2017 m. liepos 14 d.

Keliauk po savo kraštą (5)



Kurtuvėnų piliakalnis. 




Šią kalvą kurtuvėniškiai vadina Kapa. Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad žmonės čia gyveno jau I-ajame tūkstantmetyje prieš Kristų. 
Piliakalnį į dvi dalis perskyręs Šiaulių-Šaukėnų kelias nulėmė skirtingą jo pusių raidą. 


Šiaurinėje tik 1911 m. pradėjo veikti naujosios Kurtuvėnų kapinės, pietinėje – jau 1498 m. stovėjo medinė parapinė katalikų bažnyčia. 


Apie 1570-1614 m. ji priklausė evangelikams reformatams. Yra duomenų, kad senoji Kurtuvėnų bažnyčia buvo perstatyta mažiausiai du kartus (1684 ir 1787 m.), viduje būta vargonų, šalia – varpinės. Kurtuvėnuose atidarius mūrinę bažnyčią, medinė sunyko. 




1880 m. klebono Bonaventūro Čižo rūpesčiu jos vietoje išaugo koplyčia, išlikusi iki mūsų dienų. Senąją bažnyčią dar mena kalvio nukaltas metalinis kryžius ir priešais koplyčią gulintis dubeniuotasis akmuo, kuriame buvo laikomas švęstas vanduo.




Ištrauka iš  B. Salatkienės knygos "Kurtuvėnų dvaro palikimas ir dabartis" (2016 m.)

"Pirmasis seniausia Kurtuvėnų praeitimi susidomėjo Povilas Višinskis. Be literatūrinio ir kultūros darbo, jis domėjosi antropologija, istorija, archeologija, todėl 1901-1903 m. gyvendamas Kurtuvėnuose, atidžiai žvalgėsi po apylinkes ir atrado keletą vietų, kurios galėję būti piliakalniai ir laidojimo paminklai. Krzyvvickiui, tuo metu susidomėjusiam Lietuvos piliakalniais, jis parašė keletą laiškų, kuriuose pristatė nemaža archeologinių vietų visoje Lietuvoje. Tarp jų buvo ir Kurtuvėnų piliakalnis, apie kurį Višinskis parašė: „Kurtuvėnų kapinės turi pilkalnio pavidalą, bet aš iki šiol nieko nesu girdėjęs, kas patvirtintų tą spėjimą". Jo spėjimas buvo patvirtintas, L, Krzywickis Kurtuvėnų piliakalnį aprašė savo knygoje „Žemaičių senovė" ir taip įtraukė jį į archeologijos mokslo sferą. Taigi Višinskis yra tikrasis Kurtuvėnų piliakalnio atradėjas. Ilgą laiką piliakalniu buvo laikoma tik pietinė jo dalis, kurioje yra senosios Kurtuvėnų kapinės."











2017 m. liepos 3 d.

Keliauk po savo karštą (4)




Bubių piliakalnis, dar vadinamas Pilale, yra 14 km. į pietvakarius nuo Šiaulių, Dubysos upės kairiajame krante. Archeologinių kasinėjimų duomenimis Bubiuose gyventa jau V a. Gyvenvietėje galėjo gyventi apie 200–250 žmonių. Vokiečių kronikose ne kartą minima Dubysos pilis (vok. Dobitzen) ant Bubių piliakalnio esančio prie senojo prekybinio kelio, vedusio iš Rygos į Tilžę, galėjo iškilti prieš 1230-uosius metus. 
Tai viena iš stipriausių XIII a. Šiaulių žemės pilių, suvaidinusi svarbų vaidmenį kovose su kryžiuočiais Pasakojama, jog žmonės, einantys pro piliakalnį, turėdavę atnešti keturis gorčius smėlio, o raitieji – penkis. Jeigu kam nors prireikdavo kūrenamos ant kalno šventosios ugnies, taip pat turėjo aukoti.

 Liepos 6 d. lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“. Esame vienintelė tauta, kurios himnas vieną dieną metuose apskrieja visą Žemės rutulį. 










Šiais metais „Tautiška giesmė“ bus giedama ant 100 piliakalnių. Šis simboliškas pasirinkimas ne tik dėl to, kad šie metai – Lietuvos piliakalnių metai, bet ir dėl to, kad artėja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.

Bubių piliakalnis – vienas iš 100 ant kurio tą dieną
 skambės Lietuvos himnas. 


Raskite piliakalnį  arčiausiai Jūsų ir liepos 6 dieną, 
visi kartu giedokite „Tautišką giesmę“ ten. 





2017 m. birželio 15 d.

Keliauk po savo kraštą (3)



Jurgaičių piliakalnis, dažniau vadinamas Kryžių Kalnu, yra Meškuičių seniūnijoje (Šiaulių rajonas), maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante, juosiamas bevardžio Kulpės intako. Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, Šventkalniu, Maldavimų kalnu. 
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIV a. Kronikose minima, kad 1348 m. čia stovėjusi medinė Kulių pilis, padėjusi ginti Šiaulių žemės šiaurės rytų kraštą nuo Livonijos kariuomenės.
Rašytiniuose šaltiniuose Kryžių kalnas pirmąkart minimas XIX a. viduryje (kryžiai aptinkami nuo 1850 metų), gali būti, kad kryžiai pradėti statyti po 1831 m. sukilimo. Domantų kaimo ribose kryžius imta statyti ant Jurgaičių piliakalnio po to, kai caro valdžia žiauriai susidorojo su 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyviais. Apie 1900 m. šventa tapusi vieta ėmė traukti vis didesnes tikinčiųjų minias – žmonės kalne statydavo kryžius tikėdamiesi malonės. 
Šį kalną dar labiau išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.


Kryžių kalno apsauga rūpinasi ir valstybė. 2007 m. piliakalnis įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Nepriklausomybės dešimtmečiais dedamos pastangos išsaugoti Kryžių kalno autentiškumą, kad jo nesuniokotų stichiškas kryžių statymas. Prie Kryžių kalno pastatytas turistų informacijos centras, įrengta asfaltuota aikštelė ir būtiniausi patogumai atvykstantiesiems.


Kryžių kalne, kaip teigia statistai, šiuo metu priskaičiuojama maždaug 200 tūkst. įvairaus dydžio kryžių.

Kryžių kalnas: istorija, apeigos, muzika“ (V., Mintis, 2014 m.) –  tai prof. habil. dr. Alfonso Motuzo monografija, kurioje pristatoma kultūros istorijos, etnologijos ir etnomuzikologijos mokslų tyrimų kontekste surinkta medžiaga apie Kryžių kalno aplankymo pamaldumo praktikos Lietuvoje ypatumus, apeiginius papročius ir jų kilmę bei sąlyčius su Kryžių kalnu, esančiu Lenkijoje. Atlikto tyrimo išvados pagrindžia monografijos pradžioje išsikeltą hipotezę, kad Lietuvos Kryžių kalno aplankymo pamaldumo praktikos ištakos yra žuvusiųjų ir mirusiųjų atminimo (paminėjimo) ir pagerbimo vieta. 
Šią knygą galite skaityti bibliotekos bendrojoje skaitykloje. 





2017 m. birželio 1 d.

Keliauk po savo kraštą (2)



 Salduvės – Žuvininkų piliakalnis, Salduvės kalnas – piliakalnis yra Šiaulių miesto rytiniame pakraštyje, jis įrengtas aukščiausioje iš šioje vietoje esančių kalvų. Jo aikštelė apskrita, iš visų pusių apjuosta pylimo.Šlaitai statūs, 10-15 m aukščio.
  Tokie galingi įtvirtinimai liudija, kad piliakalnis tikrai buvo naudojamas gynybai nuo priešų paskutiniame medinių pilių gyvavimo laikotarpyje – XI–XIV a. Jis galėjo būti naudojamas ir visą I-ą tūkstantmetį, gynybiniai įrengimai nuolat tobulinami. 
   1969 m. piliakalnis paskelbtas valstybės saugomu archeologijos paminklu. 
   Salduvės piliakalnio kultūrinis sluoksnis gerokai apgadintas. Tik vienas kitas atsitiktinis radinys liudija apie piliakalnio istoriją. XIX a. pradžioje ant kalno buvo pastatytas optinio telegrafo bokštas. 1944 m. rugpjūčio mėnesį ant kalno buvo Raudonosios armijos stebėjimo punktas. 
   1977 m. statant paminklą sovietų armijai prie Salduvės piliakalnio, plote, esančiame į vakarus nuo piliakalnio, buvo pakeistas reljefas – vienur nukastas žemės sluoksnis, kitur supiltos kalvelės. 1993 m. paminklas demontuotas, tačiau jo betoninis pagrindas ir dirbtinės kalvos paliktos. 
   Salduvės vardo kilmę paaiškinti sunku. Legendoje pasakojama, jog kažkada čia gyvenęs didikas, turėjęs nepaprastai gražią dukterį, kurią pamilęs šaunus jaunikaitis. Įsimylėjėliai mėgdavę vaikščioti kalno viršūne. Tokia meilė dievui Perkūnui pasirodžiusi per daug nepadori, per daug saldi, ir jis vieną dieną sukėlęs didžiulę audrą, sugriaudėjęs ir trenkęs į kalną, pliekęs žaibais… Esą nuo taip tragiškai pasibaigusios saldžios meilės ir piliakalnio pavadinimas – Salduvė. Gali būti, kad vietovardis atsirado nuo asmenvardžio Saldus. O gal į pilį buvo suvežamas medus? 
   Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga, Salduvės piliakalnio garsinimui 2009 m. sukurta knyga „Aukuras Salduvei. Didžioji Salduvės knyga“. Tai didžiausia Lietuvos knyga – 1,25 m aukščio, 90 cm pločio, 25 cm storio, 113,669 kg masės. Knygos sumanytojas ir idėjos įgyvendintojas šiaulietis kraštotyrininkas, kultūros istorikas, dizaineris Vilius Puronas. Knygoje istorikų ir kraštotyrininkų tyrinėjimai, išvados, hipotezės, taip pat legendos, šiauliškių literatų ir muzikų kūriniai apie Salduvės piliakalnį bei jo ateities viziją. Be lietuvių keli straipsniai yra latvių ir prūsų kalbomis Knyga iliustruota įvairių laikmečių dailininkų darbais bei koliažais. Ši 184 puslapių knyga išleista Šiaulių universiteto leidyklos ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių knygrišykla“ 2009 m. 1 egz. tiražu. Metalinius viršelius, kuriuos puošia iš plieno lakštų iškarpyti ąžuolo lapai, padarė Šiaulių uždaroji akcinė bendrovė „Elga“. Nuo 2012 m. balandžio 24 d. ji eksponuojama Šiaulių universiteto bibliotekos fojė.


                                                                                                                                                                       

Nuo piliakalnių atsiveriantys įspūdingi vaizdai  
tai džiaugsmas ne tik akims, bet ir sielai.




2017 m. gegužės 27 d.

Keliauk po savo kraštą


Piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Siekiant pabrėžti archeologinių kultūros paveldo objektų reikšmę valstybingumui, jų išsaugojimo svarbą istorinės atminties kontekste, Lietuvoje 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais.
"Lietuva – piliakalnių kraštas. Piliakalniai yra labai svarbūs Lietuvos istoriniame kraštovaizdyje; tai gamtos ir žmogaus kūriniai. Piliakalniams būdavo parenkamos natūralios kalvos, dažnai nudailintos prošal tekančių didesnių ar mažesnių upių, upokšnių. O supilti juose yra gynybiniai pylimai; taigi žodis kilęs ne iš „pilies”, bet iš veiksmažodžio „pilti”. Žinia, dažname piliakalnyje dunksojo pilis, ir net mūrinė. Tačiau ankstyvuosiuose buvo tiesiog saugiai gyvenama. Pirmiausia reikėjo nukasti kalvos šlaitus, padaryti juos statesniais. Vėliau čia atsirado įspūdingos griovių ir pylimų sistemos. O darbo įrankiai – mediniai kastuvai, gal tik apkaustyti geležimi, ir krepšiai žemėms nešioti. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje, pasak archeologų sąrašų, yra 903 piliakalniai. Ir dar kasmet miško tankmėse, brūzgynuose surandami iki tol nežinoti, specialistų netyrinėti" – pasakoja gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka 

Šiaulių rajone yra 13 piliakalnių – apie juos kituose tinklaraščio puslapiuose.


Nuo piliakalnių atsiveriantys įspūdingi vaizdai, – 
tai džiaugsmas ne tik akims, bet ir sielai.



Tęsinys birželio 1 d.


2017 m. balandžio 21 d.

Stažuotė dr. J. Šliūpo archyve Burlingame, Kalifornijoje


Baigiame dalintis vyresniosios bibliotekininkės Astos Katiliūtės, kuri stažavosi dr. Jono Šliūpo archyve, laisvalaikio įspūdžiais.


Kelionė į Los Andželą 
(2016-11-12 d., šeštadienis) 

Paskutinį mano savaitgalį Kalifornijoje praleidome kelionėje į Los Andželą. Ankstų šeštadienio rytą, pasikrovę 14 dėžių knygų siuntos (kuri vėliau buvo perduota išsiuntimui laivu iš Los Andželo į dr. Jono Šliūpo archyvą, esantį Šiaulių universiteto bibliotekoje) išvykome į Los Andželą, į Lietuvių Akademikų Skautų metinę šventę.
Kelionė truko ilgai. Pakrantės greitkeliu važiavome pro žymųjį Santa Barbara miestą, kuris atrodė gana tvarkingai, palmės, smėlis, paplūdimys. Po devynias valandas trukusios kelionės 101-uoju keliu pasiekėme Thousand Oaks mietą, kur pasilikome pailsėti.


Kitą dieną iš pat ankstyvo ryto patraukėme į Los Andželą. Los Andželo pavadinimas kilęs iš ispanų kalbos ir reiškia „angelai“. Pilnas Los Andželo pavadinimas yra „El Pueblo de Nuestra Senora la Reina de los Angeles de Porciuncula“ (angl. „town of our lady the Queen of Angels of the River Porciúncula“). Angelų miestas, atrastas 1781 m. ir yra subtropinėje klimato juostoje, tad ten visada šilta arba karšta. Saulėtą sekmadienį (lapkričio 13 d.) oro temperatūra siekė apie +30° C ir daugiau, tuo metu mano gimtajame mieste Šiauliuose oro temperatūra buvo apie +2° C laipsnių. Mieste gana didelė tarša ir nešvara, ore tvyrojo smogas. Teigiama, kad Los Andžele automobilių yra daugiau nei žmonių.

Patraukėm link Griffith parko – apžiūrėti miesto iš aukštai. Tai didžiausias Los Andželo parkas ir antras pagal dydį visoje Kalifornijos valstijoje. Griffith parkas – viena iš vaizdingesnių Los Andželo vietų, nuo kalno puikiai matosi Los Andželas ir netgi Ramiojo vandenyno pakrantė. Parkas yra labai populiari vieta filmavimams, vos ne kasdien čia
kuriamas koks nors filmas. Nuo Griffith parko observatorijos prieigų puikiai matosi žymusis Holivudo (angl. Hollywood) ženklas. Šis, visame pasaulyje atpažįstamas pramogų simbolis, amerikietiškos kultūros ikona, yra pietinėje Lee kalno pusėje.Apžiūrėję Los Andželo miestą iš aukštai, išskubėjome į lietuvių bažnyčią, kur buvo aukojamos Šv. Mišios už Akademikus Skautus.
Po lietuvių kalba vykusių pamaldų, vykome į pobūvį Brookside Country klube, Pasadena, CA, kur dalyvavo Lietuvos Respublikos Generalinis Konsulatas Los Andžele Darius Gaidys ir kiti garbūs svečiai bei Akademikai Skautai. Buvo teikiami apdovanojimai, o visi dalyvavusieji sudainavo „Happy Birthday“ Vandai ir kitai akademikei, kuri šventė savo 100 metų jubiliejų.

Po šventės, vingiuotai keliais, išskubėjome link namų, tačiau jau buvo vėlu, tad pasilikome nakvoti pakeliui Buttonwillow mieste.
Kitą dieną vykome namo I-5 greitkeliu (superhighway), kur laukuose galima buvo išvysti didžiulius plotus Kalifornijos sodų, apsodintų įvairiausiais vaismedžiais.







Kelionė namo

Lapkričio 16 dieną Vanda paruošė man atsisveikinimo pietus. Valgėme didžiulį kalakutą, kurį prieš keletą dienų Vytautas nupirko Padėkos dienai (angl. Thanksgiving Day), kuri JAV švenčiama lapkričio 24 dieną
   
 
Atėjo ta diena, kai
jau laikas keliauti namo, kur su nekantrumu mano grįžimo laukė šeima. Taigi, lapkričio 17 dieną, Vytautas nuvežė mane į San Francisko oro uostą, kur prasidėjo mano kelionė namo. Kelionė truko gana ilgai iš San Francisko oro uosto iki Frankfurto oro uosto apie 11 valandų, tada 10 valandų laukimo skrydžio į Rygos oro uostą, kuris truko apie 2 valandas. Namo grįžau lapkričio 19 dieną, apie 4 valandą ryto.
Taip baigėsi mano beveik 6 mėnesius trukusi stažuotė dr. Jono Šliūpo archyve Burlingame, Kalifornijoje. Esu dėkinga p. Vandai ir Vytautui Šliūpams bei Šiaulių universiteto bibliotekos direktorei Aušrai Mingailienei už suteiktą galimybę išvykti stažuotei į Jungtines Amerikos Valstijas, kur įgijau darbinės patirties, žinių bei patobulinau anglų kalbą.

Surašė
Asta Katiliūtė
Burlingame, Kalifornija, JAV
Autorės nuotraukos
(Pabaiga)


2017 m. kovo 31 d.

Stažuotė dr. J. Šliūpo archyve Burlingame, Kalifornijoje (17)


Dalinamės vyresniosios bibliotekininkės Astos Katiliūtės, kuri stažavosi dr. Jono Šliūpo archyve, laisvalaikio įspūdžiais.


Lapkritis 
Štai ir paskutinis mano stažuotės mėnuo dr. Jono Šliūpo archyve Burlingame, Kalifornijoje. Prasidėjo ruošimasis kelionei namo, Vytauto nupirktų pažintinių, literatūrinių, istorinių bei kitokių knygų pakavimas bei kiti užbaigiamieji darbai. Oras vis dar puikus: šilta ir saulėta.



Vytauto ir Vandos Šliūpų gimtadieniai 
(2016-11-06 d., sekmadienis)
 
Gražią ir maloniai šiltą sekmadienio popietę Vanda surengė gimtadienių puotą. Švęsti Vytauto (gim. spalio 24 d.) ir Vandos (gim. lapkričio 8 d.) gimtadienių atvyko sūnus Kęstutis su žmona Lelija ir bičiulė Janė Mačiulienė. Šilti sveikinimai skriejo sukaktuvininkams. Bendrai sudėjus gyvenimo metus gaunasi gražus skaičius – 170 metų. Tegul Jiems skiriamą „Ilgiausių metų“ dar daug kartų aidas atkartos! 


JAV prezidento rinkimai 
(2016-11-08 d., antradienis) 


Lapkričio 8-ąją dieną, per tikrąją Vandos Šliūpienės gimimo dieną, Jungtinėms Amerikos Valstijoms buvo ilgai laukta ir svarbi diena. Tą dieną vyko 58-ieji JAV prezidento rinkimai, kuriuose varžėsi demokratų kandidatė Hillary Clinton ir respublikonas Donald'as Trump'as. Buvo įdomu stebėti vykstančius rinkimus ir amerikiečių nuotaikas. Šie rinkimai buvo labai skandalingi. Daugumai amerikiečių nepatiko nei vienas kandidatas. Tačiau jie rinkosi balsuoti už tą kandidatą, kuris mažiau nepatinka. Amerikiečiai balsavo dideliais procentais prieš Clinton, o ne už Trump'ą. Tokio sprendimo priežastys įvairios, bet teigiama, kad didžiausia priežastis yra amerikiečių supratimas ir atmintis, kad H. Clinton yra mafijos bosė. 
Donaldas Trumpas – itin spalvinga asmenybė, jo šėlsmas rinkimų kampanijos metu tapo nuolatinių apkalbų ir debatų objektu. Jo šilti santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu itin keliantys nerimą. Rinkimų kampanijos metu milijardierius D. Trump'as vadino Hillary Clinton blogiausia valstybės sekretore Amerikos istorijoje. 
Amerikietiškojo trilerio finale skandalingasis Donald'as Trump'as buvo išrinktas 45-uoju šalies prezidentu, o 48-uoju viceprezidentu tapo Mike Pence. D. Trump'as užsitikrino 306 rinkikų kolegijos balsus. Tuo tarpu H. Clinton surinko daugiau rinkėjų balsų – 65,844,954 prieš 62,979,879. 
Kitą dieną po rinkimų Kalifornijoje buvo itin liūdnos ir niūrios nuotaikos bei liejamos graudžios ašaros. Verkė ne tik patys amerikiečiai, bet ir kitų tautų piliečiai. Meksikiečiai bei kiti imigrantai kalbėjo, kad laikas krautis lagaminus kelionei į savo šalis. 
Kalifornijos gyventojai dauguma balsavo už Hillary Clinton, tad Donald'o Trump'o laimėjimas buvo itin skaudus įvykis. Pasipylė kalbos apie Kalifornijos atsiskyrimą nuo JAV. Tai tradiciškai demokratus remianti valstija, be to, regis, galinti save išlaikyti. Skaičiuojama, kad jeigu Kalifornija būtų valstybė, pagal savo ekonomikos dydį ji užimtų septintą vietą pasaulyje, o jos BVP būtų didesnis nei Brazilijos. Kalifornijos ekonomika ne tik didelė, bet ir klestinti. 
JAV prezidento rinkimai, be jokios abejonės, buvo svarbiausias 2016-ųjų įvykis visame pasaulyje. JAV daugelį dešimtmečių diktuoja visam likusiam pasauliui politikos, ekonomikos, kultūros ir gyvenimo būdo tendencijas, o procesai, vykstantys Jungtinėse Valstijose, galų gale paliečia visų mūsų kasdienybę. Belieka tikėtis, kad vis dėlto didelių blogybių valdant Donald'ui Trump'ui pasaulyje neįvyks ir nebebus raginama branduolinio pasaulio ginklavimuisi.

Surašė:
Asta Katiliūtė
Burlingame, Kalifornija, JAV
Autorės nuotraukos.

  
(Pabaiga balandžio 21 d.)