Akcija „Neužmirštuolės“

Lietuvos kultūros darbuotojai, netekę vilčių sulaukti didesnių atlyginimų, vykdo visuotinę akciją „Neužmirštuolės". 

Nors visi šalies aukščiausi politikai ir valdžios atstovai tikina, kad kultūra yra prioritetinė šalies sritis, tačiau vis nesiryžta vykdyti savo įsipareigojimų ir pažadų bent iš dalies sutvarkyti kultūros darbuotojų atlyginimus. Šalies kultūros ir meno kūrėjai, iš kurių dauguma tegauna vos minimalų atlygį, nesulaukdami jokių konkrečių atsakymų iš politikų, paskelbė visuotinę akciją.
Akcijos, kurios sumanytojai yra Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos kultūros centrų asociacija ir Kultūros savivaldos kolegija, tikslas – priminti šalies valdžiai pažadus nuo 2014 metų kultūros sferos darbuotojams padidinti atlyginimus.
Tai tik pirmieji žingsniai, kurių numatoma imtis, norint eilinį kartą atkreipti valdžios dėmesį į vieną skaudžiausių nūdienos problemų.

 „Neužmirštuolės" – Gintaro Grigo sukurtas atvirukas, kurį raginame siųsti paštu visiems, priimantiems sprendimus dėl mūsų atlyginimų. Jo kitoje pusėje išspausdintos Prezidentės, Premjero, ministro tekstų citatos apie bibliotekų svarbą:

 „Globalėjančiame pasaulyje nacionalinio saugumo ir sutarimo reikalu tampa ir tapatybės išsaugojimas. Kol kas tai labiau rūpi tik patriotines dainas, lino ir duonos kelius bei lietuvišką knygą gaivinantiems entuziastams ar už pašalpos dydžio algą dirbantiems bibliotekininkams. (...) Todėl pats laikas valstybiniu lygiu apsispręsti ir dėl kultūros paveldo apsaugos, ir dėl gimtosios kalbos puoselėjimo, ir dėl tinkamo kultūros finansavimo".
    Iš Prezidentės DALIOS GRYBAUSKAITĖS metinio pranešimo 2012 m.

 243. Didinsime efektyviai ir kokybiškai dirbančių kultūros darbuotojų motyvaciją, nuosekliai kelsime kultūros darbuotojų atlyginimus.           
    Iš Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ALGIRDO BUTKEVIČIAUS pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos.Seime pritarta 2012 m. gruodžio13 d. Nr.XII-51

 „Aš labai apgailestauju, kad kultūros sektorius buvo paraštėje, kai kiti sektoriai sugebėjo išsikovoti aukštesnius atlyginimus. Šiandien atlyginimų atotrūkis yra milžiniškas, todėl mūsų užduotis, kad kultūros darbuotojai ne emigruotų iš Lietuvos, o galėtų gyventi oriai savo gimtinėje ir puoselėtų kultūrą už atlygį, kurio yra verti. Mes pradedame derybas su visomis atsakingomis institucijomis ir pabrėžiu, kad kultūra yra tas pamatas, ant kurio laikosi visa šalis, o kultūros darbuotojai yra atsakingi už kultūros sklaidą ir prieinamumą bendruomenėse".
    LR kultūros ministras ŠARŪNAS BIRUTIS. Iš LR Kultūros ministerijos 2013-01-17 naujienų.

Iš vasaros kelionių

Vroclavo nykštukai – tai nykštukų figūrėlės nuo 2001 metų. palaipsniui išdėstomos Vroclavo gatvėse. Šiuo metu  yra daugiau nei 250 nykštukų. Jie tapo savotiška miesto įdomybe – organizuojamos specialios ekskursijos nykštukų maršrutu bei leidžiami bukletai turistams, norintiems sujungti vis naujų figūrėlių paiešką su Vroclavo miesto pažinimu.
2001 m. Świdnicka gatvėje – tradicinėje Oranžinės alternatyvos renginių vietoje – buvo pastatytas kompanijos "Agora SA" padovanotas Oranžinės alternatyvos nykštuko (Sąjūdžio simbolio) pavidalo paminklas. Ko gero, tai retenybė pasauliniu mastu, kad savo prigimtimi maištinga grupė susilauktų tokio palaikymo iš miesto valdžios pusės, kuri sutiko pastatyti paminklą šioje vietoje. 2003 m. Vroclavo miesto prezidentas, tęsdamas nykštukų tradiciją, ant mūrinio namo „Jaś“, tarp Turgaus ir Šv. Elžbietos bažnyčios, sienos pakabino miniatiūrinę lentelę-iškabą „Nykštukų muziejus“. Lentelė kaba prie namo durų, žmogaus kelių aukštyje. Vėliau įvairiose miesto vietose buvo statomos kitos nykštukų figūrėlės.
Liepos mėnesį lankantis Vroclave buvo tikrai smagi atrakcija jų ieškoti. Senamiestyje pavyko "pagauti" 23 nykštukus.

Nuotraukos iš J.Baldišės archyvo. 

Transatlantinis S. Dariaus ir S. Girėno paštas

XX amžiaus pradžioje, kai vokiečių generolas Ferdinandas fon Cepelinas sukonstravo pirmąjį standųjį dirižablį, ilgainiui buvo sumanyta skrydžius šiuo orlaiviu reklamuoti leidžiant specialius pašto ženklus ir vokus. Šią idėją perėmė S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui remti Niujorko komiteto narys Antanas Mažeika. Jis buvo įsitikinęs, kad JAV lietuviai pasinaudos istorine proga pasiųsti laiškus anapus vandenyno, į Lietuvą, oro paštu. Transatlantiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas susidomėjo šiuo pasiūlymu ir pirmieji atskraidino laiškus iš JAV į Europą.
Lakūnai savo lėšomis išleido specialius vokus ir popierių laiškams –

balkšvai gelsvus 18x30 cm dydžio lapus, kurių viršutiniame dešiniajame kampe buvo įspaustas lėktuvo pavadinimas „Lituanica“. Vokai turėjo tamsiai mėlynos spalvos įrašą, kad yra skirti S. Dariaus ir S. Girėno skridimui maršrutu Niujorkas–Kaunas ir eilės numerį. Iš viso buvo pagaminta 1 tūkst. 400 numeruotų vokų. Visas surinktas „Lituanikos“ paštas prieš lakūnų skrydį buvo antspauduotas 1933 metų liepos 15 dienos 5 valandos kalendoriniu pašto ženklu. Paskui korespondencija dar suantspauduota apvaliu „Lituanikos“ antspaudu.
1933 metų liepos 17-osios naktį lėktuvas paslaptingomis aplinkybėmis sudužo Vokietijos miške, Soldino apylinkėse. Brezentinis maišas su pašto siunta buvo rastas sveikas tolėliau nuo lėktuvo katastrofos vietos.
Pirmą kartą gabentus oro paštu iš JAV į Europą laiškus „Lituanica“ atskraidino anuomet neregėtai greitai – per 3 dienas. Istorinius laiškus Lietuvoje gavo daug iškilių asmenybių: dainininkas K. Petrauskas, dailininkas A. Žmuidzinavičius, Prezidentas A. Smetona ir kiti. 

Vienas toks laiškas yra saugomas mūsų bibliotekoje, Dr. J. Šliūpo archyve. Lietuvos konsulas Čikagoje A. Kalvaitis  jį siuntė užsienio reikalų ministeriui Jo Ekscelencijai dr. Dovui Zauniui. Popieriaus formatas ir dešiniajame kampe įspaustas lėktuvo pavadinimą Lituanica,  patvirtina, kad šis laiškas yra keliavęs pirmuoju S. Dariaus ir S. Girėno transatlantiniu paštu. Archyvui šį laišką dovanojo Vincė Jonuškaitė Zaunienė.

Keliauti, pažinti, atrasti...

                                      Italija.Dolomitinės Alpės.                      Asm.arch.

 

Vasara – atostogų metas!
Atšilus orams, padvelkus gaiviam vėjeliui, norisi įkvėpti oro ir lėkti aplink pasaulį, pabuvoti ten kur nesi buvęs. Ar tam reikia daug  pinigų? Nebūtinai, jei prisijungsi prie „couchsurfing“ - nemokamos nakvynės už bendravimą
CouchSurfing (CS) – tarptautinis tinklas, jungiantis keliautojus ir jų lankomas vietines bendruomenes. CouchSurfing yra didžiausias apsikeitimo svetingumu tinklas pasaulyje su 3 mln. užsiregistravusių narių iš daugiau nei 230 šalių.
 Mėgstantys keliauti sutiks, kad turistas dažnai pamato tik labai nedidelę šalies kultūros dalelę. Tačiau kaip pažinti daugiau, jei svečioje šalyje esi tik laikinas atvykėlis, neturi nei draugų, nei pažįstamų? Toks klausimas matyt iškilo ir Couchsurfing kūrėjams, kurie prieš dešimtmetį įsuko unikalų ir šiandien visame pasaulyje populiarų socialinį tinklą. Couchsurfing leidžia keliaujantiems artimiau pažinti svetimą kultūrą, susirasti žmogų, kuris aprodys miestą ir gražiausias jo vietas, rasti kur apsistoti ir draugų visame pasaulyje!
 Geriausias dalykas keliaujant su „couchsurfing“ yra tas, kad tu neplauki kartu su turistų banga, o bendrauji ir gyveni kartu su vietiniais, lankai vietas, kuriose jie renkasi, šnekučiuojiesi apie jų įprastą gyvenimą bei gauni galimybę pabūti to gyvenimo dalimi. Tai pats geriausias būdas susipažinti su nauja kultūra ir žmonėmis iš viso pasaulio.

„Pasaulis mažesnis, nei tu manai“, – bendrą keliautojų mintį skelbia „CouchSurfing“ ir kviečia naujus narius nepabijoti užsikrėsti kelionių liga, tyrinėti, atrasti, pažinti, gyventi.

 Turiningos vasaros!

Laiškai ir pokalbiai: "Sugrįžęs iš gyvenimo"

Marcelijus Martinaitis, Viktorija Daujotytė  Sugrįžęs iš gyvenimo. Literatūriniai laiškai, pokalbiai., V.,Alma littera, 2013

Tai dviejų žinomų kultūros žmonių – poeto Marcelijaus Martinaičio ir literatūros tyrinėtojos Viktorijos Daujotytės – laiškai ir pokalbiai, tęsiantys pasvarstymus apie nykstančią mažų sodybų gentį, apie amžiną gamtą, apie lietuvių tautą, naujausią jos istoriją, apie prigimtinę kultūrą ir patirtis.

„Žmogus išeina į gyvenimą, kai jis jaučia prisiimamas pareigas, kai turi įsipareigojimų, kuriuos privalu įvykdyti. Paskui gyvenimas tarsi atleidžia vadžias, žmogus užbaigia savo darbus, gyvenimo ratą. Ir būtent tas užbaigtasis ratas duoda žmogui naują laisvę - pasijusti tarsi kitame gyvenime ir tai pavadinti „sugrįžusio iš gyvenimo jausena“. Toks žmogus laisvas nuo gyvenimo pareigų, tačiau nelaisvas nuo gyvenimo.
Šioje knygoje – pasvarstymai apie nykstančią sodybų gentį, apie amžiną gamtą, apie lietuvių tautą, naujausią jos istoriją, apie prigimtinę kultūrą ir patirtį. „- sako autorė V.Daujotytė.
„Tiek metų, rodos, nebuvo laiko pagalvoti, kas tu esi, ko vertos visos tavo pastangos, vėjų išgairinti norai, o ateina laikas, kai žmogui tiek daug nereikia: nei turtų, nei didelių pinigų, nei valdžios. Štai ir yra tas trečias gyvenimas, kuriuo galima pasinaudoti be didelių išlaidų, pinigų, tik kad visa tai ilgai nesibaigtų.
Kartais pagalvoju: štai kur esu daugiausia savo gyvenime pasiekęs. Štai sėdi ir klaidžioji visais savo įveiktais keliais, ten sutinki žmones, kurių gyvenime jau nesutiksi, matai, ko jau nėra ir nebus. Štai sėdi ir atkuri buvusį pasaulį, galvoji ir ką nors užrašai, vaikai ožius iš savo gyvenimo ganyklų...“- garsiai mąstė poetas M. Martinaitis.
Visas interviu delfi.lt

Naujos knygos bibliotekoje kiekvieną trečiadienį !

Internetas yra gerai. Biblioteka – geriau.

 

2013 m. balandžio 23-29 dienomis Lietuvos bibliotekininkų draugija jau tryliktą kartą skelbia Nacionalinę bibliotekų savaitę, kurios šūkis „Nežinai? Pėdink į biblioteką!“. Ji startuoja balandžio 23-iąją, UNESCO minimą Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną. UNESCO kviečia visus, ypač jaunus žmones, atrasti ar atgaivinti skaitymo malonumą, pagerbti rašytojus, kurie prisidėjo prie žmonijos socialinio ir kultūrinio progreso.

Šiais metais Nacionalinė bibliotekų savaitė skirta jauniesiems bibliotekų lankytojams:vaikams, paaugliams, jaunimui ir yra išskirtinė, nes bus vykdomas bendras Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir LIONS klubų projektas „SKAITYMAS: sėkmė ir džiaugsmas“. Projektą globoja nacionalinė Lietuvos UNESCO komisija, raginanti pažinti kultūros lobynus ir ugdyti skaitymo tradicijas. Projekto tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų, jaunimo neskaitymo socialinę problemą ir skatinti mokyklinio amžiaus vaikus bei jaunimą skaityti, eiti į bibliotekas, jose siekti žinių, mokytis ir bendrauti su bendraamžiais. Bibliotekose sukauptos knygos, elektroninių informacijos išteklių kolekcijos – tai kūrybinės laboratorijos skleistis originalioms mintims, įkvėpimo šaltinis idėjoms ir pamatas ateities sėkmei.

  

  Kviečiame  į Nacionalinės bibliotekų savaitės renginius  Šiaulių universiteto bibliotekoje.

Balandžio 23 d. 12 val. I a. fojė Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių pradžia − kompozicija „Iš Prano Mašioto knygynėlio...“ (skaito Augustinas Šimkus (Šiaulių universiteto gimnazija) ir Aistė Bungaitė (Dainų progimnazija); parengė mokytoja Violeta Šukienė).

Balandžio 23 d. 12 val. I a. fojė Menų fakulteto Odos dizaino studijų parodos „Knygų meniniai įrišimai“ atidarymas.

Balandžio 23 d. 12.30 val. I a. fojė Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto studentų organizuojamo projekto „Dek, ugnele, manyje, nešk gerumą tavyje“ pradžia. Surinktos lėšos bus skirtos Santariškių klinikų Vaikų ligoninės onkohematologijos centrui.

Balandžio 23 d. 13 val. 413 aud. pamoka gimnazistams „Matematika ir poezija“, kurią ves doc. dr. M. Stakvilevičius.

Balandžio 24 d. 14 val. 324 aud. Universiteto bibliotekos ir Studentų atstovybės tarybos apskritojo stalo diskusija  „Kokia yra ir turėtų būti universiteto biblioteka“.

Balandžio 26 d. 16.30 val. 205 aud. Šiaulių skautų sueiga ir parodos „Skaute, amžiais vis budėk! (A. Dorinas)“ pristatymas (dokumentai apie skautų veiklą iš aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo).

Balandžio 24−26 d. vyks edukacinės programos vaikams ir jaunimui:

10−12 val. Edukacinė programa darželinukams „Bibliotekoje buvau! Spėk, ką ten pamačiau?“

12−14 val. Edukacinė programa pradinukams „Magiškas universiteto bibliotekos pasaulis“.

14−16 val. Edukacinė programa gimnazistams „Akademinė biblioteka − atradimų erdvė“.

Balandžio 24−26 d. 13−15 val. III a. fojė Menų fakulteto  absolvento Nerijaus Kanišausko diplominio darbo – animacinio filmo „Graži diena“ (nominuoto kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė“) ir audiovizualinio meno studijų programos studentų darbų peržiūra.

Informacija bibliotekoje tel. (8-41) 595 706.