Rokas – laisvės muzika.

Ar niekada nebuvo įdomu, besiklausant dabartinių Lietuvos grupių – o nuo ko viskas prasidėjo? Kas ir kada pirmieji pradėjo groti roką Lietuvoje?

Atsakymas į klausimą “Kada?” slypi knygos išleidimo metuose – 2011-aisiais sueina pusšimtis metų nuo lietuviško roko atsiradimo ir ta proga išleidžiama pirmoji Lietuvos roko istorija.

Mūsų bibliotekoje ją rasite Menų skaitykloje(309k.)

Leidinio „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“ autoriai – melomanai, su muzika bendraujantys kiekvieną dieną. Knygos sudarytojas, daugelio tekstų ir idėjos autorius – rašytojas, žurnalistas Mindaugas Peleckis, daug laiko skiriantis naujausių roko krypčių, eksperimentinės muzikos tyrinėjimams. Muzikantas ir publicistas Lukas Devita – straipsnių apie hipizmą, psichodeliką, naująją bangą bei roko operas autorius, taip pat parašęs įvadines pankroko ir dainuojamosios poezijos Lietuvoje apžvalgas, plokštelių ir diskotekų kultūros tyrinėtojas. Žurnalistas, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Kajėnas pateikia pokalbių su mus jau palikusiais roko scenos grandais. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, kompozitoriai Šarūnas Nakas ir Vaclovas Augustinas įvertina Lietuvos kultūros situaciją. Knygoje spausdinama ir šviesaus atminimo Šiaurio Narbuto publikacija apie senąjį roką bei Vituolio Joneliūno interviu su unikaliuoju „Kardiofonu“. Specialų įvadą leidiniui parašė vienas pasaulio eksperimentinės muzikos tėvų Z‘EV (Stefanas Weisseris).

Esminė knygos idėja - roko muzikos negalima atskirti nuo jos ištakų (estradinės muzikos, džiazo, klasikos, klezmerių muzikos, „Fluxus“) ir naujausių eksperimentų, peraugančių į audiovizualinius performansus. Knygoje žodis rokas simbolizuoja ne tik maištą, bet ir jungtį tarp, atrodytų, skirtingų ir niekada nesusitinkančių epochų. Rokas vienija!

Plačiau:

IX-asis Baltijos bibliotekininkų kongresas

Besivystančios technologijos ir besikeičianti tinklaveikos visuomenė bibliotekoms pažeria vis naujų iššūkių. Bibliotekininkai juos priima. Tai skatina mūsų kūrybiškumą ir novatoriškumą. Kiekvienoje šalyje vykstantys ir panašūs, ir skirtingi procesai rodo bibliotekų veiklos įvairovę ir vyraujančias tendencijas, rašoma kvietime į šių metų spalio 16-18 d. Trakuose, konferencijų ir laisvalaikio centre ,,Margis“ vykusį 9-ąjį Baltijos bibliotekininkų kongresą „Skaitymas skaitmeniniame amžiuje: naujos partnerystės ir paslaugos“(Reading in Digital Age: New Partnerships and Services).

Baltijos šalių bibliotekininkų kongresai vyksta kas ketveri metai vienoje iš Pabaltijo šalių. Pirmieji trys vyko dar prieš II pasaulinį karą – 1930 m. Rygoje, 1935 m. Taline ir 1938 m. Kaune. Sovietinės okupacijos metais nebuvo galimybės organizuoti kongresų, tačiau, Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę, ši tradicija tęsiama ir toliau trys draugijos rengia Baltijos bibliotekininkų kongresus. Ketvirtasis kongresas vyko Rygoje (1991 m.), Penktasis - Taline (1996 m.), Šeštasis - Vilniuje (2001 m.).

Šio kongreso organizatoriai – Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD) pakvietė Baltijos šalių kolegas aptarti bibliotekų veiklos įvairovę ir vyraujančias skaitymo tendencijas šiuolaikiniame skaitmenizacijos amžiuje.Kongreso šeimininkai ir svečiai iš Latvijos, Estijos, JAV, Suomijos savo pranešimuose pristatė skaitymo skatinimo programas vykdomas jų šalių bibliotekose.

Mūsų bibliotekai kongrese atstovavo Daiva S. ir Rasa
(ieškokite bendroje nuotraukoje)

Plačiau apie kongresą: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Rock&roll bibliotekininkas ,LBD tinklaraščiuose

Bibliotekininkystės publikacijas - į E-LIS talpyklą!

Nacionalinė biblioteka tapo atvirosios prieigos saugyklos E-LIS Lietuvos nacionaline redaktore. Ji atsakinga už Lietuvoje parengtų mokslinių dokumentų įkėlimą į E-LIS ir informacijos apie šią saugyklą sklaidą Lietuvoje. Nacionalinė biblioteka įsipareigojo informuoti ir skatinti Lietuvos mokslininkus, tyrėjus, bibliotekininkystės ir informacijos specialistus bei praktikus įkelti savo parengtus mokslo darbus į nemokamą teminę E-LIS saugyklą.

E-LIS (http://eprints.rclis.org/) – tai nepelno siekianti didžiausia tarptautinė bibliotekininkystės ir informacijos mokslo dokumentų talpykla. E-LIS talpykloje yra daugiau kaip 12 tūkst. mokslo darbų iš 96 pasaulio valstybių. Į E-LIS talpyklą galima kelti ir lietuvių kalba publikuotus ir nepublikuotus bibliotekininkystės ir informacijos mokslo darbus. E-LIS talpyklos tikslas yra archyvuoti ir saugoti viso pasaulio bibliotekininkystės ir informacijos mokslo darbus elektroniniu būdu vienoje vietoje.

Kviečiame visus bibliotekininkystės, informacijos mokslų ir informacinių technologijų specialistus susipažinti su atvirosios prieigos saugykla E-LIS ir skelbti joje savo darbus! Tai:
galimybė nemokamai viešinti savo darbus tarptautiniu mastu;
ilgalaikis ir patikimas mokslinių publikacijų išsaugojimas;
atvira ir nemokama prieiga prie visų saugyklos dokumentų.

Susidomėję ir norintys sužinoti daugiau informacijos, kreipkitės el. paštu į Nacionalinės bibliotekos atstoves
Agnę Daujotaitę a.daujotaite@lnb.lt arba Laurą Šimkutę l.simkute@lnb.lt.

Parengta pagal LNB ir Rock&roll bibliotekininkas informaciją.

Mes už savanorystę

Savanoriškos veiklos sostinių projekto tikslai – populiarinti savanorišką veiklą Lietuvos regionuose, skatinti burtis vietos savanorių bendruomenes ir kartu įgyvendinti kylančias iniciatyvas, atkreipti vietos valdžios institucijų ir verslo atstovų dėmesį į savanorystės idėjas.

Savanoriškos veiklos sostinių konkursą organizuoja Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kuri yra didžiausių nevyriausybinių jaunimo organizacijų Lietuvoje sąjunga, vienijanti daugiau nei 200 000 jaunų žmonių. Organizacijos tikslas – kelti jaunimo organizacijų kompetenciją ir atstovauti jaunimo organizacijų ir jaunimo interesams bendradarbiaujant su Lietuvos valdžios institucijomis, kitais visuomeninio sektoriaus veikėjais.

Per visą Lietuvą keliavusi savanoriškos veiklos estafetė pasiekė finišo tiesiąją – Šiauliai yra paskutinė Savanoriškos veiklos sostinės konkurso Lietuvoje stotelė, spalio mėnesį perėmusi garbingą titulą iš Palangos. Saulės miestas pasirengęs įgyvendinti ne vieną prasmingą Šiaulių bendruomenės narių siūlomą idėją ir tuo pačiu stiprinti savanorystės, kaip profesionalios ir atsakingos veiklos, idėją.

Šiaulių universitetas puoselėja atsakomybę, bendruomeniškumą – kaip vienas iš svarbiausių vertybių, kurios ir yra savanorystės pamatas.

Spalio 12 d. 15.30 val. Šiaulių universiteto bibliotekoje (205a.) vyks renginys, skirtas savanorystei.

Tapk savanoriu Lietuvoje ir visame pasaulyje !

Mokytojai ir tie, kurie buvo šalia

Mokytojo pašaukimas — dalinti.
Mokytojo laimė — būti pralenktam.
Mokytojo lemtis — amžinas nerimas
dėl tų, kuriuos pasitiko ir jau išlydėjo.
Mokytojo dalia — būti su jais visada:
klasės tyloje, mokyklos šurmulyje,
tuščiame kelyje — nuo rudens iki rudens ...

Nijolės Dlugauskaitės ir Kęstučio Kasparo solidžios apimties knyga „Širdies ir gero žodžio negailėję“.Lietuvos mokytojų istorijos, išleista 2010m.
Tai dokumentiniai, publicistiniai pasakojimai apie praėjusių laikų Lietuvos mokytojus, jų patriotizmą, apie lietuvišką žodį, dorą, pasiaukojimą vardan nueitos, dabartinės ir ateinančios dienos. Tie mokytojai – tai Povilas Kazėnas, Ona Kuodytė-Kazėnienė, Antanas Dlugauskas, mokytojų šeima – Petras, Antanas Vytautas Barniškiai, Jadvyga Barniškytė, Kazėnų šeimos draugė Elena Jumaševičienė, Jonas Kazėnas, Juozapas Stakauskas ir daug kitų.
Knygos įžangoje poetas publicistas Robertas Keturakis rašo, kad knygą „Širdies ir gero žodžio negailėję“ galima priimti kaip žvilgsnį į tą Lietuvos šviesuolių kartą, kuri lėmė tautinio atgimimo stebuklą XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje ir tapo 1918 metais atgavusios Nepriklausomybės savimonės pagrindu. Toji šviesuolių karta lėmė ir lietuvybės atsparumą tragiškiausiais nacistinės ir bolševikinės okupacijos dešimtmečiais. Tai buvo ne vien tautinės mokyklos kūrėjai. Tai buvo ir galios, perėmusios iš vyresniosios kartos gyvastingiausias vertybes. Tai buvo asmenybės, gebėjusios išsaugoti per tragiškas istorijos pervartas priešiškumo nuožmumą, nužmoginimo ir teroro siautėjimus, savo atsakomybės jutimą ir gebėjimą nepamesti visumos, kurioje švyti ir savosios tautos būtis“.

Vytautas Karvelis, Gyvenimo keliu : [pedagogo prisiminimai].2009m.

Turbūt retas studijavęs Šiauliuose nepažįsta arba nėra girdėjęs apie Vytautą Karvelį, ŠU Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Socialinės pedagogikos psichologijos katedros profesorių emeritą, socialinių edukologijos mokslų habilituotą daktarą, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Šiaulių skyriaus pirmininką.
Savo knygoje autorius glaustai, bet atvirai ir nuoširdžiai pasakoja skaitytojams apie savo gyvenimą, darbą įvairių socialinių, politinių permainų metu.

2003 m. "Saulės delta" išleido Jono Krivicko paruoštą knygą
Mokytojų mokytojas Jonas Adomaitis.Gyvenimo, darbo, kūrybos bruožai iš laiškų,prisiminimų, straipsnių, recenzijų.

"Ne kiekvienas mokytojas nusipelno knygos apie save.O apie mokytoją Joną Adomaitį knyga parašyta,ją imame į rankas",-pratarmėje rašo prof. K.Župerka.
Leidinyje pasakojama apie žymiausią Šiaulių miesto mokytoją, lituanistą, Pedagoginio instituto dėstytoją, vertėją, ,teatro kritiką, publicistą, visuomenininką Joną Adomaitį.Pasinaudota mokytojo laiškais, straipsniais, kolegų, mokinių, studentų, artimųjų prisiminimais.Knygoje publikuojami prof. K.Župerkos, prof. A.Gudavičiaus, prof. B.Prėskienio ir kt. straipsniai; fotomenininko A.Musneckio fotografijos.


Krivickas Jonas. Praskriejo kaip vėjas.- 2006m.
Pirmojoje naujos serijos „Šiaulių miesto Garbės piliečiai“ knygoje garbus, ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje žinomas Mokytojas, kraštotyrininkas, ekskursijų vadovas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis Jonas Krivickas pasakoja apie audringų karo įvykių nutviekstą vaikystę, varganus mokymosi metus, mokytojavimą Dzūkijoje ir Šiauliuose, kelionių po pasaulį įspūdžius, su meile kalba apie sutiktus žmones, ypač apie mokinius, kolegas. Mokytojo žvilgsnis plačiai aprėpia daugelį gyvenimo sričių, ironiškai ir skausmingai vertina visuomenės skaudulius. Knyga gausiai iliustruota.




Bronė Katinienė. „Ilga kelionė: Atsiminimų fragmentai“. Vilnius, 2010.

Plačiai žinomos mokytojos lituanistės Bronės Katinienės (1909–2006) atsiminimai aprėpia ilgą ir dramatišką laikotarpį – du pasaulinius karus, pokarį, sovietmetį.

Knygos autorė mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose, vėliau dėstė literatūros mokymo metodiką universitetuose. Jos atsiminimai – autentiškas pasakojimas apie Lietuvos mokyklų ir pedagogikos raidą, paremtas unikaliomis ilgametėmis patirtimis, susietas su pilietinės savimonės raida. Atsiminimų tėkmė pagauna žinomas asmenybes, gyvus mokinių, mokytojų, šeimų gyvenimo vaizdus. Pasakojimas kupinas dvasingumo, meilės žmogui, tauriam mokytojo darbui. Kartu tai patriotizmo pamoka. Misija, kuri atlikta skirtingomis istorinėmis sąlygomis.

„Šiąnakt klausausi Bacho ir skaitau Aisčio „Pavasario simfoniją“, mintimis vis grįžtu prie tų gyvenimo šukių, prie likusių ir sudegusių džiaugsmo, vilties šipulių, įsirėžusių atmintin, lyg vaizdajuostėje slenkančių pro akis. Aš juos matau, net girdžiu – ir mažai kas šukes surinks ir sudėlios visas, išmes iš širdies tą skaudų nerimą, žymintį mūsų mokyklos miestą ir nueitą kelią... Bet šalia mokyklos dar būta visko, visas žmogaus gyvenimas nuo vaikystės ligi pražilusio plauko. Gyvenimas ir yra mokykla, atspindinti laiką, visuomenę, atskirą žmogų. “

Šias knygas rasite mūsų bibliotekoje.

Visada Jūsų laukiame !

Ateitis – mokyklos mokytojo rankose /V. Hugo/

Čeža lapai auksinio rudens,
Paukščių virtinės dangų graudina.
Tavo akys su liūdesiu žvelgs
Pro mokyklinį langą į tylą.
Mokiniai vis ateis ir išeis
Pasiėmę Tavęs po dalelę,
O Tu šilto rugsėjo takais
Naujus mokinius vesi į kelią.

Tarptautinė mokytojų diena minima Spalio 5d.

Ši diena paskelbta minėtina diena UNESCO iniciatyva. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Šią dieną svarbu aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių smurtavimo problemą; išspręsti žemą mokytojų atlyginimo klausimą.

2001 m. Dakare vyko Pasaulinis švietimo forumas. Jame dalyvavo 180 valstybių. Forumo metu buvo iškeltas uždavinys iki 2015 m. pasiekti, kad kiekvienas valstybės pilietis turėtų pradinį išsilavinimą. Daugelyje šalių (ypač Pietų Azijoje ir Afrikoje) nepavyksta pasiekti visuotinio išsilavinimo vien dėl to, kad trūksta mokytojų. Mokytojo profesija nėra populiari, nes jo darbas menkai apmokamas, sudarytos prastos darbo sąlygos.

Žodis „pedagogika“ yra kilęs iš graikų kalbos: „pais“ – vaikas, „ago, again“ – vesti, valdyti, auklėti („paidagogos“ – vaikų vedžiotojas, „paidagogeion“ – mokykla). Senovės Graikijoje pedagogais buvo vadinami asmenys (paprastai vergai), kurie lydėdavo šeimininko vaikus į mokyklą ir juos prižiūrėdavo. Tik vėliau pedagogais pradėta vadinti mokytojus, auklėtojus, kartais ir pedagogikos dalykus tiriančius mokslininkus.

*************

MOKYTOJAU, iš giliųjų Pažinimo šaltinių tu semiesi

Išminties ir Žinojimo, kurį dalini savo mokiniams.

Tavo dalia - pasitikti juos ir išlydėti, būti kartu nuo pirmosios raidės iki sudėtingiausių mokslo tiesų.

Neleisk sau, MOKYTOJAU, suabejoti Pašaukimo teisingumu.

Būk tvirtas, teisus ir mylimas.

SU MOKYTOJO DIENA BUVĘ, ESANTYS IR BŪSIMIEJI MOKYTOJAI!

http://day.lt/

http://www.ltvirtove.lt/