2014 m. gruodžio 22 d.

2014 m. lapkričio 25 d.

Dovana – lietuvių autorių knygos!


Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ jau ketvirtą kartą keliauja per Lietuvą ir  kviečia padovanoti naujų knygų šalies bibliotekoms.
„Knyga įprasmina mūsų valstybės istoriją ir tradicijas, moko svarbiausių gyvenimo vertybių. Per šias „Knygų Kalėdas“ dovanokime lietuvių autorių knygas ir pasirūpinkime, kad jos pasiektų skaitytojus tolimiausiuose šalies kampeliuose“, – sakė Prezidentė.

Viešosioms ir mokyklų bibliotekoms labai trūksta naujų lietuvių grožinės literatūros kūrinių, knygų apie Lietuvos istoriją, enciklopedinių leidinių ir žinynų.

Dovanokime lietuvių autorių knygas šalies bibliotekoms! Rekomenduojamų knygų sąrašą rasite čia.

                                     Skaitykime, dovanokime, dalinkimės!



2014 m. spalio 27 d.

Aušrininko dr. J. Šliūpo atminimui



2014 m. lapkričio 6 d. sukanka 70 metų nuo dr. Jono Šliūpo mirties. Šios asmenybės atminimui pagerbti dienraštis „Šiaulių naujienos“ kartu su Šiaulių universiteto biblioteka rengia straipsnių ciklą. Publikacijose pristatomas Šiaulių universiteto bibliotekoje saugomas aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas, apžvelgiama J. Šliūpo gyvenimo istorija: visuomeninė bei švietėjiška veikla, kai kurie šeimos gyvenimo momentai.

„Šiaulių naujienos" jau išspausdino tris straipsnius:
„Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas Šiaulių universiteto bibliotekoje“ (2014 m. spalio 10 d., nr. 197);
„Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės ir Jono Šliūpo šeimos istorija“ (2014 m. spalio 17 d., nr. 202);
„Dr. Jono Šliūpo veikla šiapus ir anapus Atlanto. Burmistravimas Palangoje“ (2014 m. spalio 24 d., nr. 207).

Spaudai ruošiamas ketvirtasis straipsnis (interviu) apie Šliūpų šeimos pasitraukimą iš Lietuvos, gyvenimą D.P. (angl. Displaced Persons) stovyklose, Jono Šliūpo mirtį, jo laidotuves Čikagoje.


2014 m. spalio 15 d.

Bibliotekoje – didžiausia ir mažiausia lietuviškos knygos!


2012 m. balandžio 23 d. žinomas Šiaulių miesto architektas, knygos sudarytojas Vilius Puronas universiteto bibliotekai padovanojo knygą-milžinę „Aukuras Salduvei. Didžioji Salduvės knyga“. Tai – 125 cm aukščio, 90 cm pločio, 25 cm storio, 113,6 kg svorio, 184 puslapių apimties knyga apie baltų istoriją. Metalinius viršelius puošia iš plieno lakštų iškarpyti ąžuolo lapai bei juodai baltas veršiuko kailis. Pirmą kartą knyga visuomenei buvo parodyta 2009 11 21 Pramonės pasiekimų parodoje Šiauliuose, kur buvo nominuota medaliu.

Bibliotekoje šiuo metu veikiančioje parodoje "Miniatiūrinės ir mažaformatės knygelės iš J. Nekrašiaus asmeninės kolekcijos" eksponuojamos ir pačios mažiausios lietuviškos knygelės. 

Pirmųjų dviejų mažiausių lietuviškų miniatiūrinių knygų autorius ir leidėjas yra humanitarinių mokslų daktaras, docentas, vilnietis Vilius Užtupas. Pirmąją knygą jis išleido 1996 m., 120 egzempliorių tiražu. Knyga "Pirmajai lietuviškai knygai 450 metų" buvo 14,1 x 16,5 mm dydžio, 5,1 mm storio, 64 puslapių, 0,95 g svorio. Šios knygos atsiradimas davė pradžią atsirasti ir kitoms dar mažesnėms miniatiūroms.



2011 m. palangiškis dailininkas, poetas Vytautas Kusas pats įrišo ir išleido miniatiūrinį leidinį – 56 puslapių, 9 x 8 mm dydžio bei 3 mm storio – savo poezijos knygą „Pojūtis“. Tai 50-ies šešiaeilių posmų autobiografinis eilėraštis su 4 iliustracijomis.








2014 m. rugsėjo 10 d.

Šiauliečių portretai


Vilmantas Dambrauskas.
Fotoalbumas "Mano miesto portretai" (2013m.)




Šiauliai yra miestas, kuriame gimiau ir užaugau.
Miesto veidas – ne tik pastatai, gatvės.
Tai ir žmonės, kuriantys jo aurą.
Fotografijose – šiauliečiai, kultūros ir meno žmonės,
kuriuos pažįstu geriausiai, artimi man savo pasaulėžiūra.
Šalia patyrusių ir pripažintų šviesuolių – kūrybinį kelią tik pradedantys talentai, jų rankose miesto ateitis.
Fotografijos sukurtos 2010-2013 metais.

Nauji leidiniai bibliotekoje.


2014 m. rugpjūčio 27 d.

Rugsėjis beldžias į duris




Rugsėjo 1-oji – naujųjų mokslo metų pradžia visose Lietuvos mokymo įstaigose: pagrindinėse, vidurinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose. Šią dieną pirmaklasiai pirmą kartą išeina į mokyklą, tad jiems tai naujo patyrimo šventė. Kiti po vasaros atostogų susitinka bendramokslius: klasiokus ar kursiokus. Mokydamasis mokykloje vaikas užauga, subręsta, mokosi ne tik mokslo dalykų, bet ir bendravimo, gerų jausmų. Žmogus mokosi didžiąją savo gyvenimo dalį – vaikystę ir jaunystę. Taigi rugsėjo 1-oji tarsi viso gyvenimo šventė.
Lietuvoje rugsėjo 1-oji iškilmingai pradėta švęsti nuo 1980-ųjų, kaip ir kitose Tarybų Sąjungos, kuriai Lietuva tuo metu priklausė, šalyse. Šią dieną mokiniai tradiciškai susirikiuoja, gėlių puokštėmis pasveikina mokytojus. Kodėl mokslo metai pradedami būtent rugsėjo 1-ąją? Ši tradicija į Rusiją, o vėliau ir į visas Tarybų Sąjungos šalis, atėjo iš Bizantijos, kur rugsėjo 1-oji buvo ir Naujųjų metų pradžia. Ten buvo manoma, kad būtent šią dieną Dievas pradėjo kurti pasaulį. 1492 m. caras Ivanas III-asis, vedęs paskutinę Bizantijos princesę, rugsėjo 1-ąją paskelbė Naujųjų metų pradžia. Tik 1700 m. Petro didžiojo įsakymu metų pradžia paskelbta sausio 1-oji. Beje, senovės Judėjoje rugsėjo 1-oji buvo švenčiama kaip diena, kai Išganytojas pirmą kartą kreipėsi į žmones.
Rugsėjo 1-oji mokslo metams nuo seno buvo palanki ir todėl, kad šiuo metu baigiasi visi lauko darbai, kuriuos nudirbti žmonėms padėdavo ir vaikai. Taigi rudenį jie vaikus jau galėdavo išleisti į mokslus. Kitose šalyse mokslo metų pradžiai neskiriama tiek daug dėmesio. Pvz., Ispanijoje ar Prancūzijoje vaikai į mokyklą atvedami apytikriai rugsėjo-spalio mėnesiais. JAV mokslo metai prasideda pirmąjį rugsėjo antradienį.

Rugsėjo 1-oji tai mokslo ir žinių šventė, o būtent ruduo yra palankiausias metas susikaupimui ir jos paminėjimui.  

Gražios visiems šventėms!


2014 m. liepos 30 d.

Asmeninė biblioteka: turtas ir bėdos



Šūs­nys kny­gų prie šiukš­lių kon­tei­ne­rių. Dar vie­ni šei­mi­nin­kai ar pa­vel­dė­to­jai at­si­kra­tė as­me­ni­nės bib­lio­te­kos. Da­rė re­mon­tą ar tie­siog ne­be­su­tal­pi­no gau­sių spau­di­nių.
Ne­re­tai taip pa­siel­gia vy­res­nės kar­tos in­te­li­gen­tai, ke­lis de­šimt­me­čius pir­kę, kau­pę kny­gas ir lai­kę jas di­de­liu tur­tu. Da­bar jie la­bai nu­stem­ba ir net įsi­žei­džia, kad vie­šo­sios bib­lio­te­kos at­si­sa­ko siū­lo­mos do­va­nos. Fon­dus at­nau­ji­nu­sioms bib­lio­te­koms ti­krai ne­be­rei­kia dau­giau­sia so­viet­me­čiu leis­tų ne­be­pak­lau­sių kny­gų. Di­des­niuo­se mies­tuo­se ne­blo­ga iš­ei­tis – skai­ty­tų kny­gų kny­gy­nai, pri­iman­tys ne­be­rei­ka­lin­gus spau­di­nius, kar­tais net su­mo­kan­tys už juos li­tą ki­tą. Ar­ba spe­cia­lios len­ty­nė­lės bib­lio­te­ko­se ar kny­gy­nuo­se su už­ra­šu „Do­va­no­ja­me“. Ar­ba skel­bi­mai „Par­duo­du“ in­ter­ne­te. Skaitykite plačiau: