2012 m. kovo 5 d.

Knygų istorijos Mokytojas




"Sakoma, kad bibliotekininkas – tarpininkas tarp žmogaus ir nuostabaus knygų pasaulio, kuriame įamžinti visos žmonijos jausmai, idėjos, žinios ir patyrimai".








Levas Vladimirovas.
Tie, kurie bibliotekininkystės mokslus krimto Vilniaus Universitete praeito amžiaus pabaigoje ,puikiai atsimena Knygų istorijos Mokytoją profesorių Levą Vladimirovą.
Kiekvienais metais vasario 27 d. pagerbiamas Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos, ilgamečio Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės, vėliau Mokslinės informacijos katedros vedėjo prof. Levo Vladimirovo atminimas. Šiais metais minime 100-ąsias jo gimimo metines.
„Levas Vladimirovas (1912–1999) – vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. antrosios pusės Lietuvos bibliotekininkystės, knygotyros ir informacijos mokslų atstovų. Jis žinomas kaip bibliotekininkystės specialybės kūrėjas, seniausio Rytų Europoje Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius, sovietinės okupacijos metais inicijavęs 15 tūkst. knygų ir muziejinių vertybių grąžinimą Lietuvai, pirmasis neamerikietis, net šešerius metus vadovavęs Jungtinių Tautų Dago Hammarskjöldo Niujorke, dalyvavęs IFLA veikloje. L. Vladimirovo veiklos unikalumą galima pabrėžti ir dėl sudėtingų istorinių sąlygų. Jis gyveno visais keturiais XX a. Lietuvos valstybingumo etapais: gimė carų Rusijoje, išsilavinimą gavo nepriklausomoje Lietuvoje, profesinės ir mokslinės veiklos zenitą pasiekė sudėtingais sovietinės okupacijos metais, o atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu galėjo įvertinti savo įvairiopos veiklos rezultatus. Visą šio mokslininko profesinę ir mokslinę veiklą trumpai galima apibūdinti kaip tradicijų ir modernumo sintezę, kuri atsispindi kultūros paveldo istorijai bei profesinėms aktualijoms skirtuose darbuose.“ – ištrauka iš L. Vladimirovo veiklos tyrinėtojos Eglės Akstinaitės straipsnio.

Vienas įdomus prof. L.Vladimirovo biografijos faktas,susijęs su Šiauliais:„Anksti išmoko skaityti ir rašyti. Rašė lietuvių, rusų, anglų, vokiečių kalbomis,skaitė ir kalbėjo dar keliolika kalbų. Jau 1923–1924 m. talkino Šiauliuose motinos, stomatologės bajoraitės Stefanijos Daujotaitės įkurtoje bibliotekoje – skaitykloje.

Nuo tada pradėjo rinkti ir asmeninę biblioteką, kurioje, nepaisant patirtų praradimų, buvo sukaupęs apie 6000 knygų įvairiomis kalbomis ir įvairiausiomis temomis“.

„LEVAS VLADIMIROVAS – Knygos riteris, pašventęs gyvenimą bibliotekininkystei“.
Taip vadinasi Nacionalinėje bibliotekoje parengta virtuali paroda, supažindinanti su žymaus bibliotekininkystės specialisto, knygotyrininko prof. L. Vladimirovo moksline ir kūrybine veikla, istoriografija. Skaitytojai galės paskaityti išsamius profesorių Domo Kauno ir Vlado Žuko straipsnius apie prof. L.Vladimirovą, dukros Natalijos Vladimirovos atsiminimus. Taip pat turės galimybę pamatyti plačią ikonografinę medžiagą iš Vilniaus universiteto Rankraščių skyriaus archyvo, N. Vladimirovos asmeninio archyvo, prof. D. Kauno fotografijas. Parodoje pateikta
prof. L.Vladimirovo darbų apžvalga, eksponuojami leidiniai iš Nacionalinės bibliotekos fondų, rankraščiai ir laiškai.
Senosios fotografijos nukelia į mūsų studijų laikus ir sugrąžina studentiškų laikų prisiminimus.



Žmonijos kultūros lobynas yra knygose,

tik jos yra neaprėpiamos išminties,

patyrimo ir grožio telkinys,

iš kurio semiasi idėjų kiekviena karta

ir pati papildo tą lobyną naujomis idėjomis.



Levas Vladimirovas







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą