2015 m. balandžio 30 d.

Bibliotekininkų filmai apie biblioteką




Lietuvos bibliotekininkų draugija skelbė trumpametražių filmų kūrimo konkursą „Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“. Konkursas skirtas pristatyti visuomenei bibliotekų prieinamumą kiekvienam vartotojui bei paskatinti bibliotekos darbuotojų ir skaitytojų bendradarbiavimą. Konkursui buvo pateikta net 12 video filmų. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu buvo paskelbti ir apdovanoti konkurso nugalėtojai. 

Daugiausia vertinimo komisijos balų surinko ir konkurso nugalėtojais tapo:
I vieta – „Magiška naktis bibliotekoje”
(Visagino viešoji biblioteka)
II vieta – „Diena bibliotekoje”
(Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka)
III vieta – „Princas ir princesė informacijos miškų glūdumoje”
(Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės – Bitės viešoji biblioteka)

O balsuojant internete didžiausio susidomėjimo ir palaikymo sulaukė bei daugiausia balsų surinko filmas „Biblioteka kiekvienam“, kurį sukūrė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojai.

Džiaugiamės kolegų kūrybiškumu ir aktyvumu dalyvaujant trumpametražių filmų apie bibliotekas konkurse.

2015 m. balandžio 22 d.

,,Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“



Kasmet balandžio 23-iąją UNESCO kviečia minėti Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną. Tai vienas iš būdų, kuriuo siekiama skatinti skaitymą, leidybą bei intelektinės nuosavybės (autorių teisių) apsaugą.
Balandžio 23-ioji – tai simboliška ir prasminga data visai pasaulio literatūrai. 1616 m. balandžio 23-iąją mirė trys literatūros šedevrų meistrai: Migelis de Servantesas, Viljamas Šekspyras ir Inca Garcilaso de la Vega. Balandžio 23-ią gimė Morisas Driuonas, Vladimiras Nabokovas, kiti nusipelnę rašytojai. Idėja minėti šią dieną gimė Katalonijoje (Ispanija), kur nuo senų laikų gyvuoja tradicija dovanoti rožę pirkėjui, įsigijusiam knygą. UNESCO kviečia visus, ypač jaunus žmones, atrasti ar atgaivinti skaitymo malonumą, pagerbti rašytojus, kurie prisidėjo prie žmonijos socialinio ir kultūrinio progreso.
2015 metų balandžio 23 – 29 dienomis vyks 15-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Jos tema – ,,Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“. Renginio tikslas, atsižvelgiant į Liono deklaracijos svarbą, – parodyti bibliotekų vaidmenį mažinant informacinę atskirtį, ugdant informacinio raštingumo gebėjimus, kurie padeda rasti patikimus duomenis ir kokybiškas paslaugas. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu šalies bibliotekose planuojami jau tradicija tapę skaitymai, susitikimai, edukacinės programos ir kiti renginiai, skirti informacinio raštingumo ugdymui, bendruomenės įsitraukimo į sprendimų priėmimus skatinimui, e. valdžios paslaugų sklaidai.
Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę inicijuoja Lietuvos bibliotekininkų draugija, globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, patronažą suteikia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.



2015 m. balandžio 1 d.

Daug kultūrų, vienas pasakojimas


Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805-1875) gimtadieniu – balandžio 2 –ąją. Ji pradėta švęsti 1967 metais, idėją iškėlė Tarptautinė vaikų knygos taryba (IBBY).

 „Kalbame įvairiausiomis kalbomis, mūsų kilmė labai skiriasi, tačiau pasakojame tokius pat pasakojimus, tokias pat pasakas. 
Tarptautiniai pasakojimai... liaudies pasakos.
Tai vis tas pats pasakojimas, sekamas mums visiems
Skirtingais balsais,
Skirtingomis spalvomis.“... Marwa Al Aqroubi  (Iš anglų k. vertė Kęstutis Urba)
Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatą ir kreipimąsi į skaitytojus 2015 m. kūrė Jungtinių Arabų Emyratų IBBY skyrius.
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras šią šventę mini ir Lietuvoje: vyksta pokalbiai, susitikimai su rašytojais, rengiamos parodos, akcijos, teikiami apdovanojimai.
2014 m. Vaikų literatūros premijos laureatais tapo rašytoja Kristina Gudonytė ir žurnalistė Alma Valantinienė. Rašytojai Kristinai Gudonytei premija skirta už talentingą kūrybą vaikams ir paaugliams, už įtaigų intelektualinį ir psichologinį turinį, už jautrumą gimtajai kalbai, o žurnalistei Almai Valantinienei – už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą.
Akcijos  „Metų knygos rinkimai 2014“ nugalėtojomis tapo šios knygos: vaikų kategorijoje – Danguolės Kandrotienės apysaka-pasaka „Spintos istorijos“ (leidykla „Terra publica“), knygų paaugliams kategorijoje – Vytauto Račicko apysaka „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“

K. Gudonytės knygas „Gėlių dvaras“ (2002 m.) ir „Blogos mergaitės dienoraštis“ (2009 m.), V.Račicko apysaką „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“ (2014 m.) skaitykite mūsų bibliotekoje.



2015 m. vasario 24 d.

Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės



http://unesco.lt/apie/unesco-ir-lietuva/unesco-minimos-sukaktys/2015m-mykolokleopooginskio250-osiosgimimometines  2015 metais minimos iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės. Šią sukaktį UNESCO ir valstybės narės įtraukė į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai minimų svarbių sukakčių sąrašą.
      M. K. Oginskis (1765–1833) buvo daugeliu talentų pasižymėjusi XVIII-XIX amžių sandūros asmenybė: politikas, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, Vilniaus universiteto mokslo tarybos garbės narys, Lietuvos sukilėlių Vyriausybės, Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, socialinių reformų idėjų puoselėtojas, memuarų rašytojas, kompozitorius. M.K.Oginskio gyvenimo credo buvo „Tarnauti Tėvynei“. 
     M. K. Oginskis – pirmasis iš muzikų pradėjo puoselėti koncertinės paskirties polonezų komponavimo tradiciją. Populiariausias M. K. Oginskio kūrinys – polonezas a-moll Nr. 13 „Atsisveikinimas su Tėvyne“ („Les Adieux ? la Patrie“).

Mykolas Kleopas Oginskis. "24 polonezai fortepijonui (natos)". 2012 m.


Leidinyje "Priesakai sūnui / Preceptes a mon fils / Precepts to a son"( 2012 m.) kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio priesakai keturiolikmečiam sūnui Irenėjui Oginskiui, 1822 m. išvykstančiam studijuoti į Italiją. Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus Baranauskas Iš prancūzų į anglų kalbą vertė Kęstutis Urbaitis




  Taip pat bibliotekoje rasite Mykolo Kleopo Oginskio knygos „Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus 1788 iki 1815 metų pabaigos“. I-IV tomus (2007-2010 m.)



Knygoje "Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais" įvairiais aspektais analizuojama Oginskių politinė ir karinė karjera, žemėvaldos raida, įtaka kultūriniam Lietuvos gyvenimui pradedant pirmųjų giminės atstovų įsitvirtinimu lokaliniame politiniame elite XVI a. ir baigiant Oginskių paveldo išsaugojimo problemomis kultūrinės globalizacijos sąlygomis. Tekstų autoriai – Lietuvos ir Baltarusijos istorikai, kultūrologai, menotyrininkai, muzikologaio, paveldosaugininkai, muziejininkai. Knygos sudarytoja Ramunė Šmigelskytė -Stukienė, leidėjas – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 2011 m.

http://www.oginskiriet.lt/


2015 m. vasario 14 d.

2015 m. sausio 22 d.

2015 metai Lietuvoje paskelbti Etnografinių regionų metais




Lietuva nors ir nedidelė valstybė, tačiau joje yra net 5 etnografinės sritys, kitaip dar vadinamos regionais: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva.
Atskiros etnografinės sritys skiriasi viena nuo kitos vietos gyventojų šnektos ypatybėmis, vyraujančiomis šventėmis, gyvenamojo namo tipu ir vidaus suplanavimu, aprangos ypatumais ir kitokiais materialinės bei dvasinės kultūros savitumais.
Aukštaitija – šis regionas yra didžiausias Lietuvoje ir užima rytinę bei šiaurės rytinę Lietuvos dalis. Panevėžys yra šio etnografinio regiono centras.
Žemaitija – šiaurės vakarų regionas. Sostinė – Telšiai (žemaitiškai – Telše).
Dzūkija (Dainava) – pietų Lietuvos regionas. Šio regiono sostinė yra Alytus.
Suvalkija (Sūduva) – tai regionas esantis pietų-pietvakarių Lietuvos dalyje (be Lazdijų rajono). Regiono centras – Marijampolė.
Mažoji Lietuva – tai regionas, kuris apima beveik visą buvusią Klaipėdos apskritį. Pagrindiniai miestai – Klaipėda ir Šilutė.

Plačiau:



2015 m. sausio 6 d.

"Tebūnie šviesa!"


Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja dar 2013 metais paskelbė 2015-uosius Tarptautiniais šviesos ir šviesos technologijų metais.
Tarptautinių šviesos metų idėja yra įvairių mokslinių tyrimų įstaigų ir organizacijų iš viso pasaulio bei UNESCO iniciatyva, skirta įvertinti ir populiarinti šviesos technologijas kaip vieną iš svarbiausių faktorių, lemiančių darnų šiuolaikinio pasaulio vystymąsi ir šių technologijų pritaikymą energetikoje, švietime, žemės ūkyje ir sveikatos apsaugoje. Šviesa XXI a. yra viena iš esminių dalykų kasdieniame
žmonijos gyvenime.