Lylio vainikai, Joninių naktį...

Lylio vainikai, Joninių naktį, lylio
Rasa ant vainikų krenta...
Sidabro rasa vainikus laimina.
Lylio, rasotiems vainikams, lylio...

Birželio pabaigoje, Saulės grąžos metu, kai naktys būna trumpiausios, o gamta klesti auga, švenčiama Rasos šventė arba Kupolinės ir Joninės.

Tikslią vidurvasario šventės datą - birželio 24 d. - nustatė krikščionybė, suteikdama globėją Joną Krikštytoją.Išlaikiusi daug senųjų ikikrikščioniškų momentų, vidurvasario šventė priėmė Joninių vardą, kuris greit prigijo, užgoždamas senesniuosius.

Rasos - archajiškas šios šventės pavadinimas. Rasa senojoje tradicijoje - esminė gyvybės apraiška. Kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi. Rasa prieš saulei patekant turinti nepaprastą gydomąją galią. Nusiprausus švenčių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavęs skaistesnis.

Rasos šventė - tai ir vainikų pynimo šventė. Apeiginius vainikus iš kupolių pinasi merginos ir jais dabinasi galvas, puošia namus, duris, vartus. Ąžuolo vainikais puošiami vyrai.

Dar vienas svarbus senosios Rasos šventės komponentas - ugnis. Tai šviesa, šiluma, judėjimas ir gyvybė. Stebuklinga ugnis įsikūnijusi stebuklingame šviesos kamuolyje - saulėje, gyvybės ir šilumos šaltinyje. Per Rasos šventę saulė baigia įkopti į patį aukščiausią dangaus tašką ir pavargusi stabteli. Laužo kūrenimas - tai pagelbėjimas saulei šviesti, pagarba jai ir linkėjimas sugrįžti.

Žolynai vasarvidžio metu turi daugiausia jėgos, vaistažolės - gydomųjų savybių. Švenčių išvakarėse merginos eina rinkti žolynų - kupoliauti. Į šventę ateiname per kupolėmis išpuoštus šventinius vartus. Todėl kai kur ši šventė buvo vadinama Kupolinėm.

Kupolės šventės kulminacija - paparčio pražydėjimas. Sakmė apie nakties glūdumoje pražystantį stebuklingą paparčio - kuris niekada nežydi - žiedą yra ne tik šios šventės pasaulėžiūrinis raktas, bet ir esminis baltų pasaulėvaizdžio mitas.


"Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas - visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą." - Vydūnas

*********

Džiaukimės atėjusia vasara, dažniau pavaikščiokime po rasotą žolę,dažniau pažiūrėkime į žvaigždėtą dangų,dažniau sustokime pauostyti žydinčių jazminų,dažniau stebėkime tuos auksinius saulėlydžius...
....Ech, ta trumputė mūsų VASARA...