Netoli Kužių (Šiaulių r.), Luponių kaimo
dar vadinamas Perkūnkalniu, Perkūno kalnu, Raganų kalnu. Jis archeologams žinomas
nuo XIX a. pabaigos.
Iki XIV a. čia stovėjo medinė pilis, buvusi vietos gyventojams slėptuve tarpusavio kovose ir kovose su kryžiuočiais. Piliakalnio papėdės gyvenvietė datuojama X–XIII a.
Šurfuose rastos kelios lipdytinės keramikos šukės grublėtu paviršiumi leidžia teigti, kad gyvenvietės čia būta ir anksčiau.
Į pietryčius nuo piliakalnio, už kaimo gatvės likusioje kalvos dalyje – X-XII amžiaus Luponių senkapis.
Padavimas byloja, kad kalne yra nugrimzdusi bažnyčia, piliakalnio pylimo gale buvusi skylė, į kurią vaikai mėtydavo akmenukus, norėdami išgirsti juos krentant. Kartą per skylę į kalną buvo nuleistas vaikas, jis ten pamatė bažnyčią, kunigą, suklupusius besimeldžiant žmones.
Nuotraukos Jolantos Baldišės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą