Pagrindinė Šiaurės šalių bibliotekų savaitės idėja – populiarinti literatūrą ir knygų skaitymą, skatinti savišvietą, organizuojant kultūros renginius bibliotekose pasiūlyta bendra tema.Šiaurės šalių bibliotekų savaitė šiemet lapkričio 14-20 d. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bus rengiama keturioliktą kartą, o Šiaurės šalyse bus jau penkioliktoji. Tai tradicinė šviesos ir knygos šventė, primenanti mums senąją pasakojimų tradiciją, suteikianti progos vaikams ir suaugusiems susipažinti su Šiaurės šalių literatūros lobiais, kviečianti tamsiais vėlyvo rudens vakarais susiburti ir drauge persikelti į magišką knygų pasaulį.
Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – "HUMORAS ŠIAURĖJE".
Dabartinis šiaurietiškas humoras dažnai būna tiesmukas, bet tuo pat metu ir savitas bei neretai santūrus. Pastaraisiais metais tam tikrą auditorijos dalį užkariavo ir triukšmingesnis bei fizinis amerikiečių inspiruotas humoras, ypač televizijoje ir internete. Vis dėlto knygų pasaulyje yra išlikusios tam tikros sąsajos su senųjų vikingų kovomis kalambūrais bei eilėmis ir dviprasmėmis humoristinėmis viduramžių dainelėmis, nors humoro kontekstas, savaime suprantama, visą laiką atsinaujina.
Mikael Niemi yra iš Tornedalen‘o – pasienio regiono tarp Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Laplandijos. Formaliai teritorija priklauso Švedijai, tačiau pasižymi labai savita kultūra. Visose Niemi knygose – tiek poezijoje, tiek ir jaunimui skirtose istorijose – visada randame daugiau ar mažiau sąsajų su Tornedalen‘u, be to, autorius gausiai vartoja vietinio dialekto meänkieli žodžius.
Humoras, (beveik) magiška atmosfera ir suktų komentarų pėdsakas yra keletas iš jo puikiai valdomų įrankių arsenalo.
Rekomenduojame perskaityti šio autoriaus knygą „Populiari muzika iš Vitulos“.
Tai pirmasis švedų rašytojo Mikaelio Niemio romanas suaugusiesiems, labai greit išgarsėjęs pasaulyje. Jis susideda iš dvidešimties rupaus humoro sklidinų pasakojimų, kurių herojai – du berniukai: Matis ir tylenis Nyla. Jie auga neturtingame Pajalos rajone, žmonių sutrumpintai vadinamame Vitula. Išvertus tai reiškia “Putės pelkę” ir yra savotiškas moters vaisingumo pagarbinimas. Eina septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai, keliai asfaltuojami, smulkūs ūkiai nyksta, į kaimą įžengia roko muzika. Bet Matis ir jo draugai svajoja apie kitokį gyvenimą. Gyvenimą, kuris blyksi už horizonto... Suaugęs Matis su šypsena ir grauduliu prisimena vaikystės šėliojimus ir nesaldžias, nors juokingas gyvenimo pamokas.
"Tobulas šedevras,sklidinas gyvybės,humoro ir skausmo". Svenska Dagbladet.
| |
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą