2011 m. gegužės 25 d.

Atrask Lietuvą keliaudamas!



Atostogos - kelionių ir naujų įspūdžių metas. Kur galima keliauti Lietuvoje? Ką pamatyti? Dažnai taip jau būna, kad pravažiuojame gražiausius Lietuvos kampelius to net nežinodami.

Lietuvos dvarai yra neatskiriama mūsų valstybės dalis. Jų sienos, tai ne tik architektūros paveldas, lipdiniai ir freskos – ne tik užjūrio meistrų šedevrai, parkai – ne tik vien galingų medžių pavėsis ir reti atvežtiniai augalai. Dvarai – tai Lietuvos kultūros lopšiai, kuriuose užaugo, mokėsi, dirbo šviesiausi Lietuvos žmonės, garbingų ir senų giminių palikuonys, tai Vakarų Europos kultūros, mokslo ir technikos naujovių kelias į Lietuvą, tai puikios bibliotekos ir meno kolekcijos. Dvarai kartu su valstybe kentėjo nuo karų, epidemijų, ligų, priešų ir vidaus nesantaikos, todėl jų likimai labai skirtingi ir įdomūs.
Knyga „153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ yra trečioji populiarios iliustruotų žinynų serijos „153 įdomiausi...“ leidinys, skirtas pažinčiai su įdomiausiais ir vertingiausiais dvarais, kurie sudaro vieną seniausių statinių grupių Lietuvoje. Dvarų aprašymus rengė 60 autorių – istorikų, muziejininkų, paminklosaugininkų ar krašto šviesuolių, knygoje pateikta daugiau kaip 800 istorinių ir dabarties nuotraukų bei įvairių iliustracijų. Tai knyga, kuri gali pakeisti Jūsų požiūrį į dvarus...

Leidyklos direktorės Danguolės Kandrotienės manymu, dvarai panašūs į knygas – kiekvienas iš jų pasiima tiek, kiek moka, gali ir turi žinių įskaityti tarp eilučių. Kuo daugiau turėsite žinių apie dvarą valdžiusius žmones, pastatų architektūrą ir panašiai, tuo įdomesnė bus ir pati kelionė. Į knygą „153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ įtraukti tik tie dvarai, kurie yra vertingi, įdomūs, privažiuojami ir kuriuos galima apžiūrėti bent jau iš išorės.

Į knygą įtraukti Šiaulių Didžiadvario(Zubovų dvaras)(p.242),Bubių(p.237),
Kurtuvėnų(p.256),Varputėnų(p.294), Paežerių(p.258), Gruzdžių(p.246), Naisių(p.76) dvarai.

„153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ aprašomų dvarų sąrašą rasite ne tik knygoje, bet ir leidyklos svetainėje .

Smagu, kad iki vasaros dar yra laiko, nes reikia dar tiek visko perskaityti. Jei jūs domitės ir kitais Lietuvos lankytinais objektais, užeikite į mūsų biblioteką ,pavartykite ir kitą leidyklos ,,Terra Publica“ ,,153 įdomiausi...“ serijos knygą –

,,153 įdomiausi Lietuvos miesteliai“.


Saugių, smagių kelionių ir gero skaitymo!




2011 m. gegužės 23 d.

Paskelbtas valstybinių universitetų reitingas






Trečius metus rengiamame Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge pirmąsias tris vietas pasidalijo Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU) bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Šios aukštosios mokyklos dideliu skirtumu aplenkė kitas. Kaip ir ankstesniais metais, dviejų didžiausių šalies miestų mokymo įstaigos užėmė visą viršutinę sąrašo dalį – pirmąsias 7 vietas iš 14. Reitingo rezultatai gauti susumavus daugiau nei 40 įvairių kriterijų.

Išsamų Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą kasmet nuo 2007 m. sudaro ir skelbia Demokratinės politikos institutas (DPI). Šių metų reitingo partneriai – dienraštis „Verslo žinios“ ir tyrimų internetu bendrovė „Macroscope“.

„Pirmąsias tris vietas užėmusius universitetus ir likusias aukštąsias mokyklas skiria nemažas balų skaičius. Tai rodo, kad į trejetuką nepatekę universitetai pagal daugelį rodiklių ženkliai atsilieka nuo lyderių ir tokie duomenys leidžia daryti tam tikras išvadas apie studijų bei mokslo kokybę šiose švietimo institucijose“, - mano vienas iš tyrimo rengėjų, DPI ekspertas Liutauras Kazlavickas.

Pirmąją reitingo poziciją užima Vilniaus universitetas. Po jo rikiuojasi dar 6 Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mykolo Romerio universitetas bei Vilniaus Pedagoginis universitetas.

Aukštųjų mokyklų reitingas sudarytas įvertinus daugiau nei 40 rodiklių, sujungtų į 4 kriterijų grupes: studijas, mokslą, finansų valdymą bei viešąją nuomonę. Lietuvos universitetai vertinti pagal tokius kokybinius rodiklius kaip studijų programų pasiūla, mokslinė produkcija, studijų sąlygos, akademinis personalas, stojančiųjų pasirinkimo pirmumo vertinimas, studentų ir verslo atstovų nuomonė, įvairius finansinių išteklių valdymo efektyvumo parametrus.

„Pirmiausiai šis detalus reitingas – patikimas įrankis jauniems žmonėms, besirenkantiems studijų kelią. Tačiau reitingai galėtų tapti nuorodomis ir aukštosioms mokykloms, kuria linkme tobulėti, ką taisyti”, - tvirtina Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys dr. Mantas Adomėnas.

Jo teigimu, Lietuvos aukštojo mokslo sistemai pradėjus žengti pertvarkos keliu ir keliant sau tikslą, kad aukštosios mokyklos, jų akademinės bendruomenės bei absolventai būtų regimi ne tik Europos, bet ir pasaulio akademinių pasiekimų žemėlapyje, efektyviai veikiančios reitingavimos sistemos neabejotinai turi skatinti aukštųjų mokyklų gebėjimą analizuoti savo veiklos rezultatus, kryptingai keistis bei konkuruoti savo kuriama intelektine verte ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Vienas iš aukštosios mokyklos vertinimo kriterijų – studentų ir verslo lyderių (darbdavių) požiūris į studijas. Šiemet buvo atlikti išsamūs šių grupių požiūrio tyrimai. Juos atliko tyrimų internetu kompanija „Macroscope“. Tyrimai parodė, kad tiek studentai, tiek verslo atstovai studijų kokybę Lietuvos universitetuose vertina vidutiniškai, tačiau didžioji dalis studentų yra ja patenkinti. Visgi, prireikus mokėti pilną studijų kainą, studentų, norinčių pakartotinai rinktis studijuojamą programą, sumažėtų dvigubai, o dauguma verslo savo vaikus tokiu atveju verčiau siųstų siekti aukštojo mokslo diplomo į užsienį.

„Studentų ir verslo požiūris į studijų kokybę – labai svarbus aukštųjų mokyklų konkurencingumo vertinimo kriterijus. Daugelyje stiprias aukštojo mokslo sistemas turinčių pasaulio šalių būtent universitetų absolventų požiūris į studijas, jų diplomo vertinimas darbo rinkoje, karjeros perspektyvos yra vieni iš svariausių duomenų, padedančių įvertinti studijų kokybę“, – sako požiūrio tyrimus atlikusios bendrovės „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Anot jos, Lietuvos aukštojo mokslo sistemai būtų naudinga, jei tokie duomenys pagal iš anksto nustatytus kriterijus būtų renkami, analizuojami bei sisteminami kiekvienais metais. Universitetams tai suteiktų galimybę stebėti viešosios nuomonės pokyčius ir identifikuoti sritis, kuriose jie turėtų pasitempti.

Požiūrio tyrime, kurį atliko tyrimų internetu kompanija „Macroscope“, dalyvavo 2064 studentai ir 268 verslo lyderiai iš dienraščio „Verslo žinios“ kasmet sudaromo verslo lyderių 1000-tuko.

Aukštosios mokyklos surinkta bendrą taškų suma:

1 Vilniaus universitetas - 77,862

2 Kauno technologijos universitetas - 60,213

3 Vilniaus Gedimino technikos universitetas - 48,914

4 Vytauto Didžiojo universitetas - 36,675

5 Lietuvos muzikos ir teatro akademija - 34,026

6 Mykolo Romerio universitetas - 33,817

7 Vilniaus pedagoginis universitetas - 32,448

8 Šiaulių universitetas - 32,169

9 Klaipėdos universitetas - 31,1910

10 Kauno medicinos universitetas - 30,7411

11 Vilniaus dailės akademija - 27,8812

12 Lietuvos žemės ūkio universitetas - 27,513

13 Lietuvos kūno kultūros akademija - 23,1614

14 Lietuvos veterinarijos akademija - 23,03

www.mokslas.lt informacija

2011 m. gegužės 12 d.

„Būk savanoris – keisk pasaulį“






2011-ieji, Europos Sąjungos paskelbti savanoriškos veiklos metais, jau įžengė į antrąjį ketvirtį. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“paskelbė tyrimo apie Lietuvos visuomenės nuostatas savanoriškos veiklos atžvilgiu, atlikto Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu, rezultatus.„Vilmorus“ tyrimo duomenimis 78 proc. lietuvių žino, kas yra savanoriška veikla, tačiau ja užsiima ar kada nors užsiėmė tik mažiau nei kas dešimtas suaugęs šalies gyventojas,tuo tarpu Vakarų Europoje savanoriškai veiklai laiko skiria daugiau kaip penktadalis suaugusių asmenų.

"Euroblogo" / www.euroblogas.lt / iniciatyvinės grupės atlikta apklausa mūsų šalyje parodė, jog daugiau nei pusė apklaustųjų nežino, kur kreiptis norint savanoriauti. Vis dėlto, savanorystę būtina skatinti, nes tai mainymasis geromis emocijomis bei reikalingais darbais. Savanorystę reikia skatinti dar ir todėl, kad sustiprintume mūsų tautos pilietiškumą. Juk tas, kuris be jokios naudos sau tiesia pagalbos ranką kitam, piliečio vardo vertas kur kas labiau nei vien savanaudiškomis gyvenimo tiesomis besivadovaujantis žmogus.

Lietuvoje sukurta ne viena interneto svetainė, skirta savanoriškai veiklai, kur galima sužinoti apie savanorystę sužinoti daugiau ir išsirinkti labiausiai patinkančią sritį.

Tinklalapio savanoriaujam.lt idėja gimė vienos diskusijos metu, kuomet nepavyko internete aptikti portalo, kuriame būtų sutelkta visa informacija apie savanorystę, savanorius, organizacijas, jų jau padarytus ir šiuo metu atliekamus gerus ir visuomenei itin svarbius darbus.Noras informuoti ir paskatinti žmones savanoriauti yra pagrindinės priežastys, paskatinusios sukurti šį interneto tinklalapį.

„Kultūros savanorių“ / kulturossavanoriai.lt / misija - vienijant kultūrinius savanorius ir skatinant kultūrinę savanorystę, kurti naujas kultūrines tradicijas.
„Kultūros savanoriai“ padeda kiek gali įvairiausiuose meno, kultūriniuose renginiuose ir su didžiausiu malonumu bendradarbiauja su naujais partneriais, ieško naujų susivienijimo draugų.

Portalo www.cv.lt/savanoryste duomenų bazėje yra užsiregistravusios 149 savanorių organizacijos ir užpildyta kone 1.200 savanorių anketų. Nuo šiol atnaujintoje skiltyje apie savanorystę bus dar daugiau informacijos, o organizacijoms rasti savanorių rankų – paprasčiau. "Jei esate savanoris ir ieškote darbo, apie tai, kad užsiimate savanoryste, pravartu nurodyti gyvenimo aprašyme, nes tai padidina galimybes būti pastebėtiems ir pakviestiems pokalbiui dėl darbo."

Svetainė www.buk-savanoriu.lt skirta visiems geros valios žmonėms, kurie nori ir gali dalį laiko, energijos, žinių, gabumų skirti visuomeniniams tikslams, o taip pat organizacijoms, kurios norėtų pasikviesti savanorius pagalbininkus.
Šioje svetainėje galite:
sužinoti apie naujausius savanorystės pasiūlymus;
rasti savanorį;
dalintis informacija apie savanorišką veiklą.

SAVANORIŲ CENTRO / www.savanoris.lt / veikla yra labai įvairiapusiška: koordinacinė, socialinė, kultūrinė, švietėjiška, pilietinė, kuri apima visas amžiaus grupes, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, sveikatos, religinių bei politinių įsitikinimų.
SAVANORIŲ CENTRAS veikia nacionaliniu lygiu ir siekia turėti organizacijų - partnerių visoje Lietuvoje.

"Mums pakeliui"
- tai himnas, skirtas savanoriams ir kviečiantis jais tapti.

Himną atlieka kompozitorius bei atlikėjas Raigardas Tautkus ir jo vadovaujamas Kauno šampaninis choras.

„Būk savanoris – keisk pasaulį“



2011 m. gegužės 9 d.

Kas yra Europos diena?

Europos diena Savo kalendoriuje ar kitur tikriausiai pastebėjote, kad gegužės 9 d. yra Europos diena, ir galbūt jums net kilo klausimas, kodėl ji tokia svarbi.

Turbūt tik nedaugelis Europos gyventojų žino, kad 1950 m. gegužės 9 d. buvo žengtas pirmasis žingsnis to, ką dabar vadiname Europos Sąjunga, link.

Tą dieną Paryžiuje visą Europą apėmusios Trečiojo pasaulinio karo grėsmės akivaizdoje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas tarptautinės spaudos atstovams perskaitė deklaraciją, kurioje Prancūzija, Vokietija ir kitos Europos šalys raginamos sutelkti savo anglių ir plieno gamybą ir taip "sukurti pirmą ir konkretų Europos federacijos pagrindą".
Taigi viskas prasidėjo tą dieną. Todėl 1985 m. ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Milane buvo nuspręsta gegužės 9 d. švęsti Europos dieną.

Lietuvoje Europos diena švenčiama nuo 1996 metų.

Kiekviena šalis, demokratiškai pasirinkusi stoti į Europos Sąjungą, įsipareigoja remti jos pagrindines vertybes – taiką ir solidarumą.

Europos Sąjunga tarnauja savo piliečiams. Tik išsaugoję savo vertybes, papročius ir kalbą, Europos piliečiai jaustųsi joje kaip „Europos namuose“.

Gegužės 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka organizuoja:

12.00 val. Gėlių sodinimas prie bibliotekos ir Šiaulių miesto Dainų pėsčiųjų tako klombose

14.00 val. Renginio pradžia: Europos dienos himnas, sceninė pantomimos kompozicija

14.10 val. Įžanginis vedėjų žodis, organizatorių ir svečių žodis, pasveikinimas

14.15 val. "Savanorystės suolelio" atidengimas

14.20 - 15.30 val. Savanorių pasisakymai, savanoriškos veiklos pavyzdžių pristatymas, vaiko ir jaunimo kolektyvų koncertinė programa

14.00 - 16.00 val. "Pavėsinių alėja" - savanoriškų veiklų pristatymas ir pašnekesiai su savanoriais, ženkliukų gamyba iš atliekų (metalinių butelių kamščių) ir dovanojimas draugui, artimui, kaimynui ir pan.

15.30 - 16.00 val. Muzikinis gyvo garso fonas

16.00 val. Vedėjų žodis, skelbiantis šventės pabaigą

Renginio dieną bibliotekoje veiks lėlių, papuoštų Europos Sąjungos šalių tautiniais rūbais, paroda bei bus demonstruojami filmukai apie savanorišką veiklą Europos Sąjungos šalyse.


Švęskime Europos dieną kartu !

2011 m. gegužės 5 d.

Universalioji biblioteka


google-books

Mokslininkai seniai svajojo apie universalią biblioteką, kurioje būtų saugoma viskas, kas tik kada nors buvo parašyta. Pagaliau 2004 m. „Google“ pranešė pradedanti skaitmeninti penkių didžiausių mokslo bibliotekų knygų fondus. Staiga utopiška biblioteka tapo apčiuopiama realybe.

Iš tikrųjų skaitmeninė universali biblioteka bus geresnė, nei buvo įmanoma įsivaizduoti, nes visos jos knygos visą laiką bus prieinamos visiems, bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu. Ir šioje bibliotekoje gali būti ne tik knygos ir straipsniai, bet ir paveikslai, muzika, filmai ir bet kokie kiti kūrybinės veiklos rezultatai, kuriuos galima įrašyti skaitmeniniu pavidalu.


Šia tema daugiau skaitykite -www.balsas.lt