Ar Lietuva gerovės valstybė?

Gerovės valstybė yra mažai Lietuvoje tyrinėta tema, o jos samprata dažnai vartojama nevienareikšmiškai.Lietuvoje viešoje erdvėje,deja nėra diskusijų tokiais svarbiais klausimais : kokią valstybę mes kuriame? Ar mes siekiame gerovės valstybės? Ar Lietuvą galima vadinti gerovės valstybe? 

Naujai išleistos knygos „Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė?“(2012m.) autoriai   J.Aidukaitė, N.Bogdanova, A.Guogis pabrėžia, kad Lietuvai būtina valstybinė, ilgalaikė gerovės valstybės kūrimo vizija, kuri garantuotų socialinį saugumą Lietuvos piliečiams ir tuo pačiu užtikrintų darnią šalies ūkio plėtrą. Knygoje analizuojami veiksniai, kurie daro įtaką gerovės valstybės formavimuisi ir raidai Lietuvoje, tiriamos esamos gerovės valstybės ištakos ir išryškinami jai būdingi bruožai. Lietuvos gerovės valstybės raida analizuojama kitų Europos ir pasaulio valstybių kontekste. Ypatingas dėmesys skiriamas detaliai prieš tai buvusių bei esamų socialinės apsaugos struktūrų analizei bei administracinio, mokslinio, politinio ir ekonominio elito žinių, patirties bei nuostatų socialinės politikos atžvilgiu tyrimui. Pirmą kartą gerovės valstybės raida Lietuvoje ištiriama sistemiškai (sekant pokyčius laike ir identifikuojant jų priežastis) ir visapusiškai (tiriami tiek ekspertų požiūriai, tiek ir istorinių bei globalių veiksnių įtaka), atskleidžiami ją formuojantys veiksniai bei jai būdingi bruožai, ištiriamos jos ištakas.

Knygą rasite mūsų bibliotekoje,  o plačiau apie knygą - 

 žurnale „Mokslas ir technika“  2012 Nr.1, p.28-29,  Nr.7-8, p.30-32

Nemokama ir nevaržoma interneto prieiga

Atviroji prieiga – nemokama ir nevaržoma interneto prieiga prie mokslinių tyrimų produkcijos (mokslinių straipsnių, tyrimų duomenų, konferencijų pranešimų ir kitos publikuotos medžiagos), kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, spausdinti, įsirašyti į savo kompiuterines laikmenas, platinti, atlikti paiešką ar pateikti nuorodas į viso teksto straipsnius, nepažeidžiant autoriaus teisių.
Judėjimas siekiant įteisinti atvirąją prieigą pasaulyje prasidėjo 1999 m. kaip atsakas į sparčiai augančias mokslinių žurnalų kainas. Prestižiniuose leidiniuose paskelbtų straipsnių mokslininkai negalėdavo pasiekti todėl, kad bibliotekos vis brangstančių žurnalų nepajėgdavo užprenumeruoti .
Šio judėjimo tikslas – užtikrinti nemokamą ir nevaržomą interneto prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų. Kertinis šio judėjimo akmuo – 2003 m. Berlyno deklaracija, skirta atvirajai prieigai prie tiksliųjų ir humanitarinių mokslų informacijos. Joje skelbiama, kad atviroji prieiga turi atitikti dvi sąlygas: autoriai turi suteikti galimybę nemokamai susipažinti su savo moksliniais darbais ir jais naudotis nepažeidžiant autoriaus teisių; bei įkeltų juos bent į vieną elektroninę dokumentų talpyklą.

Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininku sajunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, Lietuvos mokslo periodikos asociacija, pažymė damos tarptautinę atvirosios prieigos (angl. Open Access) savaitę,organizuoja konferenciją Lietuvos mokslo bendruomenei Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis. Atvirosios prieigos savaitės renginiai 2012 m. spalio 22 – 28 d. vyksta visame pasaulyje.Konferencija organizuojama vykdant tarptautin ės organizacijos EIFL( Electronic Information for Libraries)remiamą projektą Skatinkime atvirąją prieigą Lietuvoje. Konferencijos tikslas – spartinti Lietuvos mokslin ės informacijos prieigos modernizavimą, supažindinti mokslo bendruomenę su pasaulyje ir Lietuvoje vykdomomis atvirosios prieigos iniciatyvomis, siekti teisinių, organizacinių ir finansinių sprendimų suderinimo.
Į viešąją diskusiją „Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje“ kviečiami mokslininkai, mokslo politikai ir administratoriai, mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų atstovai, leidėjai, bibliotekininkai ir kiti mokslinės komunikacijos proceso dalyviai. Diskusijos tikslas – skatinti atvirosios prieigos iniciatyvas, susijusias su mokslinių tyrimų rezultatų publikavimu atvirojoje prieigoje, suteikti pagreitį mokslinių tyrimų rezultatų įkėlimui į atvirąją prieigą, skatinti mokslinės komunikacijos procesus Lietuvoje.

Viešoji diskusija vyks 2012 m. spalio 26 d. 10 val.

Reginio vieta: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, III rūmai, konferencijų centras, II a., 213 a. (Arklių g. 18, LT-01305, Vilnius).

Kviečiame registruotis  iki spalio 24 d.

Knygų terlojimas ar...marginalijos?

Marginalijos – įrašai knygose, pastabos. Nors pastabų žymėjimas knygose, jas skaitant – ne visiems knygiams priimtinas užsiėmimas bet
 knygos su marginalijomis šiandien vis labiau vertinamos ne tik dėl ryšio su žinomais žmonėmis, bet ir dėl to, jog pastabos atskleidžia visuomenės požiūrį į daugelį dalykų, parodo santykį žmogaus ir darbo.

Kaip teigia Lietuvos marginalijų (arba pastabų paraštėse) tyrinėtojas prof. Arvydas Pacevičius, marginalijas mėgo ne tik M. Twainas, tačiau dažnas knygos skaitytojas. Anot Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto eksperto prof. A. Pacevičiaus, Lietuvoje pirmieji marginalijų autoriai Lietuvoje buvo didikai ir dvasininkai, bet jau XVIII a. jas pradėjo kurti ir Lietuvos valstiečiai.

Įterpiant savo pastabas, komentarus ar atsiminimus skaitymas tampa daug vertingesnis ir turiningesnis, įsitikinę ekspertai. „Marginalijos tyrinėtojams svarbios keliais aspektais: jos rodo raštingumo lygį, jo sklaidą visuomenėje; teikia medžiagos kalbos, literatūros, mokslo istorijai – juk komentuojama, polemizuojama su knygos autoriumi, kartais gana aršiai (taip darydavo religiniai priešininkai, rašydami apie baisiais pragaro bausmes, kurios laukia netikėlių) ir panašiai“, – teigia prof. A. Pacevičius.

"Neišmeskim priterliotų knygų"- siūlo knygų istorikas prof. A.Pacevičius. Kodėl? Rasi čia...

Ant rudenėjančio dangaus
Pripieškim saulės spindulių,
Kad nebeliūdintų žmogaus
Rugsėjo žingsniai ir tikėkim,
Dienų spalvotame fone
Bus gera plaukt rudens upe.

SĖKMINGŲ MOKSLO METŲ !

100knygų

Kaip manote, kiek grožinių knygų Lietuvoje išleidžiama per metus? Skaičiuojama  apie 1000. Kaip manote, kokia perkamiausia knyga buvo, tarkime, šių metų liepos mėnesį?  Tai A. Čekuolio "Faktai ir šypsenos". Šią ir dar daugiau įvairios informacijos nuo šiol galite rasti naujame projekte 100knygu.lt. Tai projektas, skirtas tikriems knygų mylėtojams. Kaip teigia projekto įkūrėjai, Lietuvoje kasmet išleidžiama galybė knygų, sunku susigaudyti, ką būtų verta ir įdomu paskaityti, kokios vyrauja mados, apie kokias knygas diskutuojama draugų rate. Leidyklos sudarinėja tik savo leistų knygų dešimtukus, o tai neatspindi bendrų tendencijų. Taip ir gimė idėja sukurti interneto puslapį, kuriame kiekvienas ras objektyvų perkamiausių knygų šimtuką bei kitos įdomios informacijos apie knygas. Šiuo metu svetainėje rasite kiekvieno mėnesio 100 perkamiausių knygų sąrašą. Projekto koordinatoriai bendradarbiauja su leidyklomis, kurios tiekia „karščiausias naujienas“. Plačiau :

  Apsilankykite projekto svetainėje 100knygu.lt/  
                                          ir išsirinkite pačią įdomiausią knygą.
  

Angelai bibliotekoje

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) bibliotekoje prie knygų sėdintys mokslininkai turi kur paganyti savo akis. Čia įsikūrė šokėjai, savaip interpretuojantys fizikos dėsnius.

Mokslininkai neseniai atkreipė į save viso pasaulio dėmesį pranešimu, kad centre veikiančiame Didžiajame hadronų greitintuve greičiausiai buvo atrasta paslaptinga dalelė – Higgso bozonas.Šią žinią, kaip ir visą fiziką, menininkas interpretuoja savaip – per šokį. Ir ne kur kitur, o pačiame Europos branduolinių tyrimų centre.Šokėjai atlieka G.Jobino kūrinį „Strangels” (nuo angliškų žodžių „strange angel” – keistas angelas.). Kūrinio idėja tokia: keisti angelai pakeliui iš vienos dimensijos į kitą sustoja pailsėti bibliotekoje.Choreografas Gilles’as Jobinas stengėsi pernelyg netrukdyti CERN dirbantiems fizikams.Šokėjai pasirodo nedidelėse, neįdomiose bibliotekos vietose ir juda taip, lyg siektų būti beveik nematomi. Jų tikslas – atspindėti tarsi nejudantį laiką bibliotekoje.Daugelis fizikų nė nepastebėjo šokėjų pasirodymo bibliotekoje, kiti trumpai pažiūrėjo ir dirbo toliau, tačiau buvo ir tokių mokslininkų, kurie prisipažino esantys sujaudinti choreografo darbo.("Guardian","Lietuvos rytas")

Mindaugo karalystė –Lietuvos valstybė

Ir suaidi vėl iš praeities

Dainos, mįslės, pasakos nutilę,

Ir pakyla tiltai iš nakties

Į didžiųjų kunigaikščių pilį.

                                           Bernardas  Brazdžionis

Liepos 6 -ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę - Valstybės dieną. Ta proga kviečiame prisiminti ir paskaityti apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą(1236-1263m.)  - asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga... Nors Mindaugui galima prikišti ir klastą, ir apgaulę, ir nekilnų elgesį, tačiau Lietuvai jis daug nusipelnė: suvienijo valstybę, atkreipė į Lietuvą krikščioniškosios Europos dėmesį ir parodė, kad Lietuva turi tokią pačią teisę gyvuoti kaip valstybė, nes ir jos valdovas yra krikščionis, kuriam pats popiežius suteikė teisę tapti karaliumi.

Apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą daug diskutuoja Lietuvos ir kitų šalių istorikai. Labai išsamiai Mindaugo biografija nagrinėjama Edvardo Gudavičiaus monografijoje „Mindaugas“(1998)

 ir Vytauto Ališausko parengtame straipsnių rinkinyje „Mindaugas Karalius“.(2008)

Leidinyje lietuvių kalba “Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių” (2005) kurią parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis (atsakomasis redaktorius), Rimvydas Petrauskas  skelbiami XIII–XV a. pradžios istorijos šaltiniai, atskleidžiantys  Lietuvos valstybės susidarymą, pirmojo jos valdovo veiklą ir tragišką likimą, asmenybę ir jos vertinimus iki XVII a. vidurio. Pirmojoje dalyje pateikiami beveik visa su Mindaugo asmeniu ir veikla susijusi istorinė medžiaga: jo dokumentai, plačios kaimynų metraščių ir kronikų ištraukos. Antrojoje dalyje pirmą kartą lietuviškai spausdinamas visas „Eiliuotos Livonijos Kronikos“ tekstas – vienas iš svarbiausių XIII a. Lietuvos istorijos šaltinių.



Mindaugas kaip istorinė asmenybė įamžintas daugelyje grožinės literatūros kūrinių. 

 
 Juozas Kralikauskas parašė istorinius romanus  


„Mindaugo nužudymas“  (1964) ,



                               „Mindaugo kapas“(2000).

Išleisti Jono Užurkos  istoriniai romanai 

 „Mindaugas – karališkasis kraujas“ (2007) ,


        
       bei „Karaliaus karūna ir mirtis" (2008), 

Vytauto Talačkos – „Karūna ir kraujas“ (Mažeikiai, 1998)

www.lietuviais.lt
viduramziu.istorija.net 
www.vilnijosvartai.lt

             Ir  vasarą biblioteka dirba jums !