2017 m. lapkričio 22 d.

Keliauk po savo kraštą (11)



Sauginių piliakalnis, dar žinomas Jonelaičių ar Piliuko vardais, šiuo metu yra tapęs Bubių tvenkinio sala. Prieš užtvankos statybą piliakalnį iš pietų ir pietvakarių juosė Jonelaičių ežeras, iš vakarų ir šiaurės – Spalvės upelio pelkėti slėniai.


1973 m. piliakalnio aikštelę tyrinėjo archeologas Vytautas Daugudis. Buvo ištirta didesnė aikštelės dalis, 350 kv. m. Aikštelės pakraščiuose rastos ją juosusios sudegusios dvigubos tvoros liekanos. Kiekvieną tvoros eilę sudarė statmenai kas 1,5 – 2,5 m. vienas nuo kito į žemę įkasti 15–20 cm skersmens stulpai, tarpai tarp kurių buvo užpildyti panašaus storio gulsčiais rąstais, jie apkrėsti moliu. Tvora dar papildomai buvo sutvirtinta vidutinio dydžio akmenimis. Aikštelėje stovėjo nedideli apskriti ir keturkampiai stulpinės konstrukcijos pastatai. Piliakalnyje rasta nedaug radinių – keletas nedidelių apskaldytų titnago gabalėlių, akmeninio kirvelio ašmenų dalis, akmeninis kapliukas, lipdytos keramikos lygiu paviršiumi. Šie radiniai ir gynybinių įrengimų konstrukcija datuojami I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. po Kr. pradžia. 
Greta šio ankstyvo sluoksnio buvo rastos 8 beveik apskritos 0,9–1,4 m skersmens duobės, kai kurių iš jų šonai iškloti molio, maišyto su smėliu sluoksneliu. Vienos duobės pakraštys buvo puslankiu apdėtas akmenimis. 
Daugumoje duobių rasta tik po keletą akmenų, angliukų, vienoje – raguočių kaulų. Duobių aplinkoje surinkta keletas žiestos keramikos šukių, puoštų bangelės ornamentu, datuojamų XII–XIV a. Piliakalnį tyręs V. Daugudis iškėlė versiją, kad tuo laikotarpiu čia galėjo būti atliekamos pagoniškos apeigos. Archeologas Gintautas Zabiela nesutinka su šia versija, jo manymu, Sauginių piliakalnis XII–XIV a. buvo naudotas kaip piliakalnis-slėptuvė. Aptikta negausi keramika ir galbūt dalis duobių gali būti čia laikinai susirinkdavusių žmonių trumpalaikio gyvenimo slepiantis nuo priešų palikimas.

Nuotraukos Jolantos Baldišės

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą