2012 m. spalio 31 d.

Ar Lietuva gerovės valstybė?



Gerovės valstybė yra mažai Lietuvoje tyrinėta tema, o jos samprata dažnai vartojama nevienareikšmiškai.Lietuvoje viešoje erdvėje,deja nėra diskusijų tokiais svarbiais klausimais : kokią valstybę mes kuriame? Ar mes siekiame gerovės valstybės? Ar Lietuvą galima vadinti gerovės valstybe? 
Naujai išleistos knygos „Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė?“(2012m.) autoriai   J.Aidukaitė, N.Bogdanova, A.Guogis pabrėžia, kad Lietuvai būtina valstybinė, ilgalaikė gerovės valstybės kūrimo vizija, kuri garantuotų socialinį saugumą Lietuvos piliečiams ir tuo pačiu užtikrintų darnią šalies ūkio plėtrą. Knygoje analizuojami veiksniai, kurie daro įtaką gerovės valstybės formavimuisi ir raidai Lietuvoje, tiriamos esamos gerovės valstybės ištakos ir išryškinami jai būdingi bruožai. Lietuvos gerovės valstybės raida analizuojama kitų Europos ir pasaulio valstybių kontekste. Ypatingas dėmesys skiriamas detaliai prieš tai buvusių bei esamų socialinės apsaugos struktūrų analizei bei administracinio, mokslinio, politinio ir ekonominio elito žinių, patirties bei nuostatų socialinės politikos atžvilgiu tyrimui. Pirmą kartą gerovės valstybės raida Lietuvoje ištiriama sistemiškai (sekant pokyčius laike ir identifikuojant jų priežastis) ir visapusiškai (tiriami tiek ekspertų požiūriai, tiek ir istorinių bei globalių veiksnių įtaka), atskleidžiami ją formuojantys veiksniai bei jai būdingi bruožai, ištiriamos jos ištakas.

Knygą rasite mūsų bibliotekoje,  o plačiau apie knygą - 
 žurnale „Mokslas ir technika“  2012 Nr.1, p.28-29,  Nr.7-8, p.30-32



2012 m. spalio 17 d.

Nemokama ir nevaržoma interneto prieiga


Atviroji prieiga – nemokama ir nevaržoma interneto prieiga prie mokslinių tyrimų produkcijos (mokslinių straipsnių, tyrimų duomenų, konferencijų pranešimų ir kitos publikuotos medžiagos), kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, spausdinti, įsirašyti į savo kompiuterines laikmenas, platinti, atlikti paiešką ar pateikti nuorodas į viso teksto straipsnius, nepažeidžiant autoriaus teisių.
Judėjimas siekiant įteisinti atvirąją prieigą pasaulyje prasidėjo 1999 m. kaip atsakas į sparčiai augančias mokslinių žurnalų kainas. Prestižiniuose leidiniuose paskelbtų straipsnių mokslininkai negalėdavo pasiekti todėl, kad bibliotekos vis brangstančių žurnalų nepajėgdavo užprenumeruoti .
Šio judėjimo tikslas – užtikrinti nemokamą ir nevaržomą interneto prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų. Kertinis šio judėjimo akmuo – 2003 m. Berlyno deklaracija, skirta atvirajai prieigai prie tiksliųjų ir humanitarinių mokslų informacijos. Joje skelbiama, kad atviroji prieiga turi atitikti dvi sąlygas: autoriai turi suteikti galimybę nemokamai susipažinti su savo moksliniais darbais ir jais naudotis nepažeidžiant autoriaus teisių; bei įkeltų juos bent į vieną elektroninę dokumentų talpyklą.
Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininku sajunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, Lietuvos mokslo periodikos asociacija, pažymė damos tarptautinę atvirosios prieigos (angl. Open Access) savaitę,organizuoja konferenciją Lietuvos mokslo bendruomenei Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis. Atvirosios prieigos savaitės renginiai 2012 m. spalio 22 – 28 d. vyksta visame pasaulyje.Konferencija organizuojama vykdant tarptautin ės organizacijos EIFL( Electronic Information for Libraries)remiamą projektą Skatinkime atvirąją prieigą Lietuvoje. Konferencijos tikslas – spartinti Lietuvos mokslin ės informacijos prieigos modernizavimą, supažindinti mokslo bendruomenę su pasaulyje ir Lietuvoje vykdomomis atvirosios prieigos iniciatyvomis, siekti teisinių, organizacinių ir finansinių sprendimų suderinimo.
Į viešąją diskusiją „Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje“ kviečiami mokslininkai, mokslo politikai ir administratoriai, mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų atstovai, leidėjai, bibliotekininkai ir kiti mokslinės komunikacijos proceso dalyviai. Diskusijos tikslas – skatinti atvirosios prieigos iniciatyvas, susijusias su mokslinių tyrimų rezultatų publikavimu atvirojoje prieigoje, suteikti pagreitį mokslinių tyrimų rezultatų įkėlimui į atvirąją prieigą, skatinti mokslinės komunikacijos procesus Lietuvoje.
Viešoji diskusija vyks 2012 m. spalio 26 d. 10 val.
Reginio vieta: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, III rūmai, konferencijų centras, II a., 213 a. (Arklių g. 18, LT-01305, Vilnius).
Kviečiame registruotis  iki spalio 24 d.



2012 m. spalio 11 d.

Knygų terlojimas ar...marginalijos?



Marginalijos – įrašai knygose, pastabos. Nors pastabų žymėjimas knygose, jas skaitant – ne visiems knygiams priimtinas užsiėmimas bet
 knygos su marginalijomis šiandien vis labiau vertinamos ne tik dėl ryšio su žinomais žmonėmis, bet ir dėl to, jog pastabos atskleidžia visuomenės požiūrį į daugelį dalykų, parodo santykį žmogaus ir darbo.

Kaip teigia Lietuvos marginalijų (arba pastabų paraštėse) tyrinėtojas prof. Arvydas Pacevičius, marginalijas mėgo ne tik M. Twainas, tačiau dažnas knygos skaitytojas. Anot Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto eksperto prof. A. Pacevičiaus, Lietuvoje pirmieji marginalijų autoriai Lietuvoje buvo didikai ir dvasininkai, bet jau XVIII a. jas pradėjo kurti ir Lietuvos valstiečiai.

Įterpiant savo pastabas, komentarus ar atsiminimus skaitymas tampa daug vertingesnis ir turiningesnis, įsitikinę ekspertai. „Marginalijos tyrinėtojams svarbios keliais aspektais: jos rodo raštingumo lygį, jo sklaidą visuomenėje; teikia medžiagos kalbos, literatūros, mokslo istorijai – juk komentuojama, polemizuojama su knygos autoriumi, kartais gana aršiai (taip darydavo religiniai priešininkai, rašydami apie baisiais pragaro bausmes, kurios laukia netikėlių) ir panašiai“, – teigia prof. A. Pacevičius.




"Neišmeskim priterliotų knygų"- siūlo knygų istorikas prof. A.Pacevičius. Kodėl? Rasi čia...