2011 m. gruodžio 21 d.

Pasveikinkim vieni kitus

Elektroninis atvirukas – greitas ir patogus būdas, kuriuo gali pasveikinti tolimiausiuose kraštuose esančius draugus, gimines. Tačiau artimiausiems žmonėms kažkaip nepadoru siųsti pasveikinimą internetu… Be to sveikinimas atviruku turi gilias tradicijas.

Teigiama, kad pirmuosius kalėdinius atvirukus pagaminti sumanė britas Henry Cole. 1843-aisiais užsiėmęs verslininkas, nerasdamas laiko pats ranka parašyti kalėdinių sveikinimų giminaičiams ir draugams, kreipėsi į savo draugą, garsų to meto iliustratorių John Calcott Horsley, prašydamas nupiešti kalėdinį atviruką, vaizduojantį jo šeimą. Verslininkas nusprendė pagaminti daug atviruko kopijų ir išsiųsti jas savo giminaičiams ir kolegoms, linkėdamas linksmų Kalėdų.


Lietuvoje pirmieji kalėdiniai atvirukai pasirodė 19 amžiaus pabaigoje. Kalėdiniuose atvirukuose buvo vaizduojamos religinės scenos: Betliejaus žvaigždė, bažnyčia, angelai. Populiarūs buvo ir žiemos peizažai - apsnigti miškai, sodybos, bažnyčios. Po 1905-ųjų, panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškai, prasidėjo tikras lietuviškų atvirukų leidybos klestėjimas, kuris tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios.
Tarpukario laikotarpiu, atsiradus telefonui, atvirukų siuntinėjimas Lietuvoje kiek sumažėjo. Tačiau kalėdinių atvirukų tradicija išliko. Nuo 1940-ųjų, Lietuvai tapus Sovietų sąjungos dalimi, religinių temų atvirukai išnyko. Tačiau prekyba kalėdiniais atvirukais – dažniausiai „smetoninių“ atvirukų kopijomis – persikėlė prie bažnyčių.


Pastaruoju metu, nepaisant staigaus internetu siunčiamų elektroninių atvirukų išpopuliarėjimo, tikrų kalėdinių atvirukų siuntimas ir gavimas išliko prestižo reikalu , ryškėja tendencija artimiesiems dovanoti pačių pagamintus, asmeninius atvirukus.Malonu, kai artimas žmogus pajaučia ypatingą asmeninį dėmesį, kuris siunčiamas kartu su kalėdiniu atviruku, skirtu tik jam vienam.


Šv. Kalėdos - tai ne gavimo, o dovanojimo šventė!

Padovanokime vieni kitiems gražų žodį, šypseną,

savo rankų ir širdies šilumą.



Linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!...



ATVIRUKO ISTORIJA rasite čia



2011 m. lapkričio 25 d.

Su knyga prieš stresą.


Vieni giliai kvėpuoja, kiti eina plaukioti į baseiną, o treti nuo streso gelbėjasi, užsikraudami darbų.

Tačiau veiksmingesnis nei pasivaikščiojimas ar muzikos pasirodė besąs... knygos skaitymas! Jau po 6 minučių skaitymo stresas sumažėja dviem trečdaliais, praneša Medicinform.net.

Britų mokslininkai, o tiksliau - specialistai iš Sasekso universiteto atliko eksperimentą, kuriuo tyrė įvairiausius kovos su stresu būdus.

Taigi rezultatai: knygų skaitymas sumažina stresą 68 proc. jau po 6 minučių skaitymo žmogaus pulsas susinormalizuoja, atsipalaiduoja raumenys.

Neprastai stresą šalina ir muzikos klausymasis - 61 proc. Puodelis arbatos ar kavos streso rodiklius sumažina 54 proc., o pasivaikščiojimas - 42 proc. Blogiausiai stresą mažina vaizdo žaidimai - tik 21 proc.

Jei galvojate, kad tiek informacijos mažai- skaitykite knygas mūsų bibliotekoje.


Thomas Prünte. „SU STRESU GALIMA SUTARTI“(2007m.)
Iš vokiečių kalbos vertė Zita Danelienė

Thomas Prünte gimė 1958 m. Vokietijoje. Studijavo Hamburgo universitete psichologiją ir yra diplomuotas psichologas-psichoterapeutas. Jau penkiolika metų dirba darbuotojų seminarų vadovu. Jo seminaruose analizuojama, kaip įveikti stresą darbe ir asmeniniame gyvenime.

Autorius parašė neįprastą knygą apie antistresą. Joje nerasite sausos teorijos, perspėjimų arba tėviškų pamokymų. Prünte rado daug geresnį metodą. Jis aprašo pagrįstus ir seminaruose bei mokymuose išbandytus streso įveikimo būdus. Knygoje yra daug humoro, gyvenimiškų pavyzdžių, anekdotų. Čia svarstoma, kaip būtų galima rasti išeitį iš vienos ar kitos nemalonios situacijos.

*************

Bodo Schafer . "GEROVĖ BE STRESO" (2010m.)

Ar tinkamai investuojate savo pinigus? Ar jūsų pinigai dirba taip pat be atvangos kaip ir jūs? Visame pasaulyje žinomas finansų konsultantas Bodo Šeferis atskleis, kaip padidinti kapitalą ir vos per kelerius metus sulaukti solidžios investicinės grąžos. Ši knyga parašyta tam, kad išmoktumėte be streso investuoti - sugaištumėte ne daugiau kaip dvi valandas per mėnesį ir jums gerai sektųsi.
viską apie pinigines investicijas nuo nekilnojamojo turto iki investicinių fondų; kada tinkamas metas pirkti, o kada p
arduoti; kokios investicijos tinkamiausios jums; kaip pasiekti finansinę laisvę ir gyventi iš palūkanų. Specialus testas padės nustatyti jūsų, kaip investuotojo, tipą. Taip pat rasite planą, kaip savo pinigus padalyti į skirtingas investicijas. Štai populiari Bodo Schäferio laimėjimų formulė: kuo didesnės palūkanos be rizikos per kuo trumpesnį laikotarpį.

*************

Barbara Kleber
"LAIKO VADYBA MOTERIMS: organizuota ir be streso diena" (2008m)



Daugiau laiko esminiams dalykams
Ar retkarčiais netrokštate, kad para turėtų daugiau nei 24 valandas? Aktyvioms moterims pažįstama problema, kad diena visuomet yra per trumpa,norint atlikti visas susikaupusias užduotis. Be to, norėtųsi ir sau ištaikyti laisvą valandėlę. Nuo laiko vadybos į geresnį vadovavimą sau tai Barbaros Kleber devizas. Sėkmingai dirbanti dėstytoja parengė Jums strategijas, padėsiančias sukoordinuoti savo terminus, užduotis bei projektus taip, kad dar liktų ir pakankamai laisvalaikio bei laiko tobulintis. Nesudėtingi Barbaros Kleber laiko taupymo triukai padės žengti į priekį!


************

F.Luskin ir K.R.Pelletier."ATSIKRATYK STRESO VISIEMS LAIKAMS" (2007m)

Kiekvieną dieną darbe ir namuose patiriame stresą, kuris kenkia tarpusavio santykiams ir darbui. Kaip sumažinti stresą ir jo visiškai išvengti? Knygos autoriai atskleidžia dešimt moksliškai patvirtintų gyvensenos įgūdžių, kurie padės atsikratyti nerimo ir blogos emocinės savijautos. Tai praktiška ir patogi programa, kaip įveikti stresą visiems laikams.
Dešimt moksliškai pagrįstų gyvensenos įgūdžių, garantuojančių gerą sveikatą ir laimę.



Šypsena sukuria laimės pojūtį. Mes šypsomės visada, kai jaučiamės laimingi. Šypsotis sveika.
Pasak mokslininkų, šypsena mažina streso hormonų koncentraciją,
aktyvina širdies ir kraujotakos darbą.


Šypsokimės kartu:)

2011 m. lapkričio 19 d.

Sveikinkime vieni kitus!


Lapkričio 21 d. – Pasaulinė sveikinimosi diena.
Šventė minima nuo 1973 metų. Ją švęsti paskatino du broliai amerikiečiai Maiklas ir Brajenas Makkomak, kovojantys prieš šaltąjį šalių karą. 1973 m. rudenį broliai netyčia susitiko Nebraskoje ir taip apsidžiaugė susitikimu, kad nutarė savo džiaugsmu pasidalinti su kitais. Jie išsiuntė laiškus draugams ir pažįstamiems į visus pasaulio kampelius. Jų siunčiamuose laiškuose nebuvo jokių idėjinių užuominų. Tai buvo tiesiog sveikinimai, linkėjimai ir prašymas perduoti sveikinimus dar bent 10-iai žmonių. Galiausiai jų idėją palaikė JAV ir kitos valstybės. Taigi lapkričio 21-ąją siūloma išsiųsti kuo daugiau sveikinimų visiems savo draugams ir pažįstamiems. Tik rašydami sveikinimus neužmirškime lietuvių kalbos taisyklių.

Žmonių bendravimas, tarpusavio santykiai prasideda pristatymu arba prisistatymu, tai yra, susipažinimu. Tą padaryti ne visada paprasta – daug kas priklauso nuo papročių, tradicijų, religijos, nuo to, kiek nelaukta pažinties vieta ir situacija. Čia ir praverčia per šimtmečius
susiklosčiusios visuotinai pripažintos bendravimo normos. Įvairiose pasaulio šalyse sveikinimosi formos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Tibete sveikindamiesi žmonės dešine ranka nusiima galvos apdangalą, o kairiąją deda už ausies. Japonijoje sveikinamasi trejopai nusilenkiant: žemai, vidutiniškai (30 laipsnių kampu), truputį (15 laipsnių kampu). Naujosios Zelandijos gentyse sveikinamasi trinantis nosimis. Tailande už save aukštesnį sveikinama atsiklaupiant, o Nigerio tautos pagarbos ženklu laiko grindų palytėjimą lūpomis. Europiečiai dažniausiai sveikinasi kilstelėdami kepurę ir šiek tiek linkteldami.

Apie sveikinimosi papročius ir etiketo taisykles skaitykite Etiketogidas.lt

2011 m. lapkričio 12 d.

"Humoras šiaurėje"

Pagrindinė Šiaurės šalių bibliotekų savaitės idėja – populiarinti literatūrą ir knygų skaitymą, skatinti savišvietą, organizuojant kultūros renginius bibliotekose pasiūlyta bendra tema.

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė šiemet lapkričio 14-20 d. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bus rengiama keturioliktą kartą, o Šiaurės šalyse bus jau penkioliktoji. Tai tradicinė šviesos ir knygos šventė, primenanti mums senąją pasakojimų tradiciją, suteikianti progos vaikams ir suaugusiems susipažinti su Šiaurės šalių literatūros lobiais, kviečianti tamsiais vėlyvo rudens vakarais susiburti ir drauge persikelti į magišką knygų pasaulį.

Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – "HUMORAS ŠIAURĖJE".

Dabartinis šiaurietiškas humoras dažnai būna tiesmukas, bet tuo pat metu ir savitas bei neretai santūrus. Pastaraisiais metais tam tikrą auditorijos dalį užkariavo ir triukšmingesnis bei fizinis amerikiečių inspiruotas humoras, ypač televizijoje ir internete. Vis dėlto knygų pasaulyje yra išlikusios tam tikros sąsajos su senųjų vikingų kovomis kalambūrais bei eilėmis ir dviprasmėmis humoristinėmis viduramžių dainelėmis, nors humoro kontekstas, savaime suprantama, visą laiką atsinaujina.

Mikael Niemi yra iš Tornedalen‘o – pasienio regiono tarp Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Laplandijos. Formaliai teritorija priklauso Švedijai, tačiau pasižymi labai savita kultūra. Visose Niemi knygose – tiek poezijoje, tiek ir jaunimui skirtose istorijose – visada randame daugiau ar mažiau sąsajų su Tornedalen‘u, be to, autorius gausiai vartoja vietinio dialekto meänkieli žodžius.
Humoras, (beveik) magiška atmosfera ir suktų komentarų pėdsakas yra keletas iš jo puikiai valdomų įrankių arsenalo.

Rekomenduojame perskaityti šio autoriaus knygą „Populiari muzika iš Vitulos“.

Tai pirmasis švedų rašytojo Mikaelio Niemio romanas suaugusiesiems, labai greit išgarsėjęs pasaulyje. Jis susideda iš dvidešimties rupaus humoro sklidinų pasakojimų, kurių herojai – du berniukai: Matis ir tylenis Nyla. Jie auga neturtingame Pajalos rajone, žmonių sutrumpintai vadinamame Vitula. Išvertus tai reiškia “Putės pelkę” ir yra savotiškas moters vaisingumo pagarbinimas. Eina septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai, keliai asfaltuojami, smulkūs ūkiai nyksta, į kaimą įžengia roko muzika. Bet Matis ir jo draugai svajoja apie kitokį gyvenimą. Gyvenimą, kuris blyksi už horizonto... Suaugęs Matis su šypsena ir grauduliu prisimena vaikystės šėliojimus ir nesaldžias, nors juokingas gyvenimo pamokas.

"Tobulas šedevras,sklidinas gyvybės,humoro ir skausmo". Svenska Dagbladet.
2011 m. bibliotekų savaitės idėjų katalogas 2011 m. bibliotekų savaitės idėjų katalogas


2011 m. lapkričio 8 d.

Šv. Martynas - likimo ir orų pranašas.



Lapkričio 11-oji yra paskutinė rudens šventė - tai įspūdinga rudens palydų šventė, padėka derliaus dievams.
Į krikščioniškąjį kalendorių ši diena 650 metais įrašyta kaip Šv.Martynas. Šventasis Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kad jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą.


Lietuvių tradiciniame kalendoriuje, kaip rašo L.Klimka knygoje "Lietuviškųjų švenčių rate"(p.172)-tai yra ganiavos pabaiga. Ne be reikalo sakoma: „Šv. Martynas tvartus uždaro, Šv. Jurgis juos atidarys...“. Po Šv. Martyno žemė nebedirbama, niekas jos nebejudina.

Nuo seniausių laikų Šv. Martynas - skolų atidavimo terminas.Feodalinėje Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, ši diena buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas.

Žemaitijoje per Šv. Martyną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio burdavo. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga nešalta ir atvirkščiai, jei prie galo grynai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta. Serbijoje iki šių dienų išlikęs paprotys per Šv. Martyną valgyti keptą žąsį, ir tyrinėtojai laiko tai kažkokio senovinio aukojimo atgarsiais.
Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas:; „Martyns ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Tarta, jeigu lapkričio 11-ąją giedra, tai būsianti labai šalta žiema.

Palaukime penktadienio ir sužinosime:
„Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu,
jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“
.

2011 m. spalio 27 d.

Rokas – laisvės muzika.



Ar niekada nebuvo įdomu, besiklausant dabartinių Lietuvos grupių – o nuo ko viskas prasidėjo? Kas ir kada pirmieji pradėjo groti roką Lietuvoje?

Atsakymas į klausimą “Kada?” slypi knygos išleidimo metuose – 2011-aisiais sueina pusšimtis metų nuo lietuviško roko atsiradimo ir ta proga išleidžiama pirmoji Lietuvos roko istorija.

Mūsų bibliotekoje ją rasite Menų skaitykloje(309k.)

Leidinio „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“ autoriai – melomanai, su muzika bendraujantys kiekvieną dieną. Knygos sudarytojas, daugelio tekstų ir idėjos autorius – rašytojas, žurnalistas Mindaugas Peleckis, daug laiko skiriantis naujausių roko krypčių, eksperimentinės muzikos tyrinėjimams. Muzikantas ir publicistas Lukas Devita – straipsnių apie hipizmą, psichodeliką, naująją bangą bei roko operas autorius, taip pat parašęs įvadines pankroko ir dainuojamosios poezijos Lietuvoje apžvalgas, plokštelių ir diskotekų kultūros tyrinėtojas. Žurnalistas, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Kajėnas pateikia pokalbių su mus jau palikusiais roko scenos grandais. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, kompozitoriai Šarūnas Nakas ir Vaclovas Augustinas įvertina Lietuvos kultūros situaciją. Knygoje spausdinama ir šviesaus atminimo Šiaurio Narbuto publikacija apie senąjį roką bei Vituolio Joneliūno interviu su unikaliuoju „Kardiofonu“. Specialų įvadą leidiniui parašė vienas pasaulio eksperimentinės muzikos tėvų Z‘EV (Stefanas Weisseris).

Esminė knygos idėja - roko muzikos negalima atskirti nuo jos ištakų (estradinės muzikos, džiazo, klasikos, klezmerių muzikos, „Fluxus“) ir naujausių eksperimentų, peraugančių į audiovizualinius performansus. Knygoje žodis rokas simbolizuoja ne tik maištą, bet ir jungtį tarp, atrodytų, skirtingų ir niekada nesusitinkančių epochų. Rokas vienija!

Plačiau:

2011 m. spalio 21 d.

IX-asis Baltijos bibliotekininkų kongresas


Besivystančios technologijos ir besikeičianti tinklaveikos visuomenė bibliotekoms pažeria vis naujų iššūkių. Bibliotekininkai juos priima. Tai skatina mūsų kūrybiškumą ir novatoriškumą. Kiekvienoje šalyje vykstantys ir panašūs, ir skirtingi procesai rodo bibliotekų veiklos įvairovę ir vyraujančias tendencijas, rašoma kvietime į šių metų spalio 16-18 d. Trakuose, konferencijų ir laisvalaikio centre ,,Margis“ vykusį 9-ąjį Baltijos bibliotekininkų kongresą „Skaitymas skaitmeniniame amžiuje: naujos partnerystės ir paslaugos“(Reading in Digital Age: New Partnerships and Services).

Baltijos šalių bibliotekininkų kongresai vyksta kas ketveri metai vienoje iš Pabaltijo šalių. Pirmieji trys vyko dar prieš II pasaulinį karą – 1930 m. Rygoje, 1935 m. Taline ir 1938 m. Kaune. Sovietinės okupacijos metais nebuvo galimybės organizuoti kongresų, tačiau, Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę, ši tradicija tęsiama ir toliau trys draugijos rengia Baltijos bibliotekininkų kongresus. Ketvirtasis kongresas vyko Rygoje (1991 m.), Penktasis - Taline (1996 m.), Šeštasis - Vilniuje (2001 m.).

Šio kongreso organizatoriai – Lietuvos bibliotekininkų draugija (
LBD) pakvietė Baltijos šalių kolegas aptarti bibliotekų veiklos įvairovę ir vyraujančias skaitymo tendencijas šiuolaikiniame skaitmenizacijos amžiuje.Kongreso šeimininkai ir svečiai iš Latvijos, Estijos, JAV, Suomijos savo pranešimuose pristatė skaitymo skatinimo programas vykdomas jų šalių bibliotekose.

Mūsų bibliotekai kongrese atstovavo Daiva S. ir Rasa
(ieškokite bendroje nuotraukoje)




Plačiau apie kongresą: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Rock&roll bibliotekininkas ,LBD tinklaraščiuose

2011 m. spalio 18 d.

Bibliotekininkystės publikacijas - į E-LIS talpyklą!


Nacionalinė biblioteka tapo atvirosios prieigos saugyklos E-LIS Lietuvos nacionaline redaktore. Ji atsakinga už Lietuvoje parengtų mokslinių dokumentų įkėlimą į E-LIS ir informacijos apie šią saugyklą sklaidą Lietuvoje. Nacionalinė biblioteka įsipareigojo informuoti ir skatinti Lietuvos mokslininkus, tyrėjus, bibliotekininkystės ir informacijos specialistus bei praktikus įkelti savo parengtus mokslo darbus į nemokamą teminę E-LIS saugyklą.

E-LIS (http://eprints.rclis.org/) – tai nepelno siekianti didžiausia tarptautinė bibliotekininkystės ir informacijos mokslo dokumentų talpykla. E-LIS talpykloje yra daugiau kaip 12 tūkst. mokslo darbų iš 96 pasaulio valstybių. Į E-LIS talpyklą galima kelti ir lietuvių kalba publikuotus ir nepublikuotus bibliotekininkystės ir informacijos mokslo darbus. E-LIS talpyklos tikslas yra archyvuoti ir saugoti viso pasaulio bibliotekininkystės ir informacijos mokslo darbus elektroniniu būdu vienoje vietoje.

Kviečiame visus bibliotekininkystės, informacijos mokslų ir informacinių technologijų specialistus susipažinti su atvirosios prieigos saugykla E-LIS ir skelbti joje savo darbus! Tai:
galimybė nemokamai viešinti savo darbus tarptautiniu mastu;

ilgalaikis ir patikimas mokslinių publikacijų išsaugojimas;

atvira ir nemokama prieiga prie visų saugyklos dokumentų.



Susidomėję ir norintys sužinoti daugiau informacijos, kreipkitės el. paštu į Nacionalinės bibliotekos atstoves
Agnę Daujotaitę
a.daujotaite@lnb.lt arba Laurą Šimkutę l.simkute@lnb.lt.

Parengta pagal LNB ir Rock&roll bibliotekininkas informaciją.

2011 m. spalio 5 d.

Mes už savanorystę



Savanoriškos veiklos sostinių projekto tikslai – populiarinti savanorišką veiklą Lietuvos regionuose, skatinti burtis vietos savanorių bendruomenes ir kartu įgyvendinti kylančias iniciatyvas, atkreipti vietos valdžios institucijų ir verslo atstovų dėmesį į savanorystės idėjas.

Savanoriškos veiklos sostinių konkursą organizuoja Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kuri yra didžiausių nevyriausybinių jaunimo organizacijų Lietuvoje sąjunga, vienijanti daugiau nei 200 000 jaunų žmonių. Organizacijos tikslas – kelti jaunimo organizacijų kompetenciją ir atstovauti jaunimo organizacijų ir jaunimo interesams bendradarbiaujant su Lietuvos valdžios institucijomis, kitais visuomeninio sektoriaus veikėjais.

Per visą Lietuvą keliavusi savanoriškos veiklos estafetė pasiekė finišo tiesiąją – Šiauliai yra paskutinė Savanoriškos veiklos sostinės konkurso Lietuvoje stotelė, spalio mėnesį perėmusi garbingą titulą iš Palangos. Saulės miestas pasirengęs įgyvendinti ne vieną prasmingą Šiaulių bendruomenės narių siūlomą idėją ir tuo pačiu stiprinti savanorystės, kaip profesionalios ir atsakingos veiklos, idėją.


Šiaulių universitetas puoselėja atsakomybę, bendruomeniškumą – kaip vienas iš svarbiausių vertybių, kurios ir yra savanorystės pamatas.

Spalio 12 d. 15.30 val. Šiaulių universiteto bibliotekoje (205a.) vyks renginys, skirtas savanorystei.

Tapk savanoriu Lietuvoje ir visame pasaulyje !


Mokytojai ir tie, kurie buvo šalia


Mokytojo pašaukimas — dalinti.
Mokytojo laimė — būti pralenktam.
Mokytojo lemtis — amžinas nerimas
dėl tų, kuriuos pasitiko ir jau išlydėjo.
Mokytojo dalia — būti su jais visada:
klasės tyloje, mokyklos šurmulyje,
tuščiame kelyje — nuo rudens iki rudens ...



Nijolės Dlugauskaitės ir Kęstučio Kasparo solidžios apimties knyga „Širdies ir gero žodžio negailėję“.Lietuvos mokytojų istorijos, išleista 2010m.
Tai dokumentiniai, publicistiniai pasakojimai apie praėjusių laikų Lietuvos mokytojus, jų patriotizmą, apie lietuvišką žodį, dorą, pasiaukojimą vardan nueitos, dabartinės ir ateinančios dienos. Tie mokytojai – tai Povilas Kazėnas, Ona Kuodytė-Kazėnienė, Antanas Dlugauskas, mokytojų šeima – Petras, Antanas Vytautas Barniškiai, Jadvyga Barniškytė, Kazėnų šeimos draugė Elena Jumaševičienė, Jonas Kazėnas, Juozapas Stakauskas ir daug kitų.
Knygos įžangoje poetas publicistas Robertas Keturakis rašo, kad knygą „Širdies ir gero žodžio negailėję“ galima priimti kaip žvilgsnį į tą Lietuvos šviesuolių kartą, kuri lėmė tautinio atgimimo stebuklą XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje ir tapo 1918 metais atgavusios Nepriklausomybės savimonės pagrindu. Toji šviesuolių karta lėmė ir lietuvybės atsparumą tragiškiausiais nacistinės ir bolševikinės okupacijos dešimtmečiais. Tai buvo ne vien tautinės mokyklos kūrėjai. Tai buvo ir galios, perėmusios iš vyresniosios kartos gyvastingiausias vertybes. Tai buvo asmenybės, gebėjusios išsaugoti per tragiškas istorijos pervartas priešiškumo nuožmumą, nužmoginimo ir teroro siautėjimus, savo atsakomybės jutimą ir gebėjimą nepamesti visumos, kurioje švyti ir savosios tautos būtis“.



Vytautas Karvelis, Gyvenimo keliu : [pedagogo prisiminimai].2009m.

Turbūt retas studijavęs Šiauliuose nepažįsta arba nėra girdėjęs apie Vytautą Karvelį, ŠU Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Socialinės pedagogikos psichologijos katedros profesorių emeritą, socialinių edukologijos mokslų habilituotą daktarą, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Šiaulių skyriaus pirmininką.
Savo knygoje autorius glaustai, bet atvirai ir nuoširdžiai pasakoja skaitytojams apie savo
gyvenimą, darbą įvairių socialinių, politinių permainų metu.



2003 m. "Saulės delta" išleido Jono Krivicko paruoštą knygą
Mokytojų mokytojas Jonas Adomaitis.Gyvenimo, darbo, kūrybos bruožai iš laiškų,prisiminimų, straipsnių, recenzijų.

"Ne kiekvienas mokytojas nusipelno knygos apie save.O apie mokytoją Joną Adomaitį knyga parašyta,ją imame į rankas",-pratarmėje rašo prof. K.Župerka.

Leidinyje pasakojama apie žymiausią Šiaulių miesto mokytoją, lituanistą, Pedagoginio instituto dėstytoją, vertėją, ,teatro kritiką, publicistą, visuomenininką Joną Adomaitį.Pasinaudota mokytojo laiškais, straipsniais, kolegų, mokinių, studentų, artimųjų prisiminimais.Knygoje publikuojami prof. K.Župerkos, prof. A.Gudavičiaus, prof. B.Prėskienio ir kt. straipsniai; fotomenininko A.Musneckio fotografijos.


Krivickas Jonas. Praskriejo kaip vėjas.- 2006m.
Pirmojoje naujos serijos „Šiaulių miesto Garbės piliečiai“ knygoje garbus, ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje žinomas Mokytojas, kraštotyrininkas, ekskursijų vadovas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis Jonas Krivickas pasakoja apie audringų karo įvykių nutviekstą vaikystę, varganus mokymosi metus, mokytojavimą Dzūkijoje ir Šiauliuose, kelionių po pasaulį įspūdžius, su meile kalba apie sutiktus žmones, ypač apie mokinius, kolegas. Mokytojo žvilgsnis plačiai aprėpia daugelį gyvenimo sričių, ironiškai ir skausmingai vertina visuomenės skaudulius. Knyga gausiai iliustruota.




Bronė Katinienė. „Ilga kelionė: Atsiminimų fragmentai“. Vilnius, 2010.

Plačiai žinomos mokytojos lituanistės Bronės Katinienės (1909–2006) atsiminimai aprėpia ilgą ir dramatišką laikotarpį – du pasaulinius karus, pokarį, sovietmetį.

Knygos autorė mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose, vėliau dėstė literatūros mokymo metodiką universitetuose. Jos atsiminimai – autentiškas pasakojimas apie Lietuvos mokyklų ir pedagogikos raidą, paremtas unikaliomis ilgametėmis patirtimis, susietas su pilietinės savimonės raida. Atsiminimų tėkmė pagauna žinomas asmenybes, gyvus mokinių, mokytojų, šeimų gyvenimo vaizdus. Pasakojimas kupinas dvasingumo, meilės žmogui, tauriam mokytojo darbui. Kartu tai patriotizmo pamoka. Misija, kuri atlikta skirtingomis istorinėmis sąlygomis.

„Šiąnakt klausausi Bacho ir skaitau Aisčio „Pavasario simfoniją“, mintimis vis grįžtu prie tų gyvenimo šukių, prie likusių ir sudegusių džiaugsmo, vilties šipulių, įsirėžusių atmintin, lyg vaizdajuostėje slenkančių pro akis. Aš juos matau, net girdžiu – ir mažai kas šukes surinks ir sudėlios visas, išmes iš širdies tą skaudų nerimą, žymintį mūsų mokyklos miestą ir nueitą kelią... Bet šalia mokyklos dar būta visko, visas žmogaus gyvenimas nuo vaikystės ligi pražilusio plauko. Gyvenimas ir yra mokykla, atspindinti laiką, visuomenę, atskirą žmogų. “

Šias knygas rasite mūsų bibliotekoje.

Visada Jūsų laukiame !


2011 m. spalio 4 d.

Ateitis – mokyklos mokytojo rankose /V. Hugo/



Čeža lapai auksinio rudens,
Paukščių virtinės dangų graudina.
Tavo akys su liūdesiu žvelgs
Pro mokyklinį langą į tylą.
Mokiniai vis ateis ir išeis
Pasiėmę Tavęs po dalelę,
O Tu šilto rugsėjo takais
Naujus mokinius vesi į kelią.




Tarptautinė mokytojų diena
minima Spalio 5d.

Ši diena paskelbta minėtina diena UNESCO iniciatyva. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Šią dieną svarbu aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių smurtavimo problemą; išspręsti žemą mokytojų atlyginimo klausimą.

2001 m. Dakare vyko Pasaulinis švietimo forumas. Jame dalyvavo 180 valstybių. Forumo metu buvo iškeltas uždavinys iki 2015 m. pasiekti, kad kiekvienas valstybės pilietis turėtų pradinį išsilavinimą. Daugelyje šalių (ypač Pietų Azijoje ir Afrikoje) nepavyksta pasiekti visuotinio išsilavinimo vien dėl to, kad trūksta mokytojų. Mokytojo profesija nėra populiari, nes jo darbas menkai apmokamas, sudarytos prastos darbo sąlygos.

Žodis „pedagogika“ yra kilęs iš graikų kalbos: „pais“ – vaikas, „ago, again“ – vesti, valdyti, auklėti („paidagogos“ – vaikų vedžiotojas, „paidagogeion“ – mokykla). Senovės Graikijoje pedagogais buvo vadinami asmenys (paprastai vergai), kurie lydėdavo šeimininko vaikus į mokyklą ir juos prižiūrėdavo. Tik vėliau pedagogais pradėta vadinti mokytojus, auklėtojus, kartais ir pedagogikos dalykus tiriančius mokslininkus.

*************

MOKYTOJAU, iš giliųjų Pažinimo šaltinių tu semiesi

Išminties ir Žinojimo, kurį dalini savo mokiniams.

Tavo dalia - pasitikti juos ir išlydėti, būti kartu nuo pirmosios raidės iki sudėtingiausių mokslo tiesų.

Neleisk sau, MOKYTOJAU, suabejoti Pašaukimo teisingumu.

Būk tvirtas, teisus ir mylimas.

SU MOKYTOJO DIENA BUVĘ, ESANTYS IR BŪSIMIEJI MOKYTOJAI!


http://day.lt/

http://www.ltvirtove.lt/