"Kad niekada TEN nebūtų"

„Tiems, kurie buvo TEN ir liko,
Tiems, kurie buvo TEN ir grįžo,
Tiems, kurie nebuvo,
Kad niekada TEN nebūtų“ (V. Kalvaitis)

42–uoju Žemaitės premijos laureatu 2012 m. tapo Tytuvėnuose gyvenantis Rašytojų sąjungos narys Vladas Kalvaitis už pernai išleistą, "Metų knygos" rinkimams pristatytą novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“. Tai išskirtinis kūrinys, nešališkai pasakojantis apie lagerį. Dokumentinis operatoriaus R. Kančausko ir J. Skeberdienės filmas apie Sibiro būtį tapo romano teksto prieiga. „Sustiprinto režimo barakas“ – meniška kalba perteikta, autentiškais išgyvenimais paremta,  egzistencija lageryje. Nuo pagrindinės siužetinės linijos, vingiuojančios buro (rus. sustiprinto režimo barakas) labirintais, atsišakoja „Laiškai senelei“. Prisiminimai apie vaikystės namus, priešlagerinį laikmetį – dvasinės šviesos ištakos, laimės žiburys tūnančiam spygliuota tvora suveržtoje pasąmoninėje tamsoje. Atsiskirdami ir stotelėse susieidami šie du paraleliniai pasakojimai individualizuoja ir kartu tipizuoja pagrindinio personažo charakterį. Realusis veikėjas tampa universaliu mitiniu lagerio žmogaus prototipu. O svarbiausia – apnuogina visą nužmoginimo mechanizmą, sistemą, kurioje vis tik sugebama išsaugoti amžinąsias vertybes. „Sustiprinto režimo barakas“ – tai Vl. Kalvaičio savotiška gyvenimo knyga, kurią jis rašė 20 metų.
Vl. Kalvaitį skaitytojai pažįsta kaip talentingą rašytoją iš jo epigramų bei lyrikos rinkinių „Kolega įsiūlė“, „(Ne)nusipelnęs“, „Skuduriniai žmogeliukai“, „Prieblandos varnas“, iš apsakymų knygų „Volungė“ ir „Svečias iš Magadano“. 
Vlado Kalvaičio knygą ,,Sustiprinto režimo barakas“ galite paskaityti  Šiaulių universiteto bibliotekoje (Vytauto g. 84 )

Šaltiniai:
"Bičiulis"
"Kauno žinios"