. San Francisko Žmonių seksualumo tyrimų institute jis gavo seksologijos daktaro laipsnį. Yves’as Dalpé yra Kvebeko psichologų sąjungos, Seksualumo mokslinių tyrimų draugijos (Society for the Scientific Study of Sexuality) ir Amerikos psichoterapijos asociacijos (American Group Psychotherapy Association) narys. Jau keletą metų jis skaito paskaitas apie poros santykius ir meilę.

*************

Ši knyga apie rašytojus, kurie, vedami romantiškos ir geidulingos, platoniškos ir aistringos, ištikimos ir tragiškos, aklos ir atsidavusios, egoistinės ir pasiaukojamos, nelaimingos ir tvirtos meilės, klupo, kėlėsi ir kūrė.
„Rašytojų mūzos“ atskleidžia mažai žinomus kūrėjų gyvenimo puslapius ir parodo rašytojus naujoje šviesoje: Franzas Kafka, Henry Milleris, Marcelis Proustas, Paulis Celanas, Paulis Eluard’as ir kiti mūsų akyse virsta kenčiančiais įsimylėjėliais, kerštingais donžuanais, neištikimais vyrais, aistringais meilužiais ar geidžiamais laimikiais.Literatūros istorijos tyrėja Elena Baliutavičiūtė, daugiau nei 40 metų renkanti medžiagą apie pasaulinio garso rašytojų gyvenimą, pasakoja apie tai, be ko daugelis garsių knygų nebūtų atsiradusios: apie kurti įkvėpusias mūzas.

*************

Šiame naujų technologijų amžiuje, ranka rašyti meilės laiškai
- jau "istorija",o štai naujoje knygoje

"Žmogui gera būti tik meilėje" pirmą kartą spausdinami A. Maceinos jaunystės meilės laiškai savo būsimajai žmonai Julijai Tverskaitei, taip pat laiškai savo šeimos nariams bei artimiausiems bičiuliams meilės, santuokos, moterystės klausimais. Laiškus lydi knygos autorės pasvarstymai, samprotavimai, pastabos, išryškinančios A. Maceinos asmenybės bruožus gana intymiu aspektu.

*************

Visas naujausios Juozo Erlicko knygos pavadinimas – „Mano meilė stikliniais kaliošais: misterija: keturių sparnų, su aušrine ir pašvaiste“ .
Baisiai ilgas, kaip ir knyga.
Monumentalios apimties misteriją sudaro iš poezijos, dramos ir prozos fragmentų sudėtos keturios dalys, kurios, kaip klasikams įprasta, jautriai atskleidžia metų laikų kaitą: „Pavasario basliai“, „Vasaros vėpūtiniai “, „Rudens grybai“, „Žiemos žarijos“.
Knygos „Mano meilė stikliniais kaliošais“ viršelis, autoriaus žodžiais tariant, yra apipavidalintas „kaip atvirukas. Kitoj pusėj – atminimas užrašytas“. Pasak J.Erlicko, ją galima „padovanot mylimam žmogui arba apsigint nuo mylimo žmogaus. Toks svoris. Tegu runkeliai ginasi pliauskomis, o kultūringi žmonės ginasi knygomis“.

*************

Mielieji ir mielosios pradžiuginkime savo mylimuosius -

padovanokime jiems knygą !

2011 m. vasario 9 d.

„Už teisę skaityti!“



Šiuolaikinėje, nuolat modernėjančioje visuomenėje, kurioje informacinės technologijos veržiasi ne tik į viešą, bet ir privatų gyvenimą, skaitymo kultūra kinta: knygos skaitytoją pasiekia internetu, kompaktinėse plokštelėse, asmenines bibliotekas neretai tuština finansiniai sunkumai, galvą apsuka ne visuomet kokybiška reklama, kuri atima iš mūsų galimybę pasirinkti tik visapusiškai gerą literatūrą. Kinta ir santykis su knyga: kažkada garbinta, laikyta šeimos ar giminės relikvija, deficitu, galiausiai didžiausiu turtu, šiandien ji neretai tampa dar vienu daiktu niekučių prikrautoje lentynoje, necenzūruotos, tačiau dažnai morališkai pasenusios informacijos šaltiniu.

Knygos perkamos, norėtųsi tikėti, kad ir skaitomos, tačiau ar skaitymas vis dar primena dvasinį ritualą, ar visuomet žmogus su knyga rankose gali būti laikomas iš tiesų kultūringas?

Knygas reikia skaityti , sako filosofas, eseistas, aktyvus visuomenės veikėjas, Lietuvos atstovas Europos Parlamente Leonidas Donskis.

Nelabai noriu tikėti, kad kompiuterinės technologijos gali pakeisti ir išstumti knygą. Esu girdėjęs tokių prognozių, bet nelabai noriu jomis tikėti. Kodėl? Ogi todėl, kad tuomet visiškai keistųsi mūsų estetinės tikrovės suvokimas ir pats estetinis išgyvenimas. Knygos skaitymo ir išgyvenimo dalis yra jos lietimas, o ne vien tik matymas ir vizualinė percepcija: svarbu, kad ji kvepia, ją galima liesti, kad knyga truputį dėvisi, ir tu jauti tą jos trapumą. Visa tai susiję. Žmonės, sukūrę genialius kūrinius, kūrė ne tik meistrišką vaizdų ar metaforų kombinaciją – jie sukūrė ir medžiagą, ir formą, ir mūsų santykį su ja.

Knygas turime skaityti, kad galėtumėme tobulinti savo supratimą apie žmogaus vidinį pasaulį, kad galėtumėme vertinti savo ir kitų jausmus, emocijas, ne vien poelgius.Knygos mums atskleidžia per amžių puoselėtas, kurtas ir atrastas vertybes, jos formuoja tas vertybes mumyse, mūsų dabartiniame pasaulėlyje.Skaitydami knygas mes ugdome savąjį aš – išskirtinį ir nuostabų, o knygos, tai viso pasaulio palikimas mums.



2011 m. vasario 17-20 dienomis vyks 12-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė „Už teisę skaityti!“.

Šiais metais minimos rašytojo, poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) 100 metų gimimo metinės. Todėl viena iš mugės temų bus skirta diskusijoms apie valstybių sienas ir tautinių tapatybių ribas peržengiančios literatūros ypatumus, kultūros ir politikos sąsajas. Mugėje nemažai dėmesio bus skiriama ir M. K. Čiurlionio kūrybai. Jo 100-osios mirties metinės įtrauktos į 2011 m. UNESCO minimų datų sąrašą.

Didžiausias metų knygų renginys pakvies į daugiau nei 200 renginių.

Knygų mugėje bus paskelbtas šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas, bus įteiktos J. Ivanauskaitės premija, Bičiulių premiją, bus apdovanoti literatūrinio detektyvo konkurso nugalėtojai.

Naujausią savo knygą „Galia, vaizduotė, atmintis: politikos ir literatūros etiudai“ pristatys Leonidas Donskis, bei kiti mūsų šalies autoriai: Alfonsas Andriuškevičius, Marcelijus Martinaitis, Sigitas Parulskis, Julius Keleras, Ilzė Butkutė, Marius Burokas, Kęstutis Grigaliūnas, Domantas Razauskas, Marius Jonutis, Kęstutis Nastopka, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Algimantas Čekuolis, Artūras Tereškinas ir kiti.

Su naujomis knygomis į mugę grįžta ir užsienyje kuriantys lietuviai: Tomas Venclova, Algis Mickūnas, Vytautas Landsbergis, Laimonas Briedis, Kristina Sabaliauskaitė, Andrius Užkalnis.

Geros grožinės literatūros mėgėjai turės galimybę pakamantinėti šiuo metu visame pasaulyje graibstomos knygos „Valymas“ autorę Sofi Oksanen.

Vilniaus knygų mugėje šiemet viešės novatoriškas paauglių rašytojas Kevinas Brooksas. Skaitytojų pripažinimą pelnė jo romanai „Kendė“, „Martynas Pigas“, „Lukas“.

Skaitytojai galės susitikti ir kitais užsienio svečiais: Stephen‘u Clark‘u (Prancūzija), Mike‘u Gayle‘u (Didžioji Britanija), Catalinu Dorianu Florescu (Šveicarija), Ivan‘u Korsak‘u (Ukraina), Yuri Slezkine'u (JAV) .

Lankytojus diskutuoti kvies Diskusijų klubas, o visas mugės dienas knygos kūrimo ir tausojimo paslapčių bus galima sužinoti dailininkės Sigutės Chlebinskaitės rengiamoje kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“, kuri šiemet švenčia 10-ies metų sukaktį.

Mugėje veiks įvairios parodos.

Didžiausia knygų mugės naujiena – kino seansai . Su tuo pačiu bilietu galima žiūrėti filmus, tiek dokumentinius filmus apie rašytojus, apie Miloszą, kurio vardu ir pavadinta mugė, nes jubiliejiniai metai. Bus rodomi filmai vaikams ir meniniai, kaip „Apie meilę ir kitus demonus“, „Oliveris Tvistas“.



Su visa Knygų mugės programa galima susipažinti čia.


Atraskime kiekvienas sau įdomias knygas ir jas SKAITYKIME!