Jei nekeliauji, tai skaityk apie keliones.

Ne visi galime visur nukeliauti, tad kelionių knygos yra vartai į pasaulio pažinimą bei praktinės keliavimo patirties lobynas.
Šiemet jau antrus metus buvo renkama geriausia metų kelionių knyga. Šiam titului laimėti buvo pristatyta net 13 knygų, supažindinančių su įdomiais maršrutais, kuriais keliauja lietuviai.

 Lietuvos kelionių literatūros skaitytojai geriausia 2014 metų kelionių knyga pripažino Paulius Kovo knygą „Gyvenimas audroje. Kaip išlikti sausam“, kurią išleido leidykla LUCEO.
Paulius Kovas (g. 1965 m.) – vadybininkas, lektorius, derybų konsultantas. Buriuotojas, jachtos kapitonas. Tūkstantmečio Odisėjos XI etapo jachtos "Ambersail" kapitonas/idėjos bendraautoris.
„Šioje Tūkstantmečio odisėjos knygoje puikiai susipina istorinio įvykio atpasakojimas su įžvalgomis apie lyderystę, asmenines galias ir verslo sėkmės paslaptis. Skaitydamas šią knygą kartais pasijunti lyg skaitytum kelionės jachta dienoraštį, o kartais – kaip nuotykių romaną. Tačiau didžiausia šios knygos vertė yra odisėjos dalyvių patirtimi grįstos įžvalgos apie neribotas žmogaus galias, apie gebėjimą veikti kartu ir atlikti neįsivaizduojamai didžius žygdarbius. Tai knyga tiems, kurie turi svajonių ir ieško įkvėpimo, kaip jas pasiekti“, – taip P. Kovo knygą apibūdino ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa.

Tarp nominantų buvo ir šios knygos:

  Eglė Digrytė „Laiškai iš Kabulo“. (leidykla “Tyto alba“)
Gyvas ir smagus pasakojimas apie tai, kaip išgyventi Afganistane nesiliaujančio karo sąlygomis ir išsaugoti sveiką galvą.
Eglė Digrytė (g. 1980 m.) – žurnalistė, dirbusi įvairiuose nacionaliniuose dienraščiuose, naujienų portaluose. Afganistane pirmą kartą lankėsi 2009 m. aprašyti ten tarnavusių Lietuvos karių gyvenimo. 2010–2011 m. ėjo Europos Sąjungos atstovybės ir specialiojo pasiuntinio Afganistane Vygaudo Ušacko patarėjos komunikacijos klausimais pareigas.


  Saulius Paukštys “Į Bankoką per 40 dienų“. (leidykla“Tyto alba“)
Saulius Paukštys (g. 1964 m.) – fotografas, menininkas, vienas ryškiausių postmodernizmo Lietuvos fotografijoje atstovų, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Yra surengęs personalinių parodų Lietuvoje, JAV, Kanadoje, Lenkijoje, Olandijoje, Kirgizijoje.
"Per septynias šalis pervažiavę motociklininkų ir dviem automobiliais juos lydėjusi draugų komanda įveikė keturiolika tūkstančių kilometrų. Stebėtinai ilgą brūkšnį žemėlapyje lydi įvairiausi nutikimai, nuotykiai, mistiškos istorijos ir aibė įspūdžių. Per beveik du mėnesius trukusį žygį pasikeitė tokia gausybė kraštovaizdžių, pro akis pralėkė tiek daug personažų, skirtingiausių miestų, šventovių, ežerų, upių, dykumų, džiunglių, kalnų, slėnių ir įvairiausių tik ištiktukais nusakomų reiškinių, kad sudėliojus įspūdžius kartais dingsta riba tarp realybės ir sapnų, tikrų nutikimų ir mistikos. Toks fantastinis verpetas buvo įsukęs mus – matyt, dar negreit nusileisime ant žemės. Šioje knygoje pabandžiau visa tai užfiksuoti", – sako Saulius Paukštys
                               
                                 Biblioteka dirbs visą vasarą! 
                                                                                              

Bibliotekininkų filmai apie biblioteką

Lietuvos bibliotekininkų draugija skelbė trumpametražių filmų kūrimo konkursą „Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“. Konkursas skirtas pristatyti visuomenei bibliotekų prieinamumą kiekvienam vartotojui bei paskatinti bibliotekos darbuotojų ir skaitytojų bendradarbiavimą. Konkursui buvo pateikta net 12 video filmų. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu buvo paskelbti ir apdovanoti konkurso nugalėtojai. 

Daugiausia vertinimo komisijos balų surinko ir konkurso nugalėtojais tapo:
I vieta – „Magiška naktis bibliotekoje”
(Visagino viešoji biblioteka)
II vieta – „Diena bibliotekoje”
(Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka)
III vieta – „Princas ir princesė informacijos miškų glūdumoje”
(Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės – Bitės viešoji biblioteka)

O balsuojant internete didžiausio susidomėjimo ir palaikymo sulaukė bei daugiausia balsų surinko filmas „Biblioteka kiekvienam“, kurį sukūrė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojai.

Džiaugiamės kolegų kūrybiškumu ir aktyvumu dalyvaujant trumpametražių filmų apie bibliotekas konkurse.

,,Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“

 

Kasmet balandžio 23-iąją UNESCO kviečia minėti Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną. Tai vienas iš būdų, kuriuo siekiama skatinti skaitymą, leidybą bei intelektinės nuosavybės (autorių teisių) apsaugą.
Balandžio 23-ioji – tai simboliška ir prasminga data visai pasaulio literatūrai. 1616 m. balandžio 23-iąją mirė trys literatūros šedevrų meistrai: Migelis de Servantesas, Viljamas Šekspyras ir Inca Garcilaso de la Vega. Balandžio 23-ią gimė Morisas Driuonas, Vladimiras Nabokovas, kiti nusipelnę rašytojai. Idėja minėti šią dieną gimė Katalonijoje (Ispanija), kur nuo senų laikų gyvuoja tradicija dovanoti rožę pirkėjui, įsigijusiam knygą. UNESCO kviečia visus, ypač jaunus žmones, atrasti ar atgaivinti skaitymo malonumą, pagerbti rašytojus, kurie prisidėjo prie žmonijos socialinio ir kultūrinio progreso.
2015 metų balandžio 23 – 29 dienomis vyks 15-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Jos tema – ,,Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“. Renginio tikslas, atsižvelgiant į Liono deklaracijos svarbą, – parodyti bibliotekų vaidmenį mažinant informacinę atskirtį, ugdant informacinio raštingumo gebėjimus, kurie padeda rasti patikimus duomenis ir kokybiškas paslaugas. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu šalies bibliotekose planuojami jau tradicija tapę skaitymai, susitikimai, edukacinės programos ir kiti renginiai, skirti informacinio raštingumo ugdymui, bendruomenės įsitraukimo į sprendimų priėmimus skatinimui, e. valdžios paslaugų sklaidai.
Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę inicijuoja Lietuvos bibliotekininkų draugija, globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, patronažą suteikia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Daug kultūrų, vienas pasakojimas

Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805-1875) gimtadieniu – balandžio 2 –ąją. Ji pradėta švęsti 1967 metais, idėją iškėlė Tarptautinė vaikų knygos taryba (IBBY).

 „Kalbame įvairiausiomis kalbomis, mūsų kilmė labai skiriasi, tačiau pasakojame tokius pat pasakojimus, tokias pat pasakas. 

Tarptautiniai pasakojimai... liaudies pasakos.

Tai vis tas pats pasakojimas, sekamas mums visiems

Skirtingais balsais,

Skirtingomis spalvomis.“... Marwa Al Aqroubi  (Iš anglų k. vertė Kęstutis Urba)

Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatą ir kreipimąsi į skaitytojus 2015 m. kūrė Jungtinių Arabų Emyratų IBBY skyrius.

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras šią šventę mini ir Lietuvoje: vyksta pokalbiai, susitikimai su rašytojais, rengiamos parodos, akcijos, teikiami apdovanojimai.

2014 m. Vaikų literatūros premijos laureatais tapo rašytoja Kristina Gudonytė ir žurnalistė Alma Valantinienė. Rašytojai Kristinai Gudonytei premija skirta už talentingą kūrybą vaikams ir paaugliams, už įtaigų intelektualinį ir psichologinį turinį, už jautrumą gimtajai kalbai, o žurnalistei Almai Valantinienei – už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą.

Akcijos  „Metų knygos rinkimai 2014“ nugalėtojomis tapo šios knygos: vaikų kategorijoje – Danguolės Kandrotienės apysaka-pasaka „Spintos istorijos“ (leidykla „Terra publica“), knygų paaugliams kategorijoje – Vytauto Račicko apysaka „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“

K. Gudonytės knygas „Gėlių dvaras“ (2002 m.) ir „Blogos mergaitės dienoraštis“ (2009 m.), V.Račicko apysaką „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“ (2014 m.) skaitykite mūsų bibliotekoje.

Sveikiname.

2015 metai Lietuvoje paskelbti Etnografinių regionų metais

Lietuva nors ir nedidelė valstybė, tačiau joje yra net 5 etnografinės sritys, kitaip dar vadinamos regionais: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva.
Atskiros etnografinės sritys skiriasi viena nuo kitos vietos gyventojų šnektos ypatybėmis, vyraujančiomis šventėmis, gyvenamojo namo tipu ir vidaus suplanavimu, aprangos ypatumais ir kitokiais materialinės bei dvasinės kultūros savitumais.
Aukštaitija – šis regionas yra didžiausias Lietuvoje ir užima rytinę bei šiaurės rytinę Lietuvos dalis. Panevėžys yra šio etnografinio regiono centras.
Žemaitija – šiaurės vakarų regionas. Sostinė – Telšiai (žemaitiškai – Telše).
Dzūkija (Dainava) – pietų Lietuvos regionas. Šio regiono sostinė yra Alytus.
Suvalkija (Sūduva) – tai regionas esantis pietų-pietvakarių Lietuvos dalyje (be Lazdijų rajono). Regiono centras – Marijampolė.
Mažoji Lietuva – tai regionas, kuris apima beveik visą buvusią Klaipėdos apskritį. Pagrindiniai miestai – Klaipėda ir Šilutė.

Plačiau: