2015 m. vasario 24 d.

Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės



http://unesco.lt/apie/unesco-ir-lietuva/unesco-minimos-sukaktys/2015m-mykolokleopooginskio250-osiosgimimometines  2015 metais minimos iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės. Šią sukaktį UNESCO ir valstybės narės įtraukė į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai minimų svarbių sukakčių sąrašą.
      M. K. Oginskis (1765–1833) buvo daugeliu talentų pasižymėjusi XVIII-XIX amžių sandūros asmenybė: politikas, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, Vilniaus universiteto mokslo tarybos garbės narys, Lietuvos sukilėlių Vyriausybės, Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, socialinių reformų idėjų puoselėtojas, memuarų rašytojas, kompozitorius. M.K.Oginskio gyvenimo credo buvo „Tarnauti Tėvynei“. 
     M. K. Oginskis – pirmasis iš muzikų pradėjo puoselėti koncertinės paskirties polonezų komponavimo tradiciją. Populiariausias M. K. Oginskio kūrinys – polonezas a-moll Nr. 13 „Atsisveikinimas su Tėvyne“ („Les Adieux ? la Patrie“).

Mykolas Kleopas Oginskis. "24 polonezai fortepijonui (natos)". 2012 m.


Leidinyje "Priesakai sūnui / Preceptes a mon fils / Precepts to a son"( 2012 m.) kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio priesakai keturiolikmečiam sūnui Irenėjui Oginskiui, 1822 m. išvykstančiam studijuoti į Italiją. Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus Baranauskas Iš prancūzų į anglų kalbą vertė Kęstutis Urbaitis




  Taip pat bibliotekoje rasite Mykolo Kleopo Oginskio knygos „Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus 1788 iki 1815 metų pabaigos“. I-IV tomus (2007-2010 m.)



Knygoje "Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais" įvairiais aspektais analizuojama Oginskių politinė ir karinė karjera, žemėvaldos raida, įtaka kultūriniam Lietuvos gyvenimui pradedant pirmųjų giminės atstovų įsitvirtinimu lokaliniame politiniame elite XVI a. ir baigiant Oginskių paveldo išsaugojimo problemomis kultūrinės globalizacijos sąlygomis. Tekstų autoriai – Lietuvos ir Baltarusijos istorikai, kultūrologai, menotyrininkai, muzikologaio, paveldosaugininkai, muziejininkai. Knygos sudarytoja Ramunė Šmigelskytė -Stukienė, leidėjas – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 2011 m.

http://www.oginskiriet.lt/


2015 m. vasario 14 d.

2015 m. sausio 22 d.

2015 metai Lietuvoje paskelbti Etnografinių regionų metais




Lietuva nors ir nedidelė valstybė, tačiau joje yra net 5 etnografinės sritys, kitaip dar vadinamos regionais: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva.
Atskiros etnografinės sritys skiriasi viena nuo kitos vietos gyventojų šnektos ypatybėmis, vyraujančiomis šventėmis, gyvenamojo namo tipu ir vidaus suplanavimu, aprangos ypatumais ir kitokiais materialinės bei dvasinės kultūros savitumais.
Aukštaitija – šis regionas yra didžiausias Lietuvoje ir užima rytinę bei šiaurės rytinę Lietuvos dalis. Panevėžys yra šio etnografinio regiono centras.
Žemaitija – šiaurės vakarų regionas. Sostinė – Telšiai (žemaitiškai – Telše).
Dzūkija (Dainava) – pietų Lietuvos regionas. Šio regiono sostinė yra Alytus.
Suvalkija (Sūduva) – tai regionas esantis pietų-pietvakarių Lietuvos dalyje (be Lazdijų rajono). Regiono centras – Marijampolė.
Mažoji Lietuva – tai regionas, kuris apima beveik visą buvusią Klaipėdos apskritį. Pagrindiniai miestai – Klaipėda ir Šilutė.

Plačiau:



2015 m. sausio 6 d.

"Tebūnie šviesa!"


Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja dar 2013 metais paskelbė 2015-uosius Tarptautiniais šviesos ir šviesos technologijų metais.
Tarptautinių šviesos metų idėja yra įvairių mokslinių tyrimų įstaigų ir organizacijų iš viso pasaulio bei UNESCO iniciatyva, skirta įvertinti ir populiarinti šviesos technologijas kaip vieną iš svarbiausių faktorių, lemiančių darnų šiuolaikinio pasaulio vystymąsi ir šių technologijų pritaikymą energetikoje, švietime, žemės ūkyje ir sveikatos apsaugoje. Šviesa XXI a. yra viena iš esminių dalykų kasdieniame
žmonijos gyvenime.




2014 m. gruodžio 22 d.

2014 m. lapkričio 25 d.

Dovana – lietuvių autorių knygos!


Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ jau ketvirtą kartą keliauja per Lietuvą ir  kviečia padovanoti naujų knygų šalies bibliotekoms.
„Knyga įprasmina mūsų valstybės istoriją ir tradicijas, moko svarbiausių gyvenimo vertybių. Per šias „Knygų Kalėdas“ dovanokime lietuvių autorių knygas ir pasirūpinkime, kad jos pasiektų skaitytojus tolimiausiuose šalies kampeliuose“, – sakė Prezidentė.

Viešosioms ir mokyklų bibliotekoms labai trūksta naujų lietuvių grožinės literatūros kūrinių, knygų apie Lietuvos istoriją, enciklopedinių leidinių ir žinynų.

Dovanokime lietuvių autorių knygas šalies bibliotekoms! Rekomenduojamų knygų sąrašą rasite čia.

                                     Skaitykime, dovanokime, dalinkimės!



2014 m. spalio 27 d.

Aušrininko dr. J. Šliūpo atminimui



2014 m. lapkričio 6 d. sukanka 70 metų nuo dr. Jono Šliūpo mirties. Šios asmenybės atminimui pagerbti dienraštis „Šiaulių naujienos“ kartu su Šiaulių universiteto biblioteka rengia straipsnių ciklą. Publikacijose pristatomas Šiaulių universiteto bibliotekoje saugomas aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas, apžvelgiama J. Šliūpo gyvenimo istorija: visuomeninė bei švietėjiška veikla, kai kurie šeimos gyvenimo momentai.

„Šiaulių naujienos" jau išspausdino tris straipsnius:
„Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas Šiaulių universiteto bibliotekoje“ (2014 m. spalio 10 d., nr. 197);
„Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės ir Jono Šliūpo šeimos istorija“ (2014 m. spalio 17 d., nr. 202);
„Dr. Jono Šliūpo veikla šiapus ir anapus Atlanto. Burmistravimas Palangoje“ (2014 m. spalio 24 d., nr. 207).

Spaudai ruošiamas ketvirtasis straipsnis (interviu) apie Šliūpų šeimos pasitraukimą iš Lietuvos, gyvenimą D.P. (angl. Displaced Persons) stovyklose, Jono Šliūpo mirtį, jo laidotuves Čikagoje.