2017 m. rugpjūčio 30 d.

Keliauk po savo kraštą (7)



Netoli Kužių (Šiaulių r.), Luponių kaimo 
viduryje stūkso vaizdingas Luponių piliakalnis,
 dar vadinamas Perkūnkalniu, Perkūno kalnu, Raganų kalnu. Jis archeologams žinomas 
nuo XIX a. pabaigos. 




 Iki XIV a. čia stovėjo medinė pilis, buvusi vietos gyventojams slėptuve tarpusavio kovose ir kovose su kryžiuočiais. Piliakalnio papėdės gyvenvietė datuojama X–XIII a. 

Šurfuose rastos kelios lipdytinės keramikos šukės grublėtu paviršiumi leidžia teigti, kad gyvenvietės čia būta ir anksčiau.





 Į pietryčius nuo piliakalnio, už kaimo gatvės likusioje kalvos dalyje – X-XII amžiaus Luponių senkapis. 





Padavimas byloja, kad kalne yra nugrimzdusi bažnyčia, piliakalnio pylimo gale buvusi skylė, į kurią vaikai mėtydavo akmenukus, norėdami išgirsti juos krentant. Kartą per skylę į kalną buvo nuleistas vaikas, jis ten pamatė bažnyčią, kunigą, suklupusius besimeldžiant žmones.





2017 m. rugpjūčio 10 d.

Keliauk po savo kraštą (6)


Girnikų šventkalnis (Šikšto kalnas) yra aukščiausia kalnas Šiaulių rajone. Jis iškilęs 183,4 m virš jūros lygio, o papėdę ir viršūnę skiria 50 metrų.
Pagal geomorfologinę kilmę Girnikų kalnas yra keimas, kartu su visu Vainagių–Raudonsparnės kalvagūbriu susiformavęs paskutiniame Lietuvos apledėjimo laikotarpyje. Kalnas mažai tyrinėtas, todėl nėra įrodymų, kad jame yra stovėjusi pilis. 
Vietovardžio pavadinimas siejamas su akmenimis, kurių čia būta daugybės. Iš jų vietiniai gyventojai įgudo kalti girnas.
Padavimai mini čia buvus šventą vietą. Pasakojama apie čia palaidotą milžinų motiną Kurtuovę, kalnan prasmegusią bažnyčią ir apie akmenį kalno viršūnėje, ant kurio degusi šventoji ugnis. Pasak legendos, milžinas Ansiulis šioje vietoje kartą nugalėjo tiek daug priešų „žuvėdų“, kad susidarė visas kalnas nukautųjų. Milžinas juos užbėrė iš pajūrio atneštu smėliu.
Ant Girnikų šventkalnio, buvusio trijų baltų genčių: žemaičių, kuršių ir žiemgalių sandūroje, kasmet rugsėjo 22-ąją, minint 1236 metų Saulės mūšį, uždegama Baltų vienybės ugnis. Vyksta laužų sąšauka su kitais Lietuvos piliakalniais. Ant Girnikų šventkalnio net ir sovietmečiu būdavo rengiamos gegužinės, švenčiama Rasos šventė.
1905 m. balandžio 24 d. kunigo J.Vizbaro iniciatyva kalno viršūnėje pastatytas 44 pėdų aukščio ąžuolinis kryžius lietuviškos spaudos draudimo panaikinimui paminėti. Paminklą pašventino J. Tumas–Vaižgantas, iškilmėse dalyvavo J. Biliūnas, M. K. Čiurlionis. Paminklas neišliko, tačiau 1990 m. Romuvos bendrija pastatė naują kryžių. Šalia jo stovi paminklinis stulpas „Varpinė“ (skulptorius Vitalijus Lukošaitis). 
Prie kalno1915 m. vyko nuožmūs mūšiai. Kritę apie 240 vokiečių karių palaidoti šiaurinėje prieškalnėje.

Nuo kalno galima pasidairyti po vaizdingas Girnikų apylinkes, išvysti Šatriją, Šiaulius, Kuršėnus, Kurtuvėnus. Šiaurinėje kalno papėdėje tyvuliuoja Bulėnų ežeras, pietinėje driekiasi Ventos–Dubysos perkasas.