Sveikiname.

2015 metai Lietuvoje paskelbti Etnografinių regionų metais

Lietuva nors ir nedidelė valstybė, tačiau joje yra net 5 etnografinės sritys, kitaip dar vadinamos regionais: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva.
Atskiros etnografinės sritys skiriasi viena nuo kitos vietos gyventojų šnektos ypatybėmis, vyraujančiomis šventėmis, gyvenamojo namo tipu ir vidaus suplanavimu, aprangos ypatumais ir kitokiais materialinės bei dvasinės kultūros savitumais.
Aukštaitija – šis regionas yra didžiausias Lietuvoje ir užima rytinę bei šiaurės rytinę Lietuvos dalis. Panevėžys yra šio etnografinio regiono centras.
Žemaitija – šiaurės vakarų regionas. Sostinė – Telšiai (žemaitiškai – Telše).
Dzūkija (Dainava) – pietų Lietuvos regionas. Šio regiono sostinė yra Alytus.
Suvalkija (Sūduva) – tai regionas esantis pietų-pietvakarių Lietuvos dalyje (be Lazdijų rajono). Regiono centras – Marijampolė.
Mažoji Lietuva – tai regionas, kuris apima beveik visą buvusią Klaipėdos apskritį. Pagrindiniai miestai – Klaipėda ir Šilutė.

Plačiau:

"Tebūnie šviesa!"

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja dar 2013 metais paskelbė 2015-uosius Tarptautiniais šviesos ir šviesos technologijų metais.
Tarptautinių šviesos metų idėja yra įvairių mokslinių tyrimų įstaigų ir organizacijų iš viso pasaulio bei UNESCO iniciatyva, skirta įvertinti ir populiarinti šviesos technologijas kaip vieną iš svarbiausių faktorių, lemiančių darnų šiuolaikinio pasaulio vystymąsi ir šių technologijų pritaikymą energetikoje, švietime, žemės ūkyje ir sveikatos apsaugoje. Šviesa XXI a. yra viena iš esminių dalykų kasdieniame žmonijos gyvenime.

Sveikinimas

Dovana – lietuvių autorių knygos!

Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ jau ketvirtą kartą keliauja per Lietuvą ir  kviečia padovanoti naujų knygų šalies bibliotekoms.
„Knyga įprasmina mūsų valstybės istoriją ir tradicijas, moko svarbiausių gyvenimo vertybių. Per šias „Knygų Kalėdas“ dovanokime lietuvių autorių knygas ir pasirūpinkime, kad jos pasiektų skaitytojus tolimiausiuose šalies kampeliuose“, – sakė Prezidentė.

Viešosioms ir mokyklų bibliotekoms labai trūksta naujų lietuvių grožinės literatūros kūrinių, knygų apie Lietuvos istoriją, enciklopedinių leidinių ir žinynų.

Dovanokime lietuvių autorių knygas šalies bibliotekoms! Rekomenduojamų knygų sąrašą rasite čia.

                                     Skaitykime, dovanokime, dalinkimės!

Aušrininko dr. J. Šliūpo atminimui

2014 m. lapkričio 6 d. sukanka 70 metų nuo dr. Jono Šliūpo mirties. Šios asmenybės atminimui pagerbti dienraštis „Šiaulių naujienos“ kartu su Šiaulių universiteto biblioteka rengia straipsnių ciklą. Publikacijose pristatomas Šiaulių universiteto bibliotekoje saugomas aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas, apžvelgiama J. Šliūpo gyvenimo istorija: visuomeninė bei švietėjiška veikla, kai kurie šeimos gyvenimo momentai.

„Šiaulių naujienos" jau išspausdino tris straipsnius:

„Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas Šiaulių universiteto bibliotekoje“ (2014 m. spalio 10 d., nr. 197);

„Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės ir Jono Šliūpo šeimos istorija“ (2014 m. spalio 17 d., nr. 202);

„Dr. Jono Šliūpo veikla šiapus ir anapus Atlanto. Burmistravimas Palangoje“ (2014 m. spalio 24 d., nr. 207).

Spaudai ruošiamas ketvirtasis straipsnis (interviu) apie Šliūpų šeimos pasitraukimą iš Lietuvos, gyvenimą D.P. (angl. Displaced Persons) stovyklose, Jono Šliūpo mirtį, jo laidotuves Čikagoje.

Bibliotekoje – didžiausia ir mažiausia lietuviškos knygos!

2012 m. balandžio 23 d. žinomas Šiaulių miesto architektas, knygos sudarytojas Vilius Puronas universiteto bibliotekai padovanojo knygą-milžinę „Aukuras Salduvei. Didžioji Salduvės knyga“. Tai – 125 cm aukščio, 90 cm pločio, 25 cm storio, 113,6 kg svorio, 184 puslapių apimties knyga apie baltų istoriją. Metalinius viršelius puošia iš plieno lakštų iškarpyti ąžuolo lapai bei juodai baltas veršiuko kailis. Pirmą kartą knyga visuomenei buvo parodyta 2009 11 21 Pramonės pasiekimų parodoje Šiauliuose, kur buvo nominuota medaliu.

Bibliotekoje šiuo metu veikiančioje parodoje "Miniatiūrinės ir mažaformatės knygelės iš J. Nekrašiaus asmeninės kolekcijos" eksponuojamos ir pačios mažiausios lietuviškos knygelės. 

Pirmųjų dviejų mažiausių lietuviškų miniatiūrinių knygų autorius ir leidėjas yra humanitarinių mokslų daktaras, docentas, vilnietis Vilius Užtupas. Pirmąją knygą jis išleido 1996 m., 120 egzempliorių tiražu. Knyga "Pirmajai lietuviškai knygai 450 metų" buvo 14,1 x 16,5 mm dydžio, 5,1 mm storio, 64 puslapių, 0,95 g svorio. Šios knygos atsiradimas davė pradžią atsirasti ir kitoms dar mažesnėms miniatiūroms.

2011 m. palangiškis dailininkas, poetas Vytautas Kusas pats įrišo ir išleido miniatiūrinį leidinį – 56 puslapių, 9 x 8 mm dydžio bei 3 mm storio – savo poezijos knygą „Pojūtis“. Tai 50-ies šešiaeilių posmų autobiografinis eilėraštis su 4 iliustracijomis.