2012 m. birželio 5 d.

"Moterys ir žiniasklaida"


Pasaulinėse žiniose su moterimis
susijusių arba moterų komentuojamų
naujienų- mažiau kaip 24%


Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Moterys ir žiniasklaida“ dalyviai domisi, kodėl XXI a. reikia feminizmo. Tiesą sakant, pradėjęs ieškoti, atsakymų randi daugiau nei tikėjaisi. Dalį atsakymų pateikė VŽ „Savaitgalis“ straipsnyje “Po lygybės paviršiumi“.


Į konferenciją Vilniuje atvažiavusi Dr. Maria Edstrom, Geteborgo universiteto Medijų ir komunikacijos tyrimų informacijos centro (NORDICOM) mokslinė koordinatorė supažindino klausytojus su moterų vaidmeniu žiniasklaidoje pastaruosius porą dešimtmečių – ir iš žurnalisčių, redaktorių, ir iš moterų, apie kurias rašomos naujienos, stovyklų. Kad vaidmuo taptų aiškesnis, mokslininkė vartoja terminą „Gender+“ (lytis+). Jis reiškia, kad lyčių vaidmenų taip paprastai neįvertinsi, jų suvokimui beveik visą laiką įtakos turi kiti veiksniai: amžius, tautybė, seksualinė pakraipa ir pan. Visuomenės pokyčius lengva nagrinėti žvelgiant į istorinius faktus, tačiau savo gyvenamuoju laikotarpiu jų nepastebi, kaip kad nepastebi ir savo paties priešiškumo, nukreipto į kurias nors grupes“, – aiškina dr. M.Edstrom.
Amžius čia itin aktualus. Dr. M.Edstrom tyrimo tikslais peržiūrėjo visas Švedijos televizijų programas ir priėjo išvadą, kad kuo vyresni tampa vyrai, tuo daugiau TV erdvės jie gauna. Turbūt ir be tyrimo aišku – kuo vyresnės moterys, tuo jų televizijoje mažiau, joms skiriama daugiausia dėmesio iki 26-erių. Tačiau net ir šiuo“populiariausiu“ gyvenimo laikotarpiu TV jų mažiau negu vyrų. Taip pat su mergaitėmis, merginomis – nors ir nedidele persvara, bet berniukų, vaikinų televizijoje daugiau. Retas iš mūsų yra atkreipęs dėmesį, kad ir kitose spaudos priemonėse moterys rečiau cituojamos, apie jas mažiau rašoma, jų pavyzdžiais menkiau remiamasi negu vyrų. Dr. M.Edstrom žodžiais, taip atstovaujama tik pusei visuomenės. Be to, anot mokslininkės, nerašydamas apie moteris, neperduodi viso vaizdo, teisingos istorijos.
Ponia Maria atkreipia dėmesį į dar vieną aktualią bėdą – neapykantą moterims feministėms.  „Tai dėl jėgos pasiskirstymo – yra sričių, kuriose vyrai jaučiasi prarandantys pozicijas dėl vykdomos lygių galimybių politikos. Kuo ši politika stipresnė, tuo daugiau pasipriešinimo ji sulaukia“, – svarsto ji. Vis dėlto žodžio „feminizmas“ aktyvios, dažnai prie kovotojų už moterų teises priskiriamos moterys nelinkusios vartoti – jis nepatogus, jo reikšmė iškreipiama.Lygiai taip pat nešnekama ir kitomis, su moterimis susijusiomis, nepatogiomis temomis.
Taigi, lygios teisės užtikrinamos dažnoje šalyje, bet su galimybėmis yra kebliau. Pakankamai priežasčių į šį judėjimą žvelgti be ironijos.

Plačiau:
VŽ „Savaitgalis“

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą