Lietuviais esame...

Akademikas prof. Zigmas Zinkevičius knygoje „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ atskleidžia mūsų tautos ir valstybės nueitą kelią iki šių laikų. Knygoje išsamiai aptariama pirmykštė Lietuva, davusi būsimajai valstybei pavadinimą, kitos rašytiniuose šaltiniuose minimos lietuvių žemės: Deltuva, Nalšia, Upytė, Šiauliai, Karšuva, Knituva, geografiniai žemaičių ir aukštaičių pavadinimai, aiškinama, kodėl lietuviai buvo pakrikštyti paskutiniai. Kadaise buvusioje didžiulėje daugiatautėje senosios Lietuvos valstybėje gyveno labai gausi lietuvių tauta, sugebėjusi išlaikyti savo valdžioje didelę teritoriją ir būti teisinga visiems jos gyventojams. Visa tai atskleidžiama remiantis kalbos, mokslo, archeologijos, etnologijos ir antropologijos tyrimų duomenimis.
Knygoje kalbama apie Liublino uniją ir paskutinį Abiejų Tautų Respublikos laikotarpį, trukdymą sukurti tautinę valstybę ir sostinės užgrobimą, Vilnijos sulenkinimą, Sovietų Sąjungos žlugimą.
Daug vietos skiriama Mažajai Lietuvai, kuri daugiau kaip septynis šimtmečius valdyta vokiečių. Aprašomas Antrasis pasaulinis karas, pokario trėmimai į Sibirą, priverstinė kolektyvizacija, sugriovusi klestėjusią krašto ekonomiką ir nuskurdinusi kaimą, Stalino sukurtos blogio imperijos žlugimas, Michailo Gorbačiovo pastangos ją reformuoti, viešumo ir pertvarkos idėjos, pagreitinusios jos pabaigą.
Knyga bus ypač naudinga jauniems skaitytojams, naiviai tikintiems svetimųjų skleidžiamu melu, abejojantiems senolių patirtimi ir besiblaškantiems po svetimus kraštus ieškant skanesnio kąsnio...O vyresnės kartos skaitytojams knyga primins skaudžius, bet prasmingus išgyvenimus, tremčių ir kalėjimų kelius svetur ir netektis kovose dėl savo krašto laisvės; širdį džiugins šviesūs Sąjūdžio ir Baltijos kelio atminimai bei vaizdai.

Atvirosios prieigos savaitė

Atviroji prieiga – nemokama ir nevaržoma interneto prieiga prie mokslinių tyrimų produkcijos (mokslinių straipsnių, tyrimų duomenų, konferencijų pranešimų ir kitos publikuotos medžiagos), kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, spausdinti, įsirašyti į savo kompiuterines laikmenas, platinti, atlikti paiešką ar pateikti nuorodas į viso teksto straipsnius, nepažeidžiant autoriaus teisių.
Tarptautinės Atvirosios prieigos savaitės (Open Access Week 2013, EIFL) renginiai vyks 2013 m. spalio mėn. 21–27 d.
Spalio 21 d. planuojama prof. Peter Suber, kuris yra atvirosios prieigos judėjimo vienas iš pradininkų ir aktyvių veikėjų, video konferencija.

Kurti tikras malonumas

Nuo 2009 m. spalio 3-ąją visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, švenčiama Tarptautinė veltinio diena. Projektas „Felt United“ įtrauktas į oficialių JTO Tarptautinių natūralių pluoštų kampanijos renginių sąrašą. Šventės metu rengiamos kūrybinės dirbtuvės – susirinkę veltinio meistrai kartu kuria ir moko veltinio technikos visus norinčius, rengiamos veltinių paveikslų parodos. Šių metų Tarptautinės Veltinio dienos tema – vanduo ...
Veltinis – seniausia ir viena ekologiškiausių tekstilės rūšių. Tai – tiek amatas, tiek menas. Šiandien ši viena seniausių tekstilės rūšių vėl tapo madinga ir aktuali: atgimsta vilnos vėlimo tradicijos, veltinio technika atlikti darbai prilygsta meno kūriniams. Veltinis pagamintas pagal senovinę technologiją įgavo be galo daug naujų spalvų – gaminami nuostabūs papuošalai, drabužiai, dekoro, interjero detalės. Tačiau norint kažką nuvelti, reikia žinoti ir išmanyti vėlimo technologijas. Informacijos  visada galite  rasti bibliotekoje.
Menų skaitykloje skaitykite:

Eglės Gandos Bogdanienės knygą Meninis veltinys: tradicija ir dabartis (2010 m.).
   Knygoje aptariamos tradicinio vėlimo technologijos Lietuvoje. Primenami pirmieji tarptautiniai veltinio simpoziumai, pateikiami surengtų socialinių veltinio projektų pavyzdžiai, parodomos plačios šios technikos taikymo ne tik profesionalų, bet  ir mėgėjų kūryboje galimybės. O knygos priedas Vėlimo ABC – tai pradžiamokslis visiems, norintiems išbandyti šią tekstilės techniką.
 Viltė Kazlauskaitė knygoje Veltinis (2010 m.)  pristato įvairias vėlimo technikas, pateikia patarimų, techninių sprendimų, daug dėmesio skiria veltinio paviršiaus dekoravimo galimybėms, veltinio bei kitų kūrybiškų technikų derinimui, skatina improvizuoti bei eksperimentuoti.
 Periodikos skaitykloje esančiame žurnale  Textile forum (2010, nr.1) taip pat rasite daug informacijos apie veltinio meną.

Visada šildo ir maloniai džiugina savo rankomis sukurti darbai.

Akcija „Neužmirštuolės“

Lietuvos kultūros darbuotojai, netekę vilčių sulaukti didesnių atlyginimų, vykdo visuotinę akciją „Neužmirštuolės". 

Nors visi šalies aukščiausi politikai ir valdžios atstovai tikina, kad kultūra yra prioritetinė šalies sritis, tačiau vis nesiryžta vykdyti savo įsipareigojimų ir pažadų bent iš dalies sutvarkyti kultūros darbuotojų atlyginimus. Šalies kultūros ir meno kūrėjai, iš kurių dauguma tegauna vos minimalų atlygį, nesulaukdami jokių konkrečių atsakymų iš politikų, paskelbė visuotinę akciją.
Akcijos, kurios sumanytojai yra Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos kultūros centrų asociacija ir Kultūros savivaldos kolegija, tikslas – priminti šalies valdžiai pažadus nuo 2014 metų kultūros sferos darbuotojams padidinti atlyginimus.
Tai tik pirmieji žingsniai, kurių numatoma imtis, norint eilinį kartą atkreipti valdžios dėmesį į vieną skaudžiausių nūdienos problemų.

 „Neužmirštuolės" – Gintaro Grigo sukurtas atvirukas, kurį raginame siųsti paštu visiems, priimantiems sprendimus dėl mūsų atlyginimų. Jo kitoje pusėje išspausdintos Prezidentės, Premjero, ministro tekstų citatos apie bibliotekų svarbą:

 „Globalėjančiame pasaulyje nacionalinio saugumo ir sutarimo reikalu tampa ir tapatybės išsaugojimas. Kol kas tai labiau rūpi tik patriotines dainas, lino ir duonos kelius bei lietuvišką knygą gaivinantiems entuziastams ar už pašalpos dydžio algą dirbantiems bibliotekininkams. (...) Todėl pats laikas valstybiniu lygiu apsispręsti ir dėl kultūros paveldo apsaugos, ir dėl gimtosios kalbos puoselėjimo, ir dėl tinkamo kultūros finansavimo".
    Iš Prezidentės DALIOS GRYBAUSKAITĖS metinio pranešimo 2012 m.

 243. Didinsime efektyviai ir kokybiškai dirbančių kultūros darbuotojų motyvaciją, nuosekliai kelsime kultūros darbuotojų atlyginimus.           
    Iš Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ALGIRDO BUTKEVIČIAUS pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos.Seime pritarta 2012 m. gruodžio13 d. Nr.XII-51

 „Aš labai apgailestauju, kad kultūros sektorius buvo paraštėje, kai kiti sektoriai sugebėjo išsikovoti aukštesnius atlyginimus. Šiandien atlyginimų atotrūkis yra milžiniškas, todėl mūsų užduotis, kad kultūros darbuotojai ne emigruotų iš Lietuvos, o galėtų gyventi oriai savo gimtinėje ir puoselėtų kultūrą už atlygį, kurio yra verti. Mes pradedame derybas su visomis atsakingomis institucijomis ir pabrėžiu, kad kultūra yra tas pamatas, ant kurio laikosi visa šalis, o kultūros darbuotojai yra atsakingi už kultūros sklaidą ir prieinamumą bendruomenėse".
    LR kultūros ministras ŠARŪNAS BIRUTIS. Iš LR Kultūros ministerijos 2013-01-17 naujienų.

Iš vasaros kelionių

Vroclavo nykštukai – tai nykštukų figūrėlės nuo 2001 metų. palaipsniui išdėstomos Vroclavo gatvėse. Šiuo metu  yra daugiau nei 250 nykštukų. Jie tapo savotiška miesto įdomybe – organizuojamos specialios ekskursijos nykštukų maršrutu bei leidžiami bukletai turistams, norintiems sujungti vis naujų figūrėlių paiešką su Vroclavo miesto pažinimu.
2001 m. Świdnicka gatvėje – tradicinėje Oranžinės alternatyvos renginių vietoje – buvo pastatytas kompanijos "Agora SA" padovanotas Oranžinės alternatyvos nykštuko (Sąjūdžio simbolio) pavidalo paminklas. Ko gero, tai retenybė pasauliniu mastu, kad savo prigimtimi maištinga grupė susilauktų tokio palaikymo iš miesto valdžios pusės, kuri sutiko pastatyti paminklą šioje vietoje. 2003 m. Vroclavo miesto prezidentas, tęsdamas nykštukų tradiciją, ant mūrinio namo „Jaś“, tarp Turgaus ir Šv. Elžbietos bažnyčios, sienos pakabino miniatiūrinę lentelę-iškabą „Nykštukų muziejus“. Lentelė kaba prie namo durų, žmogaus kelių aukštyje. Vėliau įvairiose miesto vietose buvo statomos kitos nykštukų figūrėlės.
Liepos mėnesį lankantis Vroclave buvo tikrai smagi atrakcija jų ieškoti. Senamiestyje pavyko "pagauti" 23 nykštukus.

Nuotraukos iš J.Baldišės archyvo. 

Transatlantinis S. Dariaus ir S. Girėno paštas

XX amžiaus pradžioje, kai vokiečių generolas Ferdinandas fon Cepelinas sukonstravo pirmąjį standųjį dirižablį, ilgainiui buvo sumanyta skrydžius šiuo orlaiviu reklamuoti leidžiant specialius pašto ženklus ir vokus. Šią idėją perėmė S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui remti Niujorko komiteto narys Antanas Mažeika. Jis buvo įsitikinęs, kad JAV lietuviai pasinaudos istorine proga pasiųsti laiškus anapus vandenyno, į Lietuvą, oro paštu. Transatlantiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas susidomėjo šiuo pasiūlymu ir pirmieji atskraidino laiškus iš JAV į Europą.
Lakūnai savo lėšomis išleido specialius vokus ir popierių laiškams –

balkšvai gelsvus 18x30 cm dydžio lapus, kurių viršutiniame dešiniajame kampe buvo įspaustas lėktuvo pavadinimas „Lituanica“. Vokai turėjo tamsiai mėlynos spalvos įrašą, kad yra skirti S. Dariaus ir S. Girėno skridimui maršrutu Niujorkas–Kaunas ir eilės numerį. Iš viso buvo pagaminta 1 tūkst. 400 numeruotų vokų. Visas surinktas „Lituanikos“ paštas prieš lakūnų skrydį buvo antspauduotas 1933 metų liepos 15 dienos 5 valandos kalendoriniu pašto ženklu. Paskui korespondencija dar suantspauduota apvaliu „Lituanikos“ antspaudu.
1933 metų liepos 17-osios naktį lėktuvas paslaptingomis aplinkybėmis sudužo Vokietijos miške, Soldino apylinkėse. Brezentinis maišas su pašto siunta buvo rastas sveikas tolėliau nuo lėktuvo katastrofos vietos.
Pirmą kartą gabentus oro paštu iš JAV į Europą laiškus „Lituanica“ atskraidino anuomet neregėtai greitai – per 3 dienas. Istorinius laiškus Lietuvoje gavo daug iškilių asmenybių: dainininkas K. Petrauskas, dailininkas A. Žmuidzinavičius, Prezidentas A. Smetona ir kiti. 

Vienas toks laiškas yra saugomas mūsų bibliotekoje, Dr. J. Šliūpo archyve. Lietuvos konsulas Čikagoje A. Kalvaitis  jį siuntė užsienio reikalų ministeriui Jo Ekscelencijai dr. Dovui Zauniui. Popieriaus formatas ir dešiniajame kampe įspaustas lėktuvo pavadinimą Lituanica,  patvirtina, kad šis laiškas yra keliavęs pirmuoju S. Dariaus ir S. Girėno transatlantiniu paštu. Archyvui šį laišką dovanojo Vincė Jonuškaitė Zaunienė.

Keliauti, pažinti, atrasti...

                                      Italija.Dolomitinės Alpės.                      Asm.arch.

 

Vasara – atostogų metas!
Atšilus orams, padvelkus gaiviam vėjeliui, norisi įkvėpti oro ir lėkti aplink pasaulį, pabuvoti ten kur nesi buvęs. Ar tam reikia daug  pinigų? Nebūtinai, jei prisijungsi prie „couchsurfing“ - nemokamos nakvynės už bendravimą
CouchSurfing (CS) – tarptautinis tinklas, jungiantis keliautojus ir jų lankomas vietines bendruomenes. CouchSurfing yra didžiausias apsikeitimo svetingumu tinklas pasaulyje su 3 mln. užsiregistravusių narių iš daugiau nei 230 šalių.
 Mėgstantys keliauti sutiks, kad turistas dažnai pamato tik labai nedidelę šalies kultūros dalelę. Tačiau kaip pažinti daugiau, jei svečioje šalyje esi tik laikinas atvykėlis, neturi nei draugų, nei pažįstamų? Toks klausimas matyt iškilo ir Couchsurfing kūrėjams, kurie prieš dešimtmetį įsuko unikalų ir šiandien visame pasaulyje populiarų socialinį tinklą. Couchsurfing leidžia keliaujantiems artimiau pažinti svetimą kultūrą, susirasti žmogų, kuris aprodys miestą ir gražiausias jo vietas, rasti kur apsistoti ir draugų visame pasaulyje!
 Geriausias dalykas keliaujant su „couchsurfing“ yra tas, kad tu neplauki kartu su turistų banga, o bendrauji ir gyveni kartu su vietiniais, lankai vietas, kuriose jie renkasi, šnekučiuojiesi apie jų įprastą gyvenimą bei gauni galimybę pabūti to gyvenimo dalimi. Tai pats geriausias būdas susipažinti su nauja kultūra ir žmonėmis iš viso pasaulio.

„Pasaulis mažesnis, nei tu manai“, – bendrą keliautojų mintį skelbia „CouchSurfing“ ir kviečia naujus narius nepabijoti užsikrėsti kelionių liga, tyrinėti, atrasti, pažinti, gyventi.

 Turiningos vasaros!