2011 m. lapkričio 8 d.

Šv. Martynas - likimo ir orų pranašas.



Lapkričio 11-oji yra paskutinė rudens šventė - tai įspūdinga rudens palydų šventė, padėka derliaus dievams.
Į krikščioniškąjį kalendorių ši diena 650 metais įrašyta kaip Šv.Martynas. Šventasis Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kad jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą.


Lietuvių tradiciniame kalendoriuje, kaip rašo L.Klimka knygoje "Lietuviškųjų švenčių rate"(p.172)-tai yra ganiavos pabaiga. Ne be reikalo sakoma: „Šv. Martynas tvartus uždaro, Šv. Jurgis juos atidarys...“. Po Šv. Martyno žemė nebedirbama, niekas jos nebejudina.

Nuo seniausių laikų Šv. Martynas - skolų atidavimo terminas.Feodalinėje Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, ši diena buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas.

Žemaitijoje per Šv. Martyną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio burdavo. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga nešalta ir atvirkščiai, jei prie galo grynai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta. Serbijoje iki šių dienų išlikęs paprotys per Šv. Martyną valgyti keptą žąsį, ir tyrinėtojai laiko tai kažkokio senovinio aukojimo atgarsiais.
Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas:; „Martyns ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Tarta, jeigu lapkričio 11-ąją giedra, tai būsianti labai šalta žiema.

Palaukime penktadienio ir sužinosime:
„Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu,
jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“
.

1 komentaras: