Transatlantinis S. Dariaus ir S. Girėno paštas

XX amžiaus pradžioje, kai vokiečių generolas Ferdinandas fon Cepelinas sukonstravo pirmąjį standųjį dirižablį, ilgainiui buvo sumanyta skrydžius šiuo orlaiviu reklamuoti leidžiant specialius pašto ženklus ir vokus. Šią idėją perėmė S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui remti Niujorko komiteto narys Antanas Mažeika. Jis buvo įsitikinęs, kad JAV lietuviai pasinaudos istorine proga pasiųsti laiškus anapus vandenyno, į Lietuvą, oro paštu. Transatlantiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas susidomėjo šiuo pasiūlymu ir pirmieji atskraidino laiškus iš JAV į Europą.
Lakūnai savo lėšomis išleido specialius vokus ir popierių laiškams –

balkšvai gelsvus 18x30 cm dydžio lapus, kurių viršutiniame dešiniajame kampe buvo įspaustas lėktuvo pavadinimas „Lituanica“. Vokai turėjo tamsiai mėlynos spalvos įrašą, kad yra skirti S. Dariaus ir S. Girėno skridimui maršrutu Niujorkas–Kaunas ir eilės numerį. Iš viso buvo pagaminta 1 tūkst. 400 numeruotų vokų. Visas surinktas „Lituanikos“ paštas prieš lakūnų skrydį buvo antspauduotas 1933 metų liepos 15 dienos 5 valandos kalendoriniu pašto ženklu. Paskui korespondencija dar suantspauduota apvaliu „Lituanikos“ antspaudu.
1933 metų liepos 17-osios naktį lėktuvas paslaptingomis aplinkybėmis sudužo Vokietijos miške, Soldino apylinkėse. Brezentinis maišas su pašto siunta buvo rastas sveikas tolėliau nuo lėktuvo katastrofos vietos.
Pirmą kartą gabentus oro paštu iš JAV į Europą laiškus „Lituanica“ atskraidino anuomet neregėtai greitai – per 3 dienas. Istorinius laiškus Lietuvoje gavo daug iškilių asmenybių: dainininkas K. Petrauskas, dailininkas A. Žmuidzinavičius, Prezidentas A. Smetona ir kiti. 

Vienas toks laiškas yra saugomas mūsų bibliotekoje, Dr. J. Šliūpo archyve. Lietuvos konsulas Čikagoje A. Kalvaitis  jį siuntė užsienio reikalų ministeriui Jo Ekscelencijai dr. Dovui Zauniui. Popieriaus formatas ir dešiniajame kampe įspaustas lėktuvo pavadinimą Lituanica,  patvirtina, kad šis laiškas yra keliavęs pirmuoju S. Dariaus ir S. Girėno transatlantiniu paštu. Archyvui šį laišką dovanojo Vincė Jonuškaitė Zaunienė.