Asmeninė biblioteka: turtas ir bėdos

Šūs­nys kny­gų prie šiukš­lių kon­tei­ne­rių. Dar vie­ni šei­mi­nin­kai ar pa­vel­dė­to­jai at­si­kra­tė as­me­ni­nės bib­lio­te­kos. Da­rė re­mon­tą ar tie­siog ne­be­su­tal­pi­no gau­sių spau­di­nių.
Ne­re­tai taip pa­siel­gia vy­res­nės kar­tos in­te­li­gen­tai, ke­lis de­šimt­me­čius pir­kę, kau­pę kny­gas ir lai­kę jas di­de­liu tur­tu. Da­bar jie la­bai nu­stem­ba ir net įsi­žei­džia, kad vie­šo­sios bib­lio­te­kos at­si­sa­ko siū­lo­mos do­va­nos. Fon­dus at­nau­ji­nu­sioms bib­lio­te­koms ti­krai ne­be­rei­kia dau­giau­sia so­viet­me­čiu leis­tų ne­be­pak­lau­sių kny­gų. Di­des­niuo­se mies­tuo­se ne­blo­ga iš­ei­tis – skai­ty­tų kny­gų kny­gy­nai, pri­iman­tys ne­be­rei­ka­lin­gus spau­di­nius, kar­tais net su­mo­kan­tys už juos li­tą ki­tą. Ar­ba spe­cia­lios len­ty­nė­lės bib­lio­te­ko­se ar kny­gy­nuo­se su už­ra­šu „Do­va­no­ja­me“. Ar­ba skel­bi­mai „Par­duo­du“ in­ter­ne­te. Skaitykite plačiau: