Keliauk po savo kraštą (3)

Jurgaičių piliakalnis, dažniau vadinamas Kryžių Kalnu, yra Meškuičių seniūnijoje (Šiaulių rajonas), maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante, juosiamas bevardžio Kulpės intako. Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, Šventkalniu, Maldavimų kalnu. 
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIV a. Kronikose minima, kad 1348 m. čia stovėjusi medinė Kulių pilis, padėjusi ginti Šiaulių žemės šiaurės rytų kraštą nuo Livonijos kariuomenės.
Rašytiniuose šaltiniuose Kryžių kalnas pirmąkart minimas XIX a. viduryje (kryžiai aptinkami nuo 1850 metų), gali būti, kad kryžiai pradėti statyti po 1831 m. sukilimo. Domantų kaimo ribose kryžius imta statyti ant Jurgaičių piliakalnio po to, kai caro valdžia žiauriai susidorojo su 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyviais. Apie 1900 m. šventa tapusi vieta ėmė traukti vis didesnes tikinčiųjų minias – žmonės kalne statydavo kryžius tikėdamiesi malonės. 
Šį kalną dar labiau išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.


Kryžių kalno apsauga rūpinasi ir valstybė. 2007 m. piliakalnis įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Nepriklausomybės dešimtmečiais dedamos pastangos išsaugoti Kryžių kalno autentiškumą, kad jo nesuniokotų stichiškas kryžių statymas. Prie Kryžių kalno pastatytas turistų informacijos centras, įrengta asfaltuota aikštelė ir būtiniausi patogumai atvykstantiesiems.


Kryžių kalne, kaip teigia statistai, šiuo metu priskaičiuojama maždaug 200 tūkst. įvairaus dydžio kryžių.

Kryžių kalnas: istorija, apeigos, muzika“ (V., Mintis, 2014 m.) –  tai prof. habil. dr. Alfonso Motuzo monografija, kurioje pristatoma kultūros istorijos, etnologijos ir etnomuzikologijos mokslų tyrimų kontekste surinkta medžiaga apie Kryžių kalno aplankymo pamaldumo praktikos Lietuvoje ypatumus, apeiginius papročius ir jų kilmę bei sąlyčius su Kryžių kalnu, esančiu Lenkijoje. Atlikto tyrimo išvados pagrindžia monografijos pradžioje išsikeltą hipotezę, kad Lietuvos Kryžių kalno aplankymo pamaldumo praktikos ištakos yra žuvusiųjų ir mirusiųjų atminimo (paminėjimo) ir pagerbimo vieta. 
Šią knygą galite skaityti bibliotekos bendrojoje skaitykloje. 

Nuotraukos Jolantos Baldišės

Keliauk po savo kraštą (2)

 Salduvės – Žuvininkų piliakalnis, Salduvės kalnas – piliakalnis yra Šiaulių miesto rytiniame pakraštyje, jis įrengtas aukščiausioje iš šioje vietoje esančių kalvų. Jo aikštelė apskrita, iš visų pusių apjuosta pylimo.Šlaitai statūs, 10-15 m aukščio.

  Tokie galingi įtvirtinimai liudija, kad piliakalnis tikrai buvo naudojamas gynybai nuo priešų paskutiniame medinių pilių gyvavimo laikotarpyje – XI–XIV a. Jis galėjo būti naudojamas ir visą I-ą tūkstantmetį, gynybiniai įrengimai nuolat tobulinami. 

   1969 m. piliakalnis paskelbtas valstybės saugomu archeologijos paminklu. 

   Salduvės piliakalnio kultūrinis sluoksnis gerokai apgadintas. Tik vienas kitas atsitiktinis radinys liudija apie piliakalnio istoriją. XIX a. pradžioje ant kalno buvo pastatytas optinio telegrafo bokštas. 1944 m. rugpjūčio mėnesį ant kalno buvo Raudonosios armijos stebėjimo punktas. 

   1977 m. statant paminklą sovietų armijai prie Salduvės piliakalnio, plote, esančiame į vakarus nuo piliakalnio, buvo pakeistas reljefas – vienur nukastas žemės sluoksnis, kitur supiltos kalvelės. 1993 m. paminklas demontuotas, tačiau jo betoninis pagrindas ir dirbtinės kalvos paliktos. 

   Salduvės vardo kilmę paaiškinti sunku. Legendoje pasakojama, jog kažkada čia gyvenęs didikas, turėjęs nepaprastai gražią dukterį, kurią pamilęs šaunus jaunikaitis. Įsimylėjėliai mėgdavę vaikščioti kalno viršūne. Tokia meilė dievui Perkūnui pasirodžiusi per daug nepadori, per daug saldi, ir jis vieną dieną sukėlęs didžiulę audrą, sugriaudėjęs ir trenkęs į kalną, pliekęs žaibais… Esą nuo taip tragiškai pasibaigusios saldžios meilės ir piliakalnio pavadinimas – Salduvė. Gali būti, kad vietovardis atsirado nuo asmenvardžio Saldus. O gal į pilį buvo suvežamas medus? 

   Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga, Salduvės piliakalnio garsinimui 2009 m. sukurta knyga „Aukuras Salduvei. Didžioji Salduvės knyga“. Tai didžiausia Lietuvos knyga – 1,25 m aukščio, 90 cm pločio, 25 cm storio, 113,669 kg masės. Knygos sumanytojas ir idėjos įgyvendintojas šiaulietis kraštotyrininkas, kultūros istorikas, dizaineris Vilius Puronas. Knygoje istorikų ir kraštotyrininkų tyrinėjimai, išvados, hipotezės, taip pat legendos, šiauliškių literatų ir muzikų kūriniai apie Salduvės piliakalnį bei jo ateities viziją. Be lietuvių keli straipsniai yra latvių ir prūsų kalbomis Knyga iliustruota įvairių laikmečių dailininkų darbais bei koliažais. Ši 184 puslapių knyga išleista Šiaulių universiteto leidyklos ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių knygrišykla“ 2009 m. 1 egz. tiražu. Metalinius viršelius, kuriuos puošia iš plieno lakštų iškarpyti ąžuolo lapai, padarė Šiaulių uždaroji akcinė bendrovė „Elga“. Nuo 2012 m. balandžio 24 d. ji eksponuojama Šiaulių universiteto bibliotekos fojė.

                                                                                                                                                                       

Nuo piliakalnių atsiveriantys įspūdingi vaizdai  –
tai džiaugsmas ne tik akims, bet ir sielai.

Nuotraukos Jolantos Baldišės

Keliauk po savo kraštą

Piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Siekiant pabrėžti archeologinių kultūros paveldo objektų reikšmę valstybingumui, jų išsaugojimo svarbą istorinės atminties kontekste, Lietuvoje 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais.
"Lietuva – piliakalnių kraštas. Piliakalniai yra labai svarbūs Lietuvos istoriniame kraštovaizdyje; tai gamtos ir žmogaus kūriniai. Piliakalniams būdavo parenkamos natūralios kalvos, dažnai nudailintos prošal tekančių didesnių ar mažesnių upių, upokšnių. O supilti juose yra gynybiniai pylimai; taigi žodis kilęs ne iš „pilies”, bet iš veiksmažodžio „pilti”. Žinia, dažname piliakalnyje dunksojo pilis, ir net mūrinė. Tačiau ankstyvuosiuose buvo tiesiog saugiai gyvenama. Pirmiausia reikėjo nukasti kalvos šlaitus, padaryti juos statesniais. Vėliau čia atsirado įspūdingos griovių ir pylimų sistemos. O darbo įrankiai – mediniai kastuvai, gal tik apkaustyti geležimi, ir krepšiai žemėms nešioti. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje, pasak archeologų sąrašų, yra 903 piliakalniai. Ir dar kasmet miško tankmėse, brūzgynuose surandami iki tol nežinoti, specialistų netyrinėti" – pasakoja gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka 

Šiaulių rajone yra 13 piliakalnių – apie juos kituose tinklaraščio puslapiuose.

Nuo piliakalnių atsiveriantys įspūdingi vaizdai, – 

tai džiaugsmas ne tik akims, bet ir sielai.

Nuotraukos Jolantos Baldišės

Stažuotė dr. J. Šliūpo archyve Burlingame, Kalifornijoje

Baigiame dalintis vyresniosios bibliotekininkės Astos Katiliūtės, kuri stažavosi dr. Jono Šliūpo archyve, laisvalaikio įspūdžiais.

Kelionė į Los Andželą 

(2016-11-12 d., šeštadienis) 

Paskutinį mano savaitgalį Kalifornijoje praleidome kelionėje į Los Andželą. Ankstų šeštadienio rytą, pasikrovę 14 dėžių knygų siuntos (kuri vėliau buvo perduota išsiuntimui laivu iš Los Andželo į dr. Jono Šliūpo archyvą, esantį Šiaulių universiteto bibliotekoje) išvykome į Los Andželą, į Lietuvių Akademikų Skautų metinę šventę.
Kelionė truko ilgai. Pakrantės greitkeliu važiavome pro žymųjį Santa Barbara miestą, kuris atrodė gana tvarkingai, palmės, smėlis, paplūdimys. Po devynias valandas trukusios kelionės 101-uoju keliu pasiekėme Thousand Oaks mietą, kur pasilikome pailsėti.

Kitą dieną iš pat ankstyvo ryto patraukėme į Los Andželą. Los Andželo pavadinimas kilęs iš ispanų kalbos ir reiškia „angelai“. Pilnas Los Andželo pavadinimas yra „El Pueblo de Nuestra Senora la Reina de los Angeles de Porciuncula“ (angl. „town of our lady the Queen of Angels of the River Porciúncula“). Angelų miestas, atrastas 1781 m. ir yra subtropinėje klimato juostoje, tad ten visada šilta arba karšta. Saulėtą sekmadienį (lapkričio 13 d.) oro temperatūra siekė apie +30° C ir daugiau, tuo metu mano gimtajame mieste Šiauliuose oro temperatūra buvo apie +2° C laipsnių. Mieste gana didelė tarša ir nešvara, ore tvyrojo smogas. Teigiama, kad Los Andžele automobilių yra daugiau nei žmonių.

Patraukėm link Griffith parko – apžiūrėti miesto iš aukštai. Tai didžiausias Los Andželo parkas ir antras pagal dydį visoje Kalifornijos valstijoje. Griffith parkas – viena iš vaizdingesnių Los Andželo vietų, nuo kalno puikiai matosi Los Andželas ir netgi Ramiojo vandenyno pakrantė. Parkas yra labai populiari vieta filmavimams, vos ne kasdien čia
kuriamas koks nors filmas. Nuo Griffith parko observatorijos prieigų puikiai matosi žymusis Holivudo (angl. Hollywood) ženklas. Šis, visame pasaulyje atpažįstamas pramogų simbolis, amerikietiškos kultūros ikona, yra pietinėje Lee kalno pusėje.Apžiūrėję Los Andželo miestą iš aukštai, išskubėjome į lietuvių bažnyčią, kur buvo aukojamos Šv. Mišios už Akademikus Skautus.

Po lietuvių kalba vykusių pamaldų, vykome į pobūvį Brookside Country klube, Pasadena, CA, kur dalyvavo Lietuvos Respublikos Generalinis Konsulatas Los Andžele Darius Gaidys ir kiti garbūs svečiai bei Akademikai Skautai. Buvo teikiami apdovanojimai, o visi dalyvavusieji sudainavo „Happy Birthday“ Vandai ir kitai akademikei, kuri šventė savo 100 metų jubiliejų.

Po šventės, vingiuotai keliais, išskubėjome link namų, tačiau jau buvo vėlu, tad pasilikome nakvoti pakeliui Buttonwillow mieste.

Kitą dieną vykome namo I-5 greitkeliu (superhighway), kur laukuose galima buvo išvysti didžiulius plotus Kalifornijos sodų, apsodintų įvairiausiais vaismedžiais.

Kelionė namo

Lapkričio 16 dieną Vanda paruošė man atsisveikinimo pietus. Valgėme didžiulį kalakutą, kurį prieš keletą dienų Vytautas nupirko Padėkos dienai (angl. Thanksgiving Day), kuri JAV švenčiama lapkričio 24 dieną
   

 

Atėjo ta diena, kai
jau laikas keliauti namo, kur su nekantrumu mano grįžimo laukė šeima. Taigi, lapkričio 17 dieną, Vytautas nuvežė mane į San Francisko oro uostą, kur prasidėjo mano kelionė namo. Kelionė truko gana ilgai iš San Francisko oro uosto iki Frankfurto oro uosto apie 11 valandų, tada 10 valandų laukimo skrydžio į Rygos oro uostą, kuris truko apie 2 valandas. Namo grįžau lapkričio 19 dieną, apie 4 valandą ryto.
Taip baigėsi mano beveik 6 mėnesius trukusi stažuotė dr. Jono Šliūpo archyve Burlingame, Kalifornijoje. Esu dėkinga p. Vandai ir Vytautui Šliūpams bei Šiaulių universiteto bibliotekos direktorei Aušrai Mingailienei už suteiktą galimybę išvykti stažuotei į Jungtines Amerikos Valstijas, kur įgijau darbinės patirties, žinių bei patobulinau anglų kalbą.

Surašė
Asta Katiliūtė
Burlingame, Kalifornija, JAV
Autorės nuotraukos
(Pabaiga)

Stažuotė dr. J. Šliūpo archyve Burlingame, Kalifornijoje (17)

Dalinamės vyresniosios bibliotekininkės Astos Katiliūtės, kuri stažavosi dr. Jono Šliūpo archyve, laisvalaikio įspūdžiais.

Lapkritis 

Štai ir paskutinis mano stažuotės mėnuo dr. Jono Šliūpo archyve Burlingame, Kalifornijoje. Prasidėjo ruošimasis kelionei namo, Vytauto nupirktų pažintinių, literatūrinių, istorinių bei kitokių knygų pakavimas bei kiti užbaigiamieji darbai. Oras vis dar puikus: šilta ir saulėta.

Vytauto ir Vandos Šliūpų gimtadieniai 

(2016-11-06 d., sekmadienis)
 

Gražią ir maloniai šiltą sekmadienio popietę Vanda surengė gimtadienių puotą. Švęsti Vytauto (gim. spalio 24 d.) ir Vandos (gim. lapkričio 8 d.) gimtadienių atvyko sūnus Kęstutis su žmona Lelija ir bičiulė Janė Mačiulienė. Šilti sveikinimai skriejo sukaktuvininkams. Bendrai sudėjus gyvenimo metus gaunasi gražus skaičius – 170 metų. Tegul Jiems skiriamą „Ilgiausių metų“ dar daug kartų aidas atkartos! 

JAV prezidento rinkimai 

(2016-11-08 d., antradienis) 

Lapkričio 8-ąją dieną, per tikrąją Vandos Šliūpienės gimimo dieną, Jungtinėms Amerikos Valstijoms buvo ilgai laukta ir svarbi diena. Tą dieną vyko 58-ieji JAV prezidento rinkimai, kuriuose varžėsi demokratų kandidatė Hillary Clinton ir respublikonas Donald'as Trump'as. Buvo įdomu stebėti vykstančius rinkimus ir amerikiečių nuotaikas. Šie rinkimai buvo labai skandalingi. Daugumai amerikiečių nepatiko nei vienas kandidatas. Tačiau jie rinkosi balsuoti už tą kandidatą, kuris mažiau nepatinka. Amerikiečiai balsavo dideliais procentais prieš Clinton, o ne už Trump'ą. Tokio sprendimo priežastys įvairios, bet teigiama, kad didžiausia priežastis yra amerikiečių supratimas ir atmintis, kad H. Clinton yra mafijos bosė. 

Donaldas Trumpas – itin spalvinga asmenybė, jo šėlsmas rinkimų kampanijos metu tapo nuolatinių apkalbų ir debatų objektu. Jo šilti santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu itin keliantys nerimą. Rinkimų kampanijos metu milijardierius D. Trump'as vadino Hillary Clinton blogiausia valstybės sekretore Amerikos istorijoje. 

Amerikietiškojo trilerio finale skandalingasis Donald'as Trump'as buvo išrinktas 45-uoju šalies prezidentu, o 48-uoju viceprezidentu tapo Mike Pence. D. Trump'as užsitikrino 306 rinkikų kolegijos balsus. Tuo tarpu H. Clinton surinko daugiau rinkėjų balsų – 65,844,954 prieš 62,979,879. 

Kitą dieną po rinkimų Kalifornijoje buvo itin liūdnos ir niūrios nuotaikos bei liejamos graudžios ašaros. Verkė ne tik patys amerikiečiai, bet ir kitų tautų piliečiai. Meksikiečiai bei kiti imigrantai kalbėjo, kad laikas krautis lagaminus kelionei į savo šalis. 

Kalifornijos gyventojai dauguma balsavo už Hillary Clinton, tad Donald'o Trump'o laimėjimas buvo itin skaudus įvykis. Pasipylė kalbos apie Kalifornijos atsiskyrimą nuo JAV. Tai tradiciškai demokratus remianti valstija, be to, regis, galinti save išlaikyti. Skaičiuojama, kad jeigu Kalifornija būtų valstybė, pagal savo ekonomikos dydį ji užimtų septintą vietą pasaulyje, o jos BVP būtų didesnis nei Brazilijos. Kalifornijos ekonomika ne tik didelė, bet ir klestinti. 

JAV prezidento rinkimai, be jokios abejonės, buvo svarbiausias 2016-ųjų įvykis visame pasaulyje. JAV daugelį dešimtmečių diktuoja visam likusiam pasauliui politikos, ekonomikos, kultūros ir gyvenimo būdo tendencijas, o procesai, vykstantys Jungtinėse Valstijose, galų gale paliečia visų mūsų kasdienybę. Belieka tikėtis, kad vis dėlto didelių blogybių valdant Donald'ui Trump'ui pasaulyje neįvyks ir nebebus raginama branduolinio pasaulio ginklavimuisi.

Surašė:

Asta Katiliūtė

Burlingame, Kalifornija, JAV

Autorės nuotraukos.

  (Pabaiga balandžio 21 d.)

Stažuotė dr. J. Šliūpo archyve Burlingame, Kalifornijoje (16)

Dalinamės vyresniosios bibliotekininkės Astos Katiliūtės, kuri stažavosi dr. Jono Šliūpo archyve, laisvalaikio įspūdžiais.

Vaiduoklių šventė

(spalio 31 d., pirmadienis)

Spalio 31 d. – Helovino (dar užrašomo Helouvynas, Helovynas) šventė Amerikoje,

kuriai pradedama ruoštis tikrai anksti, pirmąsias prekes parduotuvėse pamačiau jau gerokai prieš mėnesį: saldainiai, papuošimai namams, daugybė moliūgų ir t.t.… Taip pat ir gyventojai savo namus pasipuošė gana anksti. Prie namų galima pamatyti ne tik iš moliūgų išsiskaptuotus žibintus, bet ir kitokius šventės akcentus. Šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus bei gąsdinančiai pokštauja, sakydami: „Trick–or–Treat“ (liet. pokštas arba saldainis). Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės. Halloween pavadinimas sutrauktas iš All Hallows' Eve „Visų šventųjų vakaras“ ir kilęs iš senosios anglų kalbos. Tą dieną vyrauja patiekalai iš moliūgo, moliūgo sėklų bei moliūgo formos saldainiai ar karameliniai obuoliai. Tai yra obuoliai ant pagaliukų, išmirkyti karamelėje ar cukraus tirpale. Dažniausiai atėjusiems persirengusiems vaikams yra dalinami saldainiai.

Teigiama, kad ši šventė kilusi iš keltiškos Sauino šventės. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų židinius.

Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujųjų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvūnus. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais vilkėdavo specialiais kostiumais, pagamintais iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį. Nors Helovinas iš esmės laikomas amerikietiška švente, kasmet ji prigyja vis daugiau šalių ir net Lietuvoje (nors reikia pripažinti mano draugų bei artimųjų rate tokia šventė nėra švenčiama). 

Surašė:

Asta Katiliūtė

Burlingame, Kalifornija, JAV

Autorės nuotraukos.

(Tęsinys kovo 31 d.)

Stažuotė dr. J. Šliūpo archyve Burlingame, Kalifornijoje (15)

Dalinamės vyresniosios bibliotekininkės Astos Katiliūtės, kuri stažavosi dr. Jono Šliūpo archyve, laisvalaikio įspūdžiais.

Spalio mėnesio antra pusė

Laikas lekia nepastebimai greitai ir liko tik vienas mėnuo iki mano išskridimo į Lietuvą. Tad šiuo laikotarpiu jau atėjo laikas pradėti galvoti ir ruoštis kelionei namo bei kuo daugiau sutvarkyti archyvo reikalų. Prasidėjo lietingasis sezonas, baigėsi vakariniai pasivaikščiojimai. Kadangi oras truputį atvėso ir pradėjo anksti temti,

tad daugiausiai laiko praleidau namuose, skaitydama Vandos Kalėdinius laiškus, kurie parašyti labai įdomiai ir išsamiai apie jų gyvenimą kartu, kuris man atrodo tikrai nebuvo nuobodus, o pilnas įvairių tiek linksmų, tiek ir liūdnų nutikimų.

 Burlingame bibliotekoje knygų išpardavimas

(spalio 14 d., penktadienis)

Burlingame bibliotekoje vyko trijų dienų knygų išpardavimas (Friend’s of the Library book sale). Buvo parduodami bibliotekos knygų dublikatai ir žmonių padovanotos knygos. Tad, kartu su Vytautu vykome į biblioteką paieškoti knygų, tinkamų Šiaulių universiteto bibliotekai. Vytautas nupirko pažintinių, literatūrinių, istorinių bei kitokių knygų. Priruošėme 10 dėžių knygų siuntimui į Lietuvą, tikėdamiesi, kad bus lietuvaičių mėgstamos bei skaitomos.

   

Vytauto gimtadienis

(spalio 23 d., sekmadienis)

Išaušo šiltas ir saulėtas sekmadienis, koks ir turėtų būti jubiliato

gimtadienio rytas. Nors Vytautas yra gimęs spalio 24 d., bet paminėjome gimtadienį JAV laiku –  23 d., o Lietuvos laiku jau buvo 24 d. Vanda pagamino skanų, saldų, burnoje tirpstantį tortą su šokoladu.
Sudainavome „Ilgiausių metų“. 

                                                                        

                                                                              

Millbrae 5 K Race

      (spalio 29 d., šeštadienis)

Spalio 29 d. Millbrae miesto ir Rotary klubo dėka, buvo suorganizuotas 5 kilometrų bėgimas, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos liepos mėnesį apdegusiam kultūros pastatui atstatyti. Anksti ryte su Vytautu išvykome padėti Rotary klubui. Jau buvo susirinkę nemažai žmonių. Keletas gatvių buvo uždarytos, kad bėgikai galėtų laisvai bėgti. Dalyvavo įvairaus amžiaus smagiai nusiteikusių vaikų bei suaugusių. Visi dalyviai, kaip ir turėtų būti, padarė apšilimą. 8:30 val. buvo duotas startas ir bėgimas prasidėjo. Žinoma ne visi bėgo, kiti ėjo. Pirmieji bėgikai, smarkiai sušilę ir suplukę, pasiekė finišą praėjus kiek daugiau nei 20 min.

     

    

Surašė:

Asta Katiliūtė

Burlingame, Kalifornija, JAV

Autorės nuotraukos.

(Tęsinys kovo 17 d.)