Norite efektyvios paieškos?

...užeikite adresu Lietuvos virtuali biblioteka. Čia - paieška įvairiose duomenų bazėse vienu metu.
2011 m. pabaigoje atnaujintas Lietuvos virtualios bibliotekos portalas , kuriame galima vienu metu atlikti paiešką visų Lietuvos akademinių bibliotekų el. kataloguose, kitose lietuviškose duomenų bazėse ir iš karto surasti knygas, elektronines knygas, straipsnius, konferencijų pranešimus ir t.t. pagal temą ar autorių, pavadinimą ir kt.
Galima ieškoti daugelyje užsienio duomenų bazių vienu metu ir gauti visateksčius el. straipsnius. Šalia surastos informacijos aiškiai parašyta koks dokumentas (knyga, straipsnis, disertacija ir pan.), kur galima gauti (internete, kokioje bibliotekoje ir pan.). Galima prisiregistruoti ir užsakyti knygą internetu iš savo bibliotekos, parašyti komentarą, sukurti žymes, išsaugoti savo sąrašus, pažiūrėti kokias knygas turi pasiėmęs iš bibliotekos…

Lietuvos virtualioje bibliotekoje rasite informacinius išteklius, kurie suskirstyti į tris grupes:
Lietuvos akademinių ir mokslo institucijų bibliotekų ištekliai – 64 bibliotekų katalogų informacijos šaltiniai;
Prenumeruojamos duomenų bazės – prieiga prie 181 duomenų bazės, prenumeruojamos Lietuvos bibliotekų. Šios bazės suskirstytos į 31 išteklių, kurie pavadinti institucijų, prenumeruojančių duomenų bazes, vardais;
Kiti ištekliai: Primo Central katalogas, atviros prieigos duomenų bazės ir LIBIS suvestinis katalogas. Svarbu akcentuoti tai, kad Primo Central kataloge paieška vykdoma daug kartų greičiau, nei iš prenumeruojamų duomenų bazių.

Linkime efektyvios paieškos Lietuvos virtualioje bibliotekoje!

Facebook
Šaltinis

Strategija „Lietuva 2030“

LIETUVA – SUMANI ŠALIS, KURIOJE GERA GYVENTI IR DIRBTI.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ parengta ir grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis. Daugiau kaip tūkstantis Jūsų idėjų virto dvidešimtmetį apimančiu šalies raidos dokumentu.
Šia strategija siekiame pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi.

Projekto „Bibliotekos pažangai“ ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos iniciatyva daugiau nei 100 šalies bibliotekų vyko gyventojų ir specialistų diskusijos apie idealią netolimos ateities biblioteką. Bibliotekininkai kartu su lankytojais rengė naujoviškos bibliotekos vizijas.
Strategijoje „Lietuva 2030“ ateities biblioteka apibūdinama kaip jaunatviškas, veržlus, linksmas, profesionalus, patikimas, atviras, modernus ir turtingas paslaugomis bendruomenės traukos ir informacinis centras, skirtas žmogui, jo tobulėjimui, dvasinės pasaulėjautos formavimui, vaikų ir jaunimo savišvietos bei laisvalaikio praleidimo vieta. Vizijoje pabrėžiama, kad biblioteka kuria viso gyvenimo mokymosi, kultūrinio tobulėjimo, bendravimo kultūros ugdymo sąlygas bendruomenės nariams kartu su bibliotekų partneriais – švietimo ir kultūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo, valdžios atstovais, savanoriais. Jos paslaugos prieinamos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, biblioteka pasiekiama iš bet kurio pasaulio taško. Čia gausu elektroninių paslaugų, saugomas ir skaitmeninamas regiono kultūros paveldas, vyksta kultūrinė veikla.
Ateities biblioteka įsivaizduojama tik renovuota, jauki ir moderni, su atskiromis ir lengvai transformuojamomis jaukiomis erdvėmis bendravimui, naujausia kompiuterine technika, automatizuotomis sistemomis. Čia dirba nuolat tobulėjantys specialistai, prisitaikantys prie kintančios aplinkos ir gebantys savo žinias perduoti lankytojams. Tikimasi, kad didėjant bibliotekininkų atsakomybei, šios profesijos atstovų socialinė padėtis taip pat ženkliai gerės ir bus lygiavertė jų žinioms bei darbo kokybei.

Strategija „Lietuva 2030“ taps visuomenės susitarimu, jos sąmoninga valios ir apsisprendimo išraiška, kviečiančia įtvirtinti vertybes ir kartu kurti modernią, veržlią, atvirą pasauliui, savo nacionalinį tapatumą puoselėjančią stiprią valstybę.
„LIETUVA 2030“ – MŪSŲ SĖKMĖS KELIAS IR EIKIME JUO DRAUGE".

Pasveikinkim vieni kitus

Elektroninis atvirukas – greitas ir patogus būdas, kuriuo gali pasveikinti tolimiausiuose kraštuose esančius draugus, gimines. Tačiau artimiausiems žmonėms kažkaip nepadoru siųsti pasveikinimą internetu… Be to sveikinimas atviruku turi gilias tradicijas.

Teigiama, kad pirmuosius kalėdinius atvirukus pagaminti sumanė britas Henry Cole. 1843-aisiais užsiėmęs verslininkas, nerasdamas laiko pats ranka parašyti kalėdinių sveikinimų giminaičiams ir draugams, kreipėsi į savo draugą, garsų to meto iliustratorių John Calcott Horsley, prašydamas nupiešti kalėdinį atviruką, vaizduojantį jo šeimą. Verslininkas nusprendė pagaminti daug atviruko kopijų ir išsiųsti jas savo giminaičiams ir kolegoms, linkėdamas linksmų Kalėdų.

Lietuvoje pirmieji kalėdiniai atvirukai pasirodė 19 amžiaus pabaigoje. Kalėdiniuose atvirukuose buvo vaizduojamos religinės scenos: Betliejaus žvaigždė, bažnyčia, angelai. Populiarūs buvo ir žiemos peizažai - apsnigti miškai, sodybos, bažnyčios. Po 1905-ųjų, panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškai, prasidėjo tikras lietuviškų atvirukų leidybos klestėjimas, kuris tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios.
Tarpukario laikotarpiu, atsiradus telefonui, atvirukų siuntinėjimas Lietuvoje kiek sumažėjo. Tačiau kalėdinių atvirukų tradicija išliko. Nuo 1940-ųjų, Lietuvai tapus Sovietų sąjungos dalimi, religinių temų atvirukai išnyko. Tačiau prekyba kalėdiniais atvirukais – dažniausiai „smetoninių“ atvirukų kopijomis – persikėlė prie bažnyčių.

Pastaruoju metu, nepaisant staigaus internetu siunčiamų elektroninių atvirukų išpopuliarėjimo, tikrų kalėdinių atvirukų siuntimas ir gavimas išliko prestižo reikalu , ryškėja tendencija artimiesiems dovanoti pačių pagamintus, asmeninius atvirukus.Malonu, kai artimas žmogus pajaučia ypatingą asmeninį dėmesį, kuris siunčiamas kartu su kalėdiniu atviruku, skirtu tik jam vienam.

Šv. Kalėdos - tai ne gavimo, o dovanojimo šventė!

Padovanokime vieni kitiems gražų žodį, šypseną,

savo rankų ir širdies šilumą.

Linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!...

ATVIRUKO ISTORIJA rasite čia

Su knyga prieš stresą.

Vieni giliai kvėpuoja, kiti eina plaukioti į baseiną, o treti nuo streso gelbėjasi, užsikraudami darbų.

Tačiau veiksmingesnis nei pasivaikščiojimas ar muzikos pasirodė besąs... knygos skaitymas! Jau po 6 minučių skaitymo stresas sumažėja dviem trečdaliais, praneša Medicinform.net.

Britų mokslininkai, o tiksliau - specialistai iš Sasekso universiteto atliko eksperimentą, kuriuo tyrė įvairiausius kovos su stresu būdus.

Taigi rezultatai: knygų skaitymas sumažina stresą 68 proc. jau po 6 minučių skaitymo žmogaus pulsas susinormalizuoja, atsipalaiduoja raumenys.

Neprastai stresą šalina ir muzikos klausymasis - 61 proc. Puodelis arbatos ar kavos streso rodiklius sumažina 54 proc., o pasivaikščiojimas - 42 proc. Blogiausiai stresą mažina vaizdo žaidimai - tik 21 proc.

Jei galvojate, kad tiek informacijos mažai- skaitykite knygas mūsų bibliotekoje.


Thomas Prünte. „SU STRESU GALIMA SUTARTI“(2007m.)

Iš vokiečių kalbos vertė Zita Danelienė

Thomas Prünte gimė 1958 m. Vokietijoje. Studijavo Hamburgo universitete psichologiją ir yra diplomuotas psichologas-psichoterapeutas. Jau penkiolika metų dirba darbuotojų seminarų vadovu. Jo seminaruose analizuojama, kaip įveikti stresą darbe ir asmeniniame gyvenime.

Autorius parašė neįprastą knygą apie antistresą. Joje nerasite sausos teorijos, perspėjimų arba tėviškų pamokymų. Prünte rado daug geresnį metodą. Jis aprašo pagrįstus ir seminaruose bei mokymuose išbandytus streso įveikimo būdus. Knygoje yra daug humoro, gyvenimiškų pavyzdžių, anekdotų. Čia svarstoma, kaip būtų galima rasti išeitį iš vienos ar kitos nemalonios situacijos.

*************

Bodo Schafer . "GEROVĖ BE STRESO" (2010m.)

Ar tinkamai investuojate savo pinigus? Ar jūsų pinigai dirba taip pat be atvangos kaip ir jūs? Visame pasaulyje žinomas finansų konsultantas Bodo Šeferis atskleis, kaip padidinti kapitalą ir vos per kelerius metus sulaukti solidžios investicinės grąžos. Ši knyga parašyta tam, kad išmoktumėte be streso investuoti - sugaištumėte ne daugiau kaip dvi valandas per mėnesį ir jums gerai sektųsi.
viską apie pinigines investicijas nuo nekilnojamojo turto iki investicinių fondų; kada tinkamas metas pirkti, o kada parduoti; kokios investicijos tinkamiausios jums; kaip pasiekti finansinę laisvę ir gyventi iš palūkanų. Specialus testas padės nustatyti jūsų, kaip investuotojo, tipą. Taip pat rasite planą, kaip savo pinigus padalyti į skirtingas investicijas. Štai populiari Bodo Schäferio laimėjimų formulė: kuo didesnės palūkanos be rizikos per kuo trumpesnį laikotarpį.

*************

Barbara Kleber
"LAIKO VADYBA MOTERIMS: organizuota ir be streso diena" (2008m)


Daugiau laiko esminiams dalykams
Ar retkarčiais netrokštate, kad para turėtų daugiau nei 24 valandas? Aktyvioms moterims pažįstama problema, kad diena visuomet yra per trumpa,norint atlikti visas susikaupusias užduotis. Be to, norėtųsi ir sau ištaikyti laisvą valandėlę. Nuo laiko vadybos į geresnį vadovavimą sau tai Barbaros Kleber devizas. Sėkmingai dirbanti dėstytoja parengė Jums strategijas, padėsiančias sukoordinuoti savo terminus, užduotis bei projektus taip, kad dar liktų ir pakankamai laisvalaikio bei laiko tobulintis. Nesudėtingi Barbaros Kleber laiko taupymo triukai padės žengti į priekį!

************

F.Luskin ir K.R.Pelletier."ATSIKRATYK STRESO VISIEMS LAIKAMS" (2007m)

Kiekvieną dieną darbe ir namuose patiriame stresą, kuris kenkia tarpusavio santykiams ir darbui. Kaip sumažinti stresą ir jo visiškai išvengti? Knygos autoriai atskleidžia dešimt moksliškai patvirtintų gyvensenos įgūdžių, kurie padės atsikratyti nerimo ir blogos emocinės savijautos. Tai praktiška ir patogi programa, kaip įveikti stresą visiems laikams.
Dešimt moksliškai pagrįstų gyvensenos įgūdžių, garantuojančių gerą sveikatą ir laimę.

Šypsena sukuria laimės pojūtį. Mes šypsomės visada, kai jaučiamės laimingi. Šypsotis sveika.
Pasak mokslininkų, šypsena mažina streso hormonų koncentraciją,
aktyvina širdies ir kraujotakos darbą.

Šypsokimės kartu:)

Sveikinkime vieni kitus!

Lapkričio 21 d. – Pasaulinė sveikinimosi diena.
Šventė minima nuo 1973 metų. Ją švęsti paskatino du broliai amerikiečiai Maiklas ir Brajenas Makkomak, kovojantys prieš šaltąjį šalių karą. 1973 m. rudenį broliai netyčia susitiko Nebraskoje ir taip apsidžiaugė susitikimu, kad nutarė savo džiaugsmu pasidalinti su kitais. Jie išsiuntė laiškus draugams ir pažįstamiems į visus pasaulio kampelius. Jų siunčiamuose laiškuose nebuvo jokių idėjinių užuominų. Tai buvo tiesiog sveikinimai, linkėjimai ir prašymas perduoti sveikinimus dar bent 10-iai žmonių. Galiausiai jų idėją palaikė JAV ir kitos valstybės. Taigi lapkričio 21-ąją siūloma išsiųsti kuo daugiau sveikinimų visiems savo draugams ir pažįstamiems. Tik rašydami sveikinimus neužmirškime lietuvių kalbos taisyklių.

Žmonių bendravimas, tarpusavio santykiai prasideda pristatymu arba prisistatymu, tai yra, susipažinimu. Tą padaryti ne visada paprasta – daug kas priklauso nuo papročių, tradicijų, religijos, nuo to, kiek nelaukta pažinties vieta ir situacija. Čia ir praverčia per šimtmečius
susiklosčiusios visuotinai pripažintos bendravimo normos. Įvairiose pasaulio šalyse sveikinimosi formos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Tibete sveikindamiesi žmonės dešine ranka nusiima galvos apdangalą, o kairiąją deda už ausies. Japonijoje sveikinamasi trejopai nusilenkiant: žemai, vidutiniškai (30 laipsnių kampu), truputį (15 laipsnių kampu). Naujosios Zelandijos gentyse sveikinamasi trinantis nosimis. Tailande už save aukštesnį sveikinama atsiklaupiant, o Nigerio tautos pagarbos ženklu laiko grindų palytėjimą lūpomis. Europiečiai dažniausiai sveikinasi kilstelėdami kepurę ir šiek tiek linkteldami.

Apie sveikinimosi papročius ir etiketo taisykles skaitykite Etiketogidas.lt

"Humoras šiaurėje"

Pagrindinė Šiaurės šalių bibliotekų savaitės idėja – populiarinti literatūrą ir knygų skaitymą, skatinti savišvietą, organizuojant kultūros renginius bibliotekose pasiūlyta bendra tema.

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė šiemet lapkričio 14-20 d. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bus rengiama keturioliktą kartą, o Šiaurės šalyse bus jau penkioliktoji. Tai tradicinė šviesos ir knygos šventė, primenanti mums senąją pasakojimų tradiciją, suteikianti progos vaikams ir suaugusiems susipažinti su Šiaurės šalių literatūros lobiais, kviečianti tamsiais vėlyvo rudens vakarais susiburti ir drauge persikelti į magišką knygų pasaulį.

Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – "HUMORAS ŠIAURĖJE".

Dabartinis šiaurietiškas humoras dažnai būna tiesmukas, bet tuo pat metu ir savitas bei neretai santūrus. Pastaraisiais metais tam tikrą auditorijos dalį užkariavo ir triukšmingesnis bei fizinis amerikiečių inspiruotas humoras, ypač televizijoje ir internete. Vis dėlto knygų pasaulyje yra išlikusios tam tikros sąsajos su senųjų vikingų kovomis kalambūrais bei eilėmis ir dviprasmėmis humoristinėmis viduramžių dainelėmis, nors humoro kontekstas, savaime suprantama, visą laiką atsinaujina.

Mikael Niemi yra iš Tornedalen‘o – pasienio regiono tarp Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Laplandijos. Formaliai teritorija priklauso Švedijai, tačiau pasižymi labai savita kultūra. Visose Niemi knygose – tiek poezijoje, tiek ir jaunimui skirtose istorijose – visada randame daugiau ar mažiau sąsajų su Tornedalen‘u, be to, autorius gausiai vartoja vietinio dialekto meänkieli žodžius.
Humoras, (beveik) magiška atmosfera ir suktų komentarų pėdsakas yra keletas iš jo puikiai valdomų įrankių arsenalo.

Rekomenduojame perskaityti šio autoriaus knygą „Populiari muzika iš Vitulos“.

Tai pirmasis švedų rašytojo Mikaelio Niemio romanas suaugusiesiems, labai greit išgarsėjęs pasaulyje. Jis susideda iš dvidešimties rupaus humoro sklidinų pasakojimų, kurių herojai – du berniukai: Matis ir tylenis Nyla. Jie auga neturtingame Pajalos rajone, žmonių sutrumpintai vadinamame Vitula. Išvertus tai reiškia “Putės pelkę” ir yra savotiškas moters vaisingumo pagarbinimas. Eina septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai, keliai asfaltuojami, smulkūs ūkiai nyksta, į kaimą įžengia roko muzika. Bet Matis ir jo draugai svajoja apie kitokį gyvenimą. Gyvenimą, kuris blyksi už horizonto... Suaugęs Matis su šypsena ir grauduliu prisimena vaikystės šėliojimus ir nesaldžias, nors juokingas gyvenimo pamokas.

"Tobulas šedevras,sklidinas gyvybės,humoro ir skausmo". Svenska Dagbladet.

2011 m. bibliotekų savaitės idėjų katalogas

Šv. Martynas - likimo ir orų pranašas.

Lapkričio 11-oji yra paskutinė rudens šventė - tai įspūdinga rudens palydų šventė, padėka derliaus dievams.
Į krikščioniškąjį kalendorių ši diena 650 metais įrašyta kaip Šv.Martynas. Šventasis Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kad jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą.

Lietuvių tradiciniame kalendoriuje, kaip rašo L.Klimka knygoje "Lietuviškųjų švenčių rate"(p.172)-tai yra ganiavos pabaiga. Ne be reikalo sakoma: „Šv. Martynas tvartus uždaro, Šv. Jurgis juos atidarys...“. Po Šv. Martyno žemė nebedirbama, niekas jos nebejudina.

Nuo seniausių laikų Šv. Martynas - skolų atidavimo terminas.Feodalinėje Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, ši diena buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas.

Žemaitijoje per Šv. Martyną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio burdavo. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga nešalta ir atvirkščiai, jei prie galo grynai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta. Serbijoje iki šių dienų išlikęs paprotys per Šv. Martyną valgyti keptą žąsį, ir tyrinėtojai laiko tai kažkokio senovinio aukojimo atgarsiais.
Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas:; „Martyns ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Tarta, jeigu lapkričio 11-ąją giedra, tai būsianti labai šalta žiema.

Palaukime penktadienio ir sužinosime:
„Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu,
jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“.