2014 m. rugpjūtis 27 d.

Rugsėjis beldžias į duris




Rugsėjo 1-oji – naujųjų mokslo metų pradžia visose Lietuvos mokymo įstaigose: pagrindinėse, vidurinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose. Šią dieną pirmaklasiai pirmą kartą išeina į mokyklą, tad jiems tai naujo patyrimo šventė. Kiti po vasaros atostogų susitinka bendramokslius: klasiokus ar kursiokus. Mokydamasis mokykloje vaikas užauga, subręsta, mokosi ne tik mokslo dalykų, bet ir bendravimo, gerų jausmų. Žmogus mokosi didžiąją savo gyvenimo dalį – vaikystę ir jaunystę. Taigi rugsėjo 1-oji tarsi viso gyvenimo šventė.
Lietuvoje rugsėjo 1-oji iškilmingai pradėta švęsti nuo 1980-ųjų, kaip ir kitose Tarybų Sąjungos, kuriai Lietuva tuo metu priklausė, šalyse. Šią dieną mokiniai tradiciškai susirikiuoja, gėlių puokštėmis pasveikina mokytojus. Kodėl mokslo metai pradedami būtent rugsėjo 1-ąją? Ši tradicija į Rusiją, o vėliau ir į visas Tarybų Sąjungos šalis, atėjo iš Bizantijos, kur rugsėjo 1-oji buvo ir Naujųjų metų pradžia. Ten buvo manoma, kad būtent šią dieną Dievas pradėjo kurti pasaulį. 1492 m. caras Ivanas III-asis, vedęs paskutinę Bizantijos princesę, rugsėjo 1-ąją paskelbė Naujųjų metų pradžia. Tik 1700 m. Petro didžiojo įsakymu metų pradžia paskelbta sausio 1-oji. Beje, senovės Judėjoje rugsėjo 1-oji buvo švenčiama kaip diena, kai Išganytojas pirmą kartą kreipėsi į žmones.
Rugsėjo 1-oji mokslo metams nuo seno buvo palanki ir todėl, kad šiuo metu baigiasi visi lauko darbai, kuriuos nudirbti žmonėms padėdavo ir vaikai. Taigi rudenį jie vaikus jau galėdavo išleisti į mokslus. Kitose šalyse mokslo metų pradžiai neskiriama tiek daug dėmesio. Pvz., Ispanijoje ar Prancūzijoje vaikai į mokyklą atvedami apytikriai rugsėjo-spalio mėnesiais. JAV mokslo metai prasideda pirmąjį rugsėjo antradienį.

Rugsėjo 1-oji tai mokslo ir žinių šventė, o būtent ruduo yra palankiausias metas susikaupimui ir jos paminėjimui.  

Gražios visiems šventėms!


2014 m. liepa 30 d.

Asmeninė biblioteka: turtas ir bėdos



Šūs­nys kny­gų prie šiukš­lių kon­tei­ne­rių. Dar vie­ni šei­mi­nin­kai ar pa­vel­dė­to­jai at­si­kra­tė as­me­ni­nės bib­lio­te­kos. Da­rė re­mon­tą ar tie­siog ne­be­su­tal­pi­no gau­sių spau­di­nių.
Ne­re­tai taip pa­siel­gia vy­res­nės kar­tos in­te­li­gen­tai, ke­lis de­šimt­me­čius pir­kę, kau­pę kny­gas ir lai­kę jas di­de­liu tur­tu. Da­bar jie la­bai nu­stem­ba ir net įsi­žei­džia, kad vie­šo­sios bib­lio­te­kos at­si­sa­ko siū­lo­mos do­va­nos. Fon­dus at­nau­ji­nu­sioms bib­lio­te­koms ti­krai ne­be­rei­kia dau­giau­sia so­viet­me­čiu leis­tų ne­be­pak­lau­sių kny­gų. Di­des­niuo­se mies­tuo­se ne­blo­ga iš­ei­tis – skai­ty­tų kny­gų kny­gy­nai, pri­iman­tys ne­be­rei­ka­lin­gus spau­di­nius, kar­tais net su­mo­kan­tys už juos li­tą ki­tą. Ar­ba spe­cia­lios len­ty­nė­lės bib­lio­te­ko­se ar kny­gy­nuo­se su už­ra­šu „Do­va­no­ja­me“. Ar­ba skel­bi­mai „Par­duo­du“ in­ter­ne­te. Skaitykite plačiau:



2014 m. birželis 25 d.

Bibliotekų pokyčiai

Kaip galima apibūdinti biblioteką informacijos ir komunikacijos technologijų revoliucijos laikais? Pirmasis įspūdis, kad bibliotekos sukaustytos stagnacijos yra apgaulingas. Iš tiesų jose vyksta svarbūs procesai, nulemti dinamiškos aplinkos.

Šia tema besidominti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) doktorantė Laura Juchnevič tvirtina, jog bibliotekų vaidmenų kaita atsispindi bibliotekų veiklose: bibliotekos, analizuodamos bendruomenės poreikius, naudodamos šiuolaikines technologijas, skatina skaitymą ir aktualiai pristato bibliotekų fondus. Jos moderniai komunikuoja, tampa versliomis, siekdamos pritraukti socialiai jautrių ar informacinėje atskirtyje esančių grupių atstovus. Dėl to bibliotekos imasi įvairiausių vaidmenų ir veiklų, o išskirtinių pavyzdžių apstu ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

Visą straipsnį skaitykite čia:

 

2014 m. gegužė 27 d.

Knyga apie Lietuvą


„Tai Lietuva“ – išskirtinė knyga, kurioje naujai ir moderniai pristatoma mūsų šalis – Lietuva. „Tai Lietuva“ – unikali savo forma, techniniu atlikimu ir pateikimu knyga, moderniai ir patraukliai reprezentuojanti Lietuvą. Naujausios iliustracijos, iš žinomų fotografų nuotraukų sukurtos mozaikos ir išsamūs žinomų recenzentų teigiamai įvertinti tekstai kuria Lietuvos, kaip modernios ir gilias tradicijas turinčios šalies, vaizdą.
Knygoje pristatomi svarbiausi šalies simboliai, aprašomi mūsų šalies gyventojai, valstybės santvarka, istorija, nacionalinė valiuta – litas, kalba, švietimo sistema. Supažindinama su Lietuvos miestais, verslu, žemės ūkiu, etnografiniais regionais, tradiciniais amatais. Nepamirštama ir religija, dailė, muzika, teatras, kinas, sportas, tradicinės šventės, lietuviška virtuvė, atostogos, gamta.
Knyga „Tai Lietuva“ išsiskiria ne tik turiniu, bet ir apipavidalinimu. Knygos viršeliui prabangos įspūdį suteikia metalinis herbas – melchiorinis medalionas, dengtas tikru sidabru.
Knygą 2013 m. išleido leidykla "Terra Publica". Leidinio sudarytoja Danguolė Kandrotienė.


Knygą rasite apsilankę bibliotekos bendrojoje skaitykloje.

2014 m. balandis 9 d.

Bibliotekininkus vienija dviračių žygis



Birželio 14-20 dienomis vyks tarptautinis bibliotekininkų dviračių žygis „Baltic Star 2014“, suvienysiantis Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos bei kitų šalių kolegas.

Keturios bibliotekininkų grupės (po 20 dalyvių) startuos skirtinguose miestuose – Plungėje (Lietuva), Preili (Latvija), Kaliningrade (Rusija) bei Minske (Baltarusija) – ir važiuos dviračiais į bendrą finišą Kaune (Lietuva). Pakeliui visos keturios grupės lankysis bibliotekose, susitiks su kolegomis ir valdžios institucijų atstovais, dalyvaus seminaruose, diskusijose, užmegs kontaktus. Kaune visos žygio dalyvių grupės dalyvaus juos sujungsiančioje konferencijoje, kurioje pasidalins penkių dienų žygio įspūdžiais, pristatys pasakojimus, pasitelkiant vaizdo medžiagą, taip pat diskusijų grupėse aptars keletą aktualių ir svarbių temų susirinkusių šalių bibliotekininkams.

Šis tarptautinis bibliotekininkų dviračių žygis yra įdomus ir netradicinis būdas dalintis įgyta darbo patirtimi, pasisemti žinių. Žygio metu gims idėjos ir nauji problemų sprendimo būdai.

„Baltic Star 2014“ seka tarptautinio „Cycling for libraries“ projekto, vykdomo Europoje bei jungiančio viso pasaulio bibliotekininkus, pėdomis. Nuo 2011 m. organizuojami „Cycling for libraries“ žygiai sulaukė didelio dėmesio ir subūrė nemažą entuziastų ratą.


Detalesnę programą galite rasti čia:

Dalyvio registracijos mokestis 345 Lt. Užsiregistruoti galima čia:

Jei pageidaujate daugiau informacijos, susisiekite su žygio koordinatoriais:
Alma Masevičienė, tel. (8 5) 239 8586, el. paštas: a.maseviciene@gmail.com
Ignacas Kislauskas, tel. (8 46)  39 8790, el. paštas: ignacas.kislauskas@ku.lt


 Kviečiame visus prisijungti prie žygio ir visiems kartu atrasti daug naujo!


2014 m. kovas 31 d.

Valgomų knygų diena


Valgomos knygutės 


Balandžio 1-oji garsėja ne tik kaip Melagių ir juokų diena. Daug kur pasaulyje šią dieną minima ir kita šventė – Valgomų knygų diena. Ši originali idėja 1999 m. kilo dviem moterims: Beatrice Coron, garsiai prancūzų knygų iliustruotojai, popieriaus karpinių menininkei, ir Judith Hoffberg, amerikiečių bibliotekininkei, archyvarei, rašytojai, redaktorei, leidėjai.
Sulaukus kitų knygų kūrėjų ir leidėjų pritarimo 2000 metais surengtas pirmasis Valgomų knygų dienos festivalis. Per 15 metų šis sumanymas išpopuliarėjo visame pasaulyje. B.Coron sukūrė šventės tinklalapį Books2Eat kuriame jau sukaupta nemaža unikalių valgomų knygų fotografijų kolekcija.
Šventės šūkiu pasirinkta garsaus britų filosofo Francisco Bacono sentencija: "Yra knygų, kurias verta tik paragauti, yra tokių, kurias geriau praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti ir suvirškinti". Šventės iniciatorių įsitikinimu, ši diena suvienija skaitytojus, knygas kuriančius menininkus ir gurmanus, visiems suteikiama galimybė ir tiesiogine , ir perkeltine prasme pasisotinti kultūros ir knygų alkį.


Straipsnį, kurį parengė Giedrė Budvytienė, skaitykite žurnale „Šeimininkė“ 2014 m. Nr. 13

2014 m. vasaris 24 d.

Metų knyga – 2013


Baigėsi akcija „Metų knygos rinkimai 2013“.
 

Suaugusiųjų kategorijoje nugalėjo Andriaus Tapino fantastinis romanas „Vilko valanda“ (leidykla „Alma littera“). Fantastika Lietuvoje jau senokai veikia lyg kokia slaptoji draugija – solidūs ir net įžymūs įvairių sričių profesionalai ligi šiol tarsi mažumėlę drovisi paaugliško nuotykių troškimo ir polėkio svajoti, bet A. Tapino knygos „Vilko valanda“ dėka naujai pažvelgiame į gerai pažįstamą ir mylimą miestą Vilnių bei jo istoriją.

Geriausia praėjusių metų poezijos knyga išrinkta Artūro Valionio eilėraščių knyga „Apytiksliai trys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Paradoksalus, žaidimo logika paremtas poezijos rinkinys, praplečiantis lietuvių poezijos galimybių ribas. Autorius dekonstruoja tradicinį eilėraščio modelį, jo tonas – lengvabūdiškas, bet po žaisme slepiami egzistencializmo atšvaitai.


 


Ingridos Vizbaraitės „Karžygiuko istorija“(leidykla „Nieko rimto“) – geriausia knyga vaikams. Tai – tradicine pasakos struktūra, aiškiomis vertybėmis, narsiais herojais grįsta jauki knyga apie mažo žmogučio didelius žygdarbius.