2011 m. balandžio 26 d.

Apie meilę knygoms



Žodis „bibliofilija“ yra kilęs iš graikų kalbos (gr. biblos - knyga, philia - pomėgis) ir bendrąja prasme reiškia meilę knygai, siauresne - bibliofilų ypatingą dėmesį pasirinktam objektui. Asmuo, užsiimantis bibliofilija, yra vadinamas bibliofilu, jis skverbiasi į knygos pasaulį, jos istoriją ir kultūrą. Kai kas bibliofiliją tapatina su kolekcionavimu, tačiau ji apima ne tik knygų įsigijimą ir saugojimą, bet ir jų tvarkymą, tiriamąjį darbą bandant išsiaiškinti knygų rinkinio ar atskiro egzemplioriaus kilmę bei likimą.

Bibliofilija yra socialinis psichologinis fenomenas, individualaus gyvenimo būdo išraiška. Tikram bibliofilui būdingos savybės yra meilė knygai, susižavėjimas, pasišventimas ir kantrybė. Jam knyga nėra kapitalo kaupimo priemonė ar pelningas lošimas. Ilgai kaupta, pildyta kolekcija yra asmeninis pasiekimas, žinoma, turintis ir savąją piniginę vertę, tačiau ji per glaudų ryšį su kitais kolekcininkais ir knygų mylėtojais prisideda prie bendro kultūros palikimo išsaugojimo ir skleidimo ir todėl, nepriklausomai nuo jos tuometinės piniginės vertės,
turi didžiulę pridedamąją




Vidmanto Staniulio knyga„Diagnozė: bibliofilija“(2010m.) - tai bandymas per jo didžiulę patirtį ir kitų žinomų Lietuvos kolekcininkų su knyga susijusių žmonių samprotavimus suprasti bibliofilijos esmę ir filosofiją, atskleisti lietuviškosios bibliofilijos dvasią bei tradicijas.

Knygoje žinomi Lietuvos bibliofilai prisimena bibliofilijos istoriją, filosofuoja, kalba apie save ir kolegas. Čia paminėti ne vien tikrieji bibliofilai, bet ir kiti su knyga susiję žmonės, neabejingi Lietuvos istorijai ir kultūrai. Sudarytojas dėkoja visiems autoriams už nuoširdžius straipsnius ir originalias mintis.
Autorius mano, kad šis leidinys paskatins domėjimąsi knyga, o gal ir susargdins reta ir tauria liga - bibliofilija.


Autorė, ištyrusi dailininko, bibliofilo ir kolekcininko Kazio Varnelio (g. 1917) asmeninę 9500 knygų biblioteką, teigia, jog bibliofilija, viena iš kultūros reiškimosi formų, grįsta ypatingu bibliofilo santykiu su knyga, išskirtiniu dėmesiu knygos kaip daikto estetinei vertei. Kaziui Varneliui bibliofilija, neatskiriamai susijusi su jo paties menine kūryba ir kolekcionavimu, yra savita asmenybės raiškos sritis.

Jo biblioteka, 1998 m. iš JAV parvežta į Lietuvą, tapo įasmenintu kultūros faktu: senosios kronikos, Lietuvos spaudos paminklai išeivijoje gyvenusiam menininkui teikė galimybę priartėti prie tėvynės savasties.

Plačiau.





"Dievas, sutvėręs ir kasdien kuriantis kiekvieno žmogaus širdį, žino žmogaus atminties silpnumą ir jo dorybingosios valios nepastovumą. Todėl jis panorėjo, kad knyga būtų tarsi priešnuodis visoms šioms blogybėms. Liepė kiekvieną dieną ją skaityti ir vartoti, kaip naudingiausią dvasios maistą. Juo sustiprintas protas nebus bejėgis ir nesiblaškys abejonėse.(Keturioloiktas skyrius,XCV)"

„Tai knyga tiems, kurie myli knygas, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be knygų. Knygos himnas, knygos konstitucija, knygos katekizmas, bibliofilijos elementorius, bibliofilijos enciklopedija, bibliotekininkystes vadovėlis, bibliografijos abėcėlė, skaitymo kultūros patarėjas, literatūrinis testamentas, autobiografinė esė “ – tokius epitetus šiai knygai priskiria skaitytojai. Pridėsiu dar vieną – odė knygoms. 1345 metais parašyta knyga lig šiol neprarado savo aktualumo. Richard de Bury – garsus to meto dvasininkas ir vienas didžiausių bibliofilų pasaulio istorijoje. 1700 knygų, kurias jis turėjo savo bibliotekoje, net ir šiandien yra nemažai. Tuo metu tai buvo, be abejones, didžiausia asmeninė knygų kolekcija. Galbūt koks nors karalius ir turėjo daugiau, tačiau vargu ar buvo nors vieną perskaitęs./ Vilis Normanas/

Šias knygas visada rasite mūsų bibliotekos Informacinių leidinių skaitykloje.

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2011 metų balandžio 26 – gegužės 3 dienomis skelbia 11-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Skaityk Bibliotekoje!“

Susitikime, skaitykime, bendraukime bibliotekose!

2011 m. balandžio 22 d.

Linksmų šventų Velykų !







…baltu balto lukšto baltumu

parašykime visiems, kas girdi,

apie naują meilę, šviesią viltį

ir išsiųskime žaliu pavasario paštu...


Te PRISIKĖLIMO džiaugsmą skaito,

te po naują pradžią braido,

te su savimi pabūna,

kad pajustų siela

VELYKINĮ skaidrumą...


Linksmų šventų Velykų !




2011 m. balandžio 20 d.

Studijuok 2011


Šiaulių universitetas – vienintelė klasikinio tipo universitetinė aukštoji mokykla Šiaurės Lietuvoje. Akademinė bendruomenė – per 9000 studentų, 500 dėstytojų. Universitete yra 8 fakultetai ir Tęstinių studijų institutas, todėl užtikrinama studijų įvairovė, taip pat gretutinių studijų, tęstinių studijų, mokymosi visą gyvenimą galimybės.

Universiteto bendruomenė savo veiklą grindžia vertybėmis, tarp kurių svarbiausios – bendruomeniškumas, atvirumas, atsakomybė, veržlumas, kūrybingumas.

Šiaulių universitetas siekia, kad studijų procesas būtų įdomus ir turiningas, todėl diegiamos įvairios naujos studijų formos, ugdančios aktyvų, kūrybingą, pilietišką žmogų. „Esame vieninteliai Lietuvoje, taikantys kooperuotas studijas, aktyviai diegiame probleminį mokymą, nuotolines studijas“, – teigia Studijų skyriaus direktorė L. Liukinevičienė.

Stojantiesiems stengiamasi pasiūlyti naujų patrauklių studijų programų. Vien šiemet parengtos 7 naujos bakalauro ir magistro studijų programos.

Visa informacija apie šių metų priėmimą į Šiaulių universitetą: www.su.lt/Stojantiesiems/priėmimas. Informaciją apie priėmimą teikia Studijų skyrius (Vilniaus g. 88, LT-76285, Šiauliai; tel. (8 41) 595818).

Visą straipsnį perskaitysite čia.


2011 m. balandžio 14 d.

Balandžio 15-oji – pasaulinė Kultūros diena


Kultūrą suprantame kaip žmogaus dvasingumo raišką, kurioje atsispindi grožis, žinojimas ir meilė, siekiama dvasinių ir materialinių vertybių darnos. Tik kultūros dėka žmogus tegali pasiekti tikrą ir visavertį žmogiškumą. Pagrindinis kultūros matmuo yra moralumas. Ten, kur kultūra, ten ir taika, ten ir teisingas socialinių problemų sprendimas. Taip kultūrą ir jos misiją suprato ne tik pasirašiusieji Memorandumą, bet ir kiti to meto mūsų įžymieji kultūros veikėjai bei šviesuoliai – Stasys Šalkauskis, Vydūnas, Antanas Maceina bei daugelis kitų. Kultūros idėja priimtina visiems geros valios žmonėms, kokių jie politinių ar religinių įsitikinimų būtų, kokiai tautai ar rasei priklausytų.

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidento Ruzvelto kabinete dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu. Rericho Paktas sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu. Rericho Paktas yra vienas humaniškiausių praėjusio amžiaus dokumentų. Jo autorius Nikolajus Rerichas – pasaulinio garso kultūros ir meno veikėjas, kultūrą ir grožį suvokęs kaip svarbiausias žmonijos prasmingos būties sąlygas, siūlė paskelbti pasaulio Kultūros dieną, nes taika pasiekiama tik per kultūrą plačiąja prasme.

Dėmesio kultūrai nebūna per daug... Todėl Lietuvos Respublikos Seimas ir nusprendė į minėtinų dienų sąrašą įtraukti Kultūros dieną. Tądien derėtų aptarti esmines kultūros vyksmo ir sklaidos problemas Lietuvoje, numatyti jos plėtros būdus, nes kultūra konsoliduoja visuomenę, stiprina ir visą valstybės rūmą. Kultūros diena – puiki dingstis įvairioms visuomenėje atgarsį randančioms akcijoms. Juolab kad jau pavasaris, naujų darbų pradžia...

Penktą kartą Lietuvoje minima Pasaulinė kultūros diena šiemet didžiausią dėmesį skiria lietuvių tautos genijui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Sekmadienį sukako 100 metų nuo tos dienos, kai Pustelniko sanatorijoje, netoli Varšuvos mirė dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis.

Balandžio 14 d. 17 val."Laiptų galerijoje" atidaroma paroda "Sonatos", skirta M.K.Čiurlionio 100 - osioms mirties metinėms.Darbų autoriai - Dainų pagrindinės mokyklos neformalaus švietimo naujųjų medijų mokyklos mokiniai (vadovė M.Ruzgytė).

Kviečiame dalyvauti kituose renginiuose, skirtuose Kultūros dienai paminėti.

2011 m. balandžio 12 d.

Už švarų miestą!


DAROM – viena didžiausių savanoriškų iniciatyvų Lietuvoje.

Pagrindiniai DAROM tikslai – išvalyti Lietuvos gamtą bei skatinti Lietuvos gyventojų gamtosauginę mąstyseną, pilietiškumą ir socialinį aktyvumą.

Per ketverius gyvavimo metus
DAROM gerokai išsiplėtė – 2010 metų akcijoje dalyvavo apie 100000 dalyvių visoje Lietuvoje.

Akcijos DAROM organizatoriai šiais metais skatina ne vien apsitvarkyti, bet tuo pačiu ir rūšiuoti atliekas.
Per metus Lietuvoje susidaro daugiau kaip 5 mln. tonų atliekų, iš jų daugiau kaip 1 mln. tonų sudaro komunalinės (buityje susidarančios) atliekos. Ekspertų vertinimais, gyventojų komunalinės atliekos sudaro 75-85 proc. visų komunalinių atliekų, kitos komunalinės atliekos susidaro įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Daugiau kaip 90 proc. komunalinių atliekų patenka į sąvartynus. Vakarų Europos valstybėse į sąvartynus patenka tik apie 1/3 komunalinių atliekų, kita dalis panaudojama arba po rūšiavimo perdirbama ir grįžta į gamybą.
Lietuvoje, deja, atliekomis dar „papuošiamos“ ir pamiškės.
Antrines žaliavas, kurios gali būti perdirbtos ir panaudotos pakartotinai, tebelaikome bevertėmis šiukšlėmis, tuo tarpu įgudę rūšiuoti, tausotume gamtinius išteklius ir mažiau terštume aplinką. Antrinės žaliavos - tai perdirbti tinkamos atliekos. Jos gali būti alternatyvus žaliavų ir energijos šaltinis. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma gamtinių išteklių.

Daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimą skaitykite čia.

Jau šį šeštadienį, balandžio 16 dieną 10 val. renkamės DAROM
susirinkimo taškuose!

Šiais metais akciją "Darom 2011" mieste organizuoja VšĮ "Mes darom" Šiaulių atstovybė. Akcijos dalyvių grupės registruojamos el. paštu siauliai@mesdarom.lt (vadovas Edgaras Adomaitis).
Organizatoriai paskirs tvarkytiną teritoriją, aprūpins darbo pirštinėmis, šiukšlių maišais.

Pavieniai asmenys registruojami interneto svetainėje www.mesdarom.lt.

Prisijunkite prie mūsų ir Jūs.


Daugiau informacijos: Mes Darom !

2011 m. balandžio 8 d.

Nauja knyga







Besiformuojant demokratinėms idėjoms, vis daugiau dėmesio skiriama tėvų globos netekusių vaikų adaptyvaus elgesio ir ugdymo problematikai, globos namų auklėtinių socialinei integracijai į visuomenę, jų įsitraukimui bei dalyvavimui socialiniame gyvenime. Pastarąjį dešimtmetį ypač pagausėjo mokslinių tyrimų, nagrinėjančių ugdymo programų poveikį ugdytinių psichosocialinei raidai.

Šiaulių universiteto dėstytojai Vytautas Gudonis, Adolfas Juodraitis ir Kristina Samašonok išleido monografiją "Institucinio ugdymo ir adaptyvaus elgesio dermės modeliavimas" (Šiauliai: ŠUL, 628 p.). Ją autoriai pristatė Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete Alumni susitikime, skirtame Specialiosios pedagogikos specialybės Lietuvoje 50-mečiui paminėti.

Knygoje, siekiant teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti globos namų auklėtinių adaptyvaus elgesio ugdymo(si) veiksmingumą, keliami probleminiai klausimai. Autoriai mano, "jog monografiją prasminga paskaityti ne tik akademinės visuomenės žmogui, bet ir politikui, policijos darbuotojui, mokytojui, socialiniam darbuotojui, psichologui ir visiems tiems, kurie savo profesinėje veikloje susiduria su socialinės atskirties grupei priklausančiais asmenimis."

Šią knyga rasite mūsų bibliotekoje.


2011 m. balandžio 2 d.

Balandžio 1-oji – puiki diena pokštams.




Majamio universiteto Praturtintos realybės tyrimo grupės specialistai, matyt, labai išgyvena dėl bibliotekininkų rutininių darbų. Jie sukūrė unikalią programinę įrangą, kuri leidžia palengvinti vieną iš nuobodžiausių darbų - knygų tvarkymą lentynose. Būtų buvę labai džiugu, jei vakar, Balanžio 1-ąją, šią įrangą būtų pademonstravę mūsų bibliotekoje. Deja... Naująjį išradimą planuojama pristatyti šių metų Amerikos kolegijų ir mokslinių bibliotekų asociacijos konferencijoje.

2011 m. balandžio 1 d.

Automatizavimas daro stebuklus



Knygų lentyna

Šiandien mūsų biblioteka gavo unikalią programinę įrangą, kuri leidžia palengvinti vieną iš nuobodžiausių darbų - knygų tvarkymą lentynose. Programėlė veikia mobiliuose prietaisuose, kuriuose įdiegta Android operacinė sistema. Naudojantis prietaiso vaizdo kamera programa identifikuoja knygų duomenis nugarėlėse ir nustato, ar knyga padėta vietoje. Ją mūsų bibliotekai dovanojo ir šiandien bendrojoje skaitykloje įdiegs Majamio universiteto Praturtintos realybės tyrimo grupės specialistai. O kaip reikia dirbti su šia įranga- pažiūrėkite demonstracinį filmuką.


Automatizavimas daro stebuklus -
greit bibliotekininkams liks tik kūrybiški darbai!




Parengta pagal:

WATTERS, Andrew. Awesome augmented reality app could save librarians hours. ReadWriteWeb [interaktyvus]. 27 March 2011 [žiūrėta 2011 m. kovo 30 d.]. Prieiga per internetą: http://www.readwriteweb.com/archives/awesome_augmented_reality_app_could_save_librarian.php