2012 m. liepos 18 d.

Angelai bibliotekoje


Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) bibliotekoje prie knygų sėdintys mokslininkai turi kur paganyti savo akis. Čia įsikūrė šokėjai, savaip interpretuojantys fizikos dėsnius.
Mokslininkai neseniai atkreipė į save viso pasaulio dėmesį pranešimu, kad centre veikiančiame Didžiajame hadronų greitintuve greičiausiai buvo atrasta paslaptinga dalelė – Higgso bozonas.Šią žinią, kaip ir visą fiziką, menininkas interpretuoja savaip – per šokį. Ir ne kur kitur, o pačiame Europos branduolinių tyrimų centre.Šokėjai atlieka G.Jobino kūrinį „Strangels” (nuo angliškų žodžių „strange angel” – keistas angelas.). Kūrinio idėja tokia: keisti angelai pakeliui iš vienos dimensijos į kitą sustoja pailsėti bibliotekoje.Choreografas Gilles’as Jobinas stengėsi pernelyg netrukdyti CERN dirbantiems fizikams.Šokėjai pasirodo nedidelėse, neįdomiose bibliotekos vietose ir juda taip, lyg siektų būti beveik nematomi. Jų tikslas – atspindėti tarsi nejudantį laiką bibliotekoje.Daugelis fizikų nė nepastebėjo šokėjų pasirodymo bibliotekoje, kiti trumpai pažiūrėjo ir dirbo toliau, tačiau buvo ir tokių mokslininkų, kurie prisipažino esantys sujaudinti choreografo darbo.("Guardian","Lietuvos rytas")


2012 m. liepos 4 d.

Mindaugo karalystė –Lietuvos valstybė


Ir suaidi vėl iš praeities
Dainos, mįslės, pasakos nutilę,
Ir pakyla tiltai iš nakties
Į didžiųjų kunigaikščių pilį.
                                           Bernardas  Brazdžionis

Liepos 6 -ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę - Valstybės dieną. Ta proga kviečiame prisiminti ir paskaityti apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą(1236-1263m.)  - asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga... Nors Mindaugui galima prikišti ir klastą, ir apgaulę, ir nekilnų elgesį, tačiau Lietuvai jis daug nusipelnė: suvienijo valstybę, atkreipė į Lietuvą krikščioniškosios Europos dėmesį ir parodė, kad Lietuva turi tokią pačią teisę gyvuoti kaip valstybė, nes ir jos valdovas yra krikščionis, kuriam pats popiežius suteikė teisę tapti karaliumi.
Apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą daug diskutuoja Lietuvos ir kitų šalių istorikai. Labai išsamiai Mindaugo biografija nagrinėjama Edvardo Gudavičiaus monografijoje „Mindaugas“(1998)
 ir Vytauto Ališausko parengtame straipsnių rinkinyje „Mindaugas Karalius“.(2008)




Leidinyje lietuvių kalba “Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių” (2005) kurią parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis (atsakomasis redaktorius), Rimvydas Petrauskas  skelbiami XIII–XV a. pradžios istorijos šaltiniai, atskleidžiantys  Lietuvos valstybės susidarymą, pirmojo jos valdovo veiklą ir tragišką likimą, asmenybę ir jos vertinimus iki XVII a. vidurio. Pirmojoje dalyje pateikiami beveik visa su Mindaugo asmeniu ir veikla susijusi istorinė medžiaga: jo dokumentai, plačios kaimynų metraščių ir kronikų ištraukos. Antrojoje dalyje pirmą kartą lietuviškai spausdinamas visas „Eiliuotos Livonijos Kronikos“ tekstas – vienas iš svarbiausių XIII a. Lietuvos istorijos šaltinių.



Mindaugas kaip istorinė asmenybė įamžintas daugelyje grožinės literatūros kūrinių. 

 
 Juozas Kralikauskas parašė istorinius romanus  


„Mindaugo nužudymas“  (1964) ,



                               „Mindaugo kapas“(2000).






Išleisti Jono Užurkos  istoriniai romanai 

 „Mindaugas – karališkasis kraujas“ (2007) ,


        
       bei „Karaliaus karūna ir mirtis" (2008), 





Vytauto Talačkos – „Karūna ir kraujas“ (Mažeikiai, 1998)









             Ir  vasarą biblioteka dirba jums !