2011 m. birželio 21 d.

Lylio vainikai, Joninių naktį...




Lylio vainikai, Joninių naktį, lylio
Rasa ant vainikų krenta...
Sidabro rasa vainikus laimina.
Lylio, rasotiems vainikams, lylio...


Birželio pabaigoje, Saulės grąžos metu, kai naktys būna trumpiausios, o gamta klesti auga, švenčiama Rasos šventė arba Kupolinės ir Joninės.

Tikslią vidurvasario šventės datą - birželio 24 d. - nustatė krikščionybė, suteikdama globėją Joną Krikštytoją.Išlaikiusi daug senųjų ikikrikščioniškų momentų, vidurvasario šventė priėmė Joninių vardą, kuris greit prigijo, užgoždamas senesniuosius.

Rasos - archajiškas šios šventės pavadinimas. Rasa senojoje tradicijoje - esminė gyvybės apraiška. Kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi. Rasa prieš saulei patekant turinti nepaprastą gydomąją galią. Nusiprausus švenčių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavęs skaistesnis.

Rasos šventė - tai ir vainikų pynimo šventė. Apeiginius vainikus iš kupolių pinasi merginos ir jais dabinasi galvas, puošia namus, duris, vartus. Ąžuolo vainikais puošiami vyrai.

Dar vienas svarbus senosios Rasos šventės komponentas - ugnis. Tai šviesa, šiluma, judėjimas ir gyvybė. Stebuklinga ugnis įsikūnijusi stebuklingame šviesos kamuolyje - saulėje, gyvybės ir šilumos šaltinyje. Per Rasos šventę saulė baigia įkopti į patį aukščiausią dangaus tašką ir pavargusi stabteli. Laužo kūrenimas - tai pagelbėjimas saulei šviesti, pagarba jai ir linkėjimas sugrįžti.

Žolynai vasarvidžio metu turi daugiausia jėgos, vaistažolės - gydomųjų savybių. Švenčių išvakarėse merginos eina rinkti žolynų - kupoliauti. Į šventę ateiname per kupolėmis išpuoštus šventinius vartus. Todėl kai kur ši šventė buvo vadinama Kupolinėm.

Kupolės šventės kulminacija - paparčio pražydėjimas. Sakmė apie nakties glūdumoje pražystantį stebuklingą paparčio - kuris niekada nežydi - žiedą yra ne tik šios šventės pasaulėžiūrinis raktas, bet ir esminis baltų pasaulėvaizdžio mitas.


"Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas - visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą." - Vydūnas

*********

Džiaukimės atėjusia vasara, dažniau pavaikščiokime po rasotą žolę,dažniau pažiūrėkime į žvaigždėtą dangų,dažniau sustokime pauostyti žydinčių jazminų,dažniau stebėkime tuos auksinius saulėlydžius...
....Ech, ta trumputė mūsų VASARA...


2011 m. birželio 17 d.

Suomijos Jyvaskyla universiteto bibliotekoje




Jyväskylä yra Centrinės Suomijos sostinė ir antras pagal dydį miestas, kurio didžiąją dalį populiacijos sudaro studentai.

2011 m. gegužės 18 d. – gegužės 20 d. Studijų skyriaus specialistė Renata Bilbokaitė, M Karolina Mickevičienė ir Socialinių mokslų fakulteto prodekanė mokslui ir užsienio ryšiams dr. Milda Damkuvienė, buvo dalykinėje komandiruotėje Jyvaskylos (Suomija) Universitete.

Mūsų bibliotekos skaitytoja Renata Bilbokaitė papasakojo apie Universiteto biblioteką.

"Jyvaskyla universitete yra 4 padaliniai, kurie atlieka paslaugų funkcijas – tai biblioteka, muziejus, informacijos centras ir kalbų centras. Šie padaliniai jungiasi su Open universiteto idėjomis ir vysto bendras veiklas. Bibliotekoje dirba 65 asmenys, tik 2 žmonės dirba filialuose. Per dieną biblioteka aptarnauja 2000 skaitytojų.

Bibliotekos fondai- 1,5 milijonų knygų, 750 žurnalų. Elektroninių žurnalų – apie 10 000. Ši biblioteka intensyviai bendrauja su kitomis šalies bibliotekomis, priklauso konsorciumui, turi katalogų sistemas, vieną sistemą visai Suomijai, kuri skirta elektroniniams ištekliams. Biblioteka labai prisideda prie doktorantų mokyklos, padeda kurti strategijas, bendradarbiauja su Edukologijos centru, padeda padaryti apklausas, organizuoja viešus renginius, net ir ne savo patalpose.Padeda sukelti duomenis, kai kuriuos sukelia patys,apmoko, kaip suvesti straipsnius, patys tikrina straipsnius ir juos susiranda tiesiogiai leidyklose,mokslininkai ir dėstytojai nepateikia spausdintų straipsnių kopijų.

Biblioteka dirba visomis savaitės dienomis, nuo 8:00 iki 20:00. Sekmadieniais nedirba tik periodikos ir archyvų skyriai. Studentai patys pasiima knygas ir nusiskenuoja, o atiduodami taip pat nuskenuoja ir sumeta į tam skirtą aparatą. Bibliotekos personalas viliasi, kad greitu metu turės labiau technologizuotą aparatą, kuris grąžintas knygas dar ir išskirstys pagal kodus.
Biblioteka turi švietimo aparatus, kurie „prijungti“ prie kiekvieno skaitytojo asmens kodo (turima kortelė, kurią nuskaičius galima šviesti), todėl tai leidžia nevaržomai šviestis ir gauti kopijas bet kuriame fakultete, pvz., jei norima kopiją pasidaryti iš archyvo ar bibliotekoje esančio žurnalo, aparatą užprogramuojama taip, kad kopijos būtų išspausdintos bet kuriame fakulteto spausdintuve.
Studentų lankosi daug, ypatingai pertraukų metu. Labai populiarūs grupiniai darbo kambariai, jiems sudaromas sąrašas ir niekuomet nebūna laisvų vietų. Mažiau populiarūs individualūs kambariai, tačiau jais naudojasi dėstytojai ir mokslininkai.
Patalpos labai erdvios, pirmame aukšte įrengta atvirų sienų kavinukė, joje daug laisvos prieigos kompiuterių, kur dauguma naudojasi internetu.
Biblioteka aptarnauja ne tik universiteto bendruomenę, bet ir miesto piliečius. "

Ačiū Renatai už pasidalintus įspūdžius.

Autorės nuotraukos čia.