Meilė nugali viską

Tu - prologas, aš - epilogas,
Aš - šaka, o Tu - visas sodas.
Kai žiūriu į Tave - man bloga
Ir taip liūdna, kad net atrodo:

Pabučiuotų - ir pasikartum
Eilėraštį pasirišęs...
Mes tokie nepanašūs, tartum
Aš - iš kubilo, Tu - iš Paryžiaus.

J.Erlickas.

*************

Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Deivė Milda - tai senovės lietuvių meilės ir laisvės deivė, dabar beveik užmiršta.

Pagoniškoje Lietuvoje ji buvo atsakinga už gražiausius tautiečių jausmus ir giminės tęstinumą. Yra spėjama, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi Gedimino sode, o Kaune stovėjusios
dvi Mildos šventyklos: viena dabartiniame Aleksote - Svirbigaloje, kita - Nemuno ir Neries santakos alkoje.

Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną- kalendoriuose pažymėtą Mildos vardadieniu.

Tai bus vėlyvą pavasarį.

O dabar, kol už lango žiema, skaitykime apie Meilę.

Šv.Valentino dieną galima švęsti, galima ignoruoti, tačiau neigti meilės indėlį į knygų pasaulį būtų tiesiog nesąžininga. Apie meilę parašyta daug eilių, sukurta daug dainų. Nuo neatmenamų laikų kavalieriai mylimoms damoms dainuodavo serenadas, kuriomis buvo išreiškiamas ypatingas dėmesys. Meilės įkvėpti rašytojai ir poetai parašė savo geriausius romanus ir posmus, dailininkai nutapė gražiausius paveikslus, kompozitoriai sukūrė nuostabiausias melodijas…

Ir mūsų bibliotekoje gausu knygų apie meilę. Bet tai ne vien romantiški meilės romanai.

Tarp naujai gautų knygų Jūs rasite populiariosios psichologijos knygą

J.Gray Marsas ir Venera amžinai kartu (2010m), kurios anotacijoje rašoma "Šiandien mes į gyvenimą žiūrime kitomis akimis, pasaulį piešiame kitomis spalvomis nei mūsų tėvai. Jų taisyklės ir strategijos moderniajam pasauliui nebereikalingos, nepriimtinos. Dabar mes ieškome vieni kitų trokšdami ne tik saugumo ir išlikimo, bet ir meilės, romantikos, neblėstančios aistros ir intymumo."

*************

Vagos leidyklos išleistoje R. Norwood knygoje „Moterys, kurios myli per stipriai“ (2010m) analizuojamas „per stiprios“ meilės fenomenas, kaip specifinių minčių, jausmų ir elgesio būdų sindromas, kurį autorė pirmąkart atpažino padirbėjusi alkoholikų ir narkomanų konsultante. Nelaimingi asmeniniai santykiai siejami su psichologine priklausomybe nuo kito asmens. Ji prilyginama priklausomybei nuo maisto ar narkotizuojančių medžiagų. Atskleidžiama šios problemos kilmė, raida, psichologinė žala ir populiariai pateikiama aiški bei išsami gydymosi programa.

*************

Milžiniškos „Mylėk save, ir nesvarbu, koks tavo sutuoktinis" sėkmės paslaptis - suvokimas, kad jei tai pasisekė padaryti Evai-Mariai Zurhorst, pasiseks ir man. Reikia tik įsiklausyti į giliai viduje šnibždantį balsą: „Mūsų santuoką galima išgelbėti. Tikrai galima."Viskas įmanoma, atsako Eva-Maria Zurhorst. Bet kokie, net ir labai blogi santykiai gali virsti būtent tokiais, kokių norite. Jūsų gyvenimo žmogus gali tapti toks, apie kokį svajojote. Kaip?! Taip, kaip tai pavyko knygos autorei.

*************

Kartais manoma, kad neištikimybė – tik žaidimas, tačiau ji gali virsti drama ir išardyti porą ar net šeimą. Kita vertus, pripažinkime, nesantuokiniai ryšiai mus skatina pasinerti į svajones. Jie mus nukelia į fantazijų ir laisvės pasaulį, kuriame galime užsimiršti.

„Neištikimybė nėra banali“ – tai knyga apie poros ir kiekvieno žmogaus intymumą.
Yves’as Dalpé (Yves Dalpé) – Kvebeke (Kanada) dirbantis psichologas ir klinikinis seksologas. San Francisko Žmonių seksualumo tyrimų institute jis gavo seksologijos daktaro laipsnį. Yves’as Dalpé yra Kvebeko psichologų sąjungos, Seksualumo mokslinių tyrimų draugijos (Society for the Scientific Study of Sexuality) ir Amerikos psichoterapijos asociacijos (American Group Psychotherapy Association) narys. Jau keletą metų jis skaito paskaitas apie poros santykius ir meilę.

*************

Ši knyga apie rašytojus, kurie, vedami romantiškos ir geidulingos, platoniškos ir aistringos, ištikimos ir tragiškos, aklos ir atsidavusios, egoistinės ir pasiaukojamos, nelaimingos ir tvirtos meilės, klupo, kėlėsi ir kūrė.
„Rašytojų mūzos“ atskleidžia mažai žinomus kūrėjų gyvenimo puslapius ir parodo rašytojus naujoje šviesoje: Franzas Kafka, Henry Milleris, Marcelis Proustas, Paulis Celanas, Paulis Eluard’as ir kiti mūsų akyse virsta kenčiančiais įsimylėjėliais, kerštingais donžuanais, neištikimais vyrais, aistringais meilužiais ar geidžiamais laimikiais.Literatūros istorijos tyrėja Elena Baliutavičiūtė, daugiau nei 40 metų renkanti medžiagą apie pasaulinio garso rašytojų gyvenimą, pasakoja apie tai, be ko daugelis garsių knygų nebūtų atsiradusios: apie kurti įkvėpusias mūzas.

*************

Šiame naujų technologijų amžiuje, ranka rašyti meilės laiškai
- jau "istorija",o štai naujoje knygoje

"Žmogui gera būti tik meilėje" pirmą kartą spausdinami A. Maceinos jaunystės meilės laiškai savo būsimajai žmonai Julijai Tverskaitei, taip pat laiškai savo šeimos nariams bei artimiausiems bičiuliams meilės, santuokos, moterystės klausimais. Laiškus lydi knygos autorės pasvarstymai, samprotavimai, pastabos, išryškinančios A. Maceinos asmenybės bruožus gana intymiu aspektu.

*************

Visas naujausios Juozo Erlicko knygos pavadinimas – „Mano meilė stikliniais kaliošais: misterija: keturių sparnų, su aušrine ir pašvaiste“ .
Baisiai ilgas, kaip ir knyga.
Monumentalios apimties misteriją sudaro iš poezijos, dramos ir prozos fragmentų sudėtos keturios dalys, kurios, kaip klasikams įprasta, jautriai atskleidžia metų laikų kaitą: „Pavasario basliai“, „Vasaros vėpūtiniai “, „Rudens grybai“, „Žiemos žarijos“.
Knygos „Mano meilė stikliniais kaliošais“ viršelis, autoriaus žodžiais tariant, yra apipavidalintas „kaip atvirukas. Kitoj pusėj – atminimas užrašytas“. Pasak J.Erlicko, ją galima „padovanot mylimam žmogui arba apsigint nuo mylimo žmogaus. Toks svoris. Tegu runkeliai ginasi pliauskomis, o kultūringi žmonės ginasi knygomis“.

*************

Mielieji ir mielosios pradžiuginkime savo mylimuosius -

padovanokime jiems knygą !

„Už teisę skaityti!“

Šiuolaikinėje, nuolat modernėjančioje visuomenėje, kurioje informacinės technologijos veržiasi ne tik į viešą, bet ir privatų gyvenimą, skaitymo kultūra kinta: knygos skaitytoją pasiekia internetu, kompaktinėse plokštelėse, asmenines bibliotekas neretai tuština finansiniai sunkumai, galvą apsuka ne visuomet kokybiška reklama, kuri atima iš mūsų galimybę pasirinkti tik visapusiškai gerą literatūrą. Kinta ir santykis su knyga: kažkada garbinta, laikyta šeimos ar giminės relikvija, deficitu, galiausiai didžiausiu turtu, šiandien ji neretai tampa dar vienu daiktu niekučių prikrautoje lentynoje, necenzūruotos, tačiau dažnai morališkai pasenusios informacijos šaltiniu.

Knygos perkamos, norėtųsi tikėti, kad ir skaitomos, tačiau ar skaitymas vis dar primena dvasinį ritualą, ar visuomet žmogus su knyga rankose gali būti laikomas iš tiesų kultūringas?

Knygas reikia skaityti , sako filosofas, eseistas, aktyvus visuomenės veikėjas, Lietuvos atstovas Europos Parlamente Leonidas Donskis.

Nelabai noriu tikėti, kad kompiuterinės technologijos gali pakeisti ir išstumti knygą. Esu girdėjęs tokių prognozių, bet nelabai noriu jomis tikėti. Kodėl? Ogi todėl, kad tuomet visiškai keistųsi mūsų estetinės tikrovės suvokimas ir pats estetinis išgyvenimas. Knygos skaitymo ir išgyvenimo dalis yra jos lietimas, o ne vien tik matymas ir vizualinė percepcija: svarbu, kad ji kvepia, ją galima liesti, kad knyga truputį dėvisi, ir tu jauti tą jos trapumą. Visa tai susiję. Žmonės, sukūrę genialius kūrinius, kūrė ne tik meistrišką vaizdų ar metaforų kombinaciją – jie sukūrė ir medžiagą, ir formą, ir mūsų santykį su ja.

Knygas turime skaityti, kad galėtumėme tobulinti savo supratimą apie žmogaus vidinį pasaulį, kad galėtumėme vertinti savo ir kitų jausmus, emocijas, ne vien poelgius.Knygos mums atskleidžia per amžių puoselėtas, kurtas ir atrastas vertybes, jos formuoja tas vertybes mumyse, mūsų dabartiniame pasaulėlyje.Skaitydami knygas mes ugdome savąjį aš – išskirtinį ir nuostabų, o knygos, tai viso pasaulio palikimas mums.

2011 m. vasario 17-20 dienomis vyks 12-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė „Už teisę skaityti!“.

Šiais metais minimos rašytojo, poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) 100 metų gimimo metinės. Todėl viena iš mugės temų bus skirta diskusijoms apie valstybių sienas ir tautinių tapatybių ribas peržengiančios literatūros ypatumus, kultūros ir politikos sąsajas. Mugėje nemažai dėmesio bus skiriama ir M. K. Čiurlionio kūrybai. Jo 100-osios mirties metinės įtrauktos į 2011 m. UNESCO minimų datų sąrašą.

Didžiausias metų knygų renginys pakvies į daugiau nei 200 renginių.

Knygų mugėje bus paskelbtas šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas, bus įteiktos J. Ivanauskaitės premija, Bičiulių premiją, bus apdovanoti literatūrinio detektyvo konkurso nugalėtojai.

Naujausią savo knygą „Galia, vaizduotė, atmintis: politikos ir literatūros etiudai“ pristatys Leonidas Donskis, bei kiti mūsų šalies autoriai: Alfonsas Andriuškevičius, Marcelijus Martinaitis, Sigitas Parulskis, Julius Keleras, Ilzė Butkutė, Marius Burokas, Kęstutis Grigaliūnas, Domantas Razauskas, Marius Jonutis, Kęstutis Nastopka, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Algimantas Čekuolis, Artūras Tereškinas ir kiti.

Su naujomis knygomis į mugę grįžta ir užsienyje kuriantys lietuviai: Tomas Venclova, Algis Mickūnas, Vytautas Landsbergis, Laimonas Briedis, Kristina Sabaliauskaitė, Andrius Užkalnis.

Geros grožinės literatūros mėgėjai turės galimybę pakamantinėti šiuo metu visame pasaulyje graibstomos knygos „Valymas“ autorę Sofi Oksanen.

Vilniaus knygų mugėje šiemet viešės novatoriškas paauglių rašytojas Kevinas Brooksas. Skaitytojų pripažinimą pelnė jo romanai „Kendė“, „Martynas Pigas“, „Lukas“.

Skaitytojai galės susitikti ir kitais užsienio svečiais: Stephen‘u Clark‘u (Prancūzija), Mike‘u Gayle‘u (Didžioji Britanija), Catalinu Dorianu Florescu (Šveicarija), Ivan‘u Korsak‘u (Ukraina), Yuri Slezkine'u (JAV) .

Lankytojus diskutuoti kvies Diskusijų klubas, o visas mugės dienas knygos kūrimo ir tausojimo paslapčių bus galima sužinoti dailininkės Sigutės Chlebinskaitės rengiamoje kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“, kuri šiemet švenčia 10-ies metų sukaktį.

Mugėje veiks įvairios parodos.

Didžiausia knygų mugės naujiena – kino seansai . Su tuo pačiu bilietu galima žiūrėti filmus, tiek dokumentinius filmus apie rašytojus, apie Miloszą, kurio vardu ir pavadinta mugė, nes jubiliejiniai metai. Bus rodomi filmai vaikams ir meniniai, kaip „Apie meilę ir kitus demonus“, „Oliveris Tvistas“.



Su visa Knygų mugės programa galima susipažinti čia.


Atraskime kiekvienas sau įdomias knygas ir jas SKAITYKIME!

Vertingiausi prekiniai ženklai 2010 m.

Stiprus prekinis ženklas (angl. brand) ne tik padeda įmonei gauti didesnes pajamas ir pelną, bet ir įgyti didesnį konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones, taikyti didesnę savo prekių nei rinkos kainą, sumažina patekimo į kitų šalių rinkas kaštus, sumažina verslo riziką, leidžia pritraukti kvalifikuotų ir talentingų darbuotojų bei suteikia kompanijai daug kitų pranašumų. Prekės ženklo vertinimas gan sudėtingas ir reikalaujantis gilių žinių procesas. Pasaulyje yra nemažai bendrovių vertinančių prekinius ženklus, tačiau viena patikimiausių ir populiariausių – Brand Finance. Būtent jos duomenimis sudarytas šis Top 10.

Pasaulinė prekinio ženklo konsultacinė kompanija „Interbrand“skelbia vertingiausių prekių ženklų Top 100

Europos prekės ženklų vertės tyrime "eurobrand2010", kurį pristato Vienoje įsikūręs Europos prekės ženklų institutas, išnagrinėta daugiau kaip 3 000 prekės ženklų 24 šalyse ir 16 pramonės sektorių.
Tyrimą atliko Europos prekės ženklų institutas. Nepriklausomi Europos prekės ženklų vertinimo ekspertai – daugiau kaip 14 metų patirtis atliekant įmonių ir organizacijų, turinčių nuo 10 iki 100 tūkst. darbuotojų ir bendrą turtą nuo 1 mln. iki 500 mlrd. eurų, analizę ir vertinimus, rengiant jų strategiją ir formuojant į prekės ženklą orientuotas struktūras.Vertingiausi Europos prekės ženklai: LVMH ,“Nokia” , “Vodafone”


Kas tai- prekės ženklas ?

Ką gali prekinis ženklas ?

Mūsų universiteto bibliotekoje taip pat galite rasti leidinių apie prekių ženklus.

Informacijos apie prekių ženklų apsaugą ieškokite bibliotekos Normatyvinių dokumentų ir patentų skyriuje.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos suvažiavime

Sausio 19 d. vyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos VIII-asis suvažiavimas, kuriame buvo priimta nauja draugijos įstatų redakcija ir išrinkta nauja draugijos Taryba.

Mūsų bibliotekai atstovavo LBD narės Gražina Augienė ir Irena Grigaliūnienė (nuotraukų galerijoje- foto nr.3)

Draugijos pirmininke išrinkta Alina Jaskūnienė, Birštono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė.

Į Tarybą išrinkta šiaulietė Audronė Kiršinaitė, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Metodikos centro vedėja.

Naujai išrinkta taryba ir pirmininkė kartu dirbs 3 metus.

Nuoširdžiai sveikiname ir linkime gražių ir prasmingų darbų.

LBD VII-ojo suvažiavimo nuotraukos

Nuo mokslinių dokumentų prie tyrimo duomenų prieigos

Tradiciškai bibliotekos, aptarnaujančios mokslininkus, teikia jiems prieigą prie mokslinių publikacijų. Tai leidžia gerinti mokslinių tyrimų kokybę, plėtotis naujoms idėjoms, nes tyrėjai gali stebėti, kokie tyrimai jau atlikti, gretinti jų rezultatus. Tačiau šiandien to nepakanka. Dažnai norint atlikti lyginamuosius, ilgalaikio stebėjimo ir duomenų kaupimo reikalaujančius tyrimus reikia didelių duomenų masyvų. Apskritai, tyrėjo sukaupti duomenys, kurių pagrindu mokslininkas atlieka analizę ir daro išvadas, yra itin vertingi ir kitiems tyrinėtojams. Šiandien mokslinė veikla globalizuojasi - kuriamos tarptautinės mokslininkų komandos, sprendžiamos tarptautiniu mastu aktualios problemos, todėl tyrimo duomenų prieiga labai aktuali.

Norint ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti tyrimo duomenų prieigą tarptautiniu mastu 2006 m. buvo sukurta tarptautinė asociacija DataCite, kuri siekia palengvinti patikimų tyrimo duomenų identifikavimą ir prieigos prie jų užtikrinimą. Šiuo metu DataCite vienija 15 narių iš įvairių šalių. Net septyni iš jų - bibliotekos (nacionalinės, mokslinės, specialiosios). Taigi bibliotekos reformuoja savo požiūrį į mokslininkų aptarnavimą. DataCite naudingas bibliotekoms ir tuo, kad čia ieškoma geriausių sprendimų, gairių, kaip aptarnauti mokslininkus teikiant prieigą prie tyrimo duomenų.

Parengta pagal:

http://bukbibliotekininku.blogspot.com/

BRASE, Jan; FARQUHAR, Adam. Access to research data. Iš D-Lib Magazine [interaktyvus]. 2011, vol. 7, no. 1/2 [2011 m. sausio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.dlib.org/dlib/january11/brase/01brase.html

Skaitomiausių knygų TOP 10

Visi mėgstame skaityti geras knygas, tačiau ar galėtumėte išvardyti 10 skaitomiausių pasaulio knygų? Per paskutinį pusę šimtą metų buvo išleista tūkstančiai knygų, tačiau tik keletas tapo populiariausiomis ir skaitytojų mėgstamiausiomis.

Šiame sąraše – 10 skaitomiausių pastarųjų 50-ies metų knygų. Skaičiai rodo knygų egzempliorių ir pardavimus, tačiau ne knygų perskaitymo skaičių. Yra keletas knygų, kurios buvo atspausdintos daugiau egzempliorių nei šios, tačiau jos nebuvo parduotos, o tai reiškia, kad nebuvo ir perskaitytos.

10 vieta. Anne Frank „Anne Frank dienoraštis“ 27 mln. kopijų. Tai anglų kalba rašytas jaunos merginos dienoraštis, paremtas Anne Frank, kuri dvejus metus su šeima slapstėsi, kol naciai buvo okupavę Nyderlandus. Šiandien knyga yra laikoma vienu svarbiausių tekstų apie XX amžių.

9 vieta. Napoleon Hill „Mąstyk ir būk turtingas“, 30 mln. kopijų. Tai motyvacinė knyga, asmeninio tobulėjimo romanas, įkvėptas pasiūlymo, kurį N.Hill priėmė iš škotų kilmės amerikiečio milijardieriaus Andrew Carnegie.

8 vieta. Margaret Mitchell. „Vėjo nublokšti“, 33 mln. kopijų. Romantiška drama pasakoja apie Džordžijos valstijoje Amerikos civilinio karo metu gyvenusią airių imigranto plantacijų savininko dukterį Scarlett O’Hara. Romanas buvo apdovanotas Pulitzerio premija, vėliau sukurtas filmas tokiu pat pavadinimu, laimėjęs Academy Award.

7 vieta. Stephenie Meyer „Saulėlydis“, 43 mln. kopijų. „Saulėlydis“ yra pirmoji iš S.Meyer parašytos knygų serijos. Istorija pasakoja apie merginą, įsimylinčią vampyrą, taigi kūrinyje netrūksta romantikos ir veiksmo. Ji sako: „Pirma, jis buvo vampyras. Antra, jis troško mano kraujo. Trečia, aš buvau neprognozuojamai jį įsimylėjusi.“

6 vieta. Dan Brown „Da Vinčio kodas“, 57 mln. kopijų. „Da Vinčio kodas“ yra išgalvotas amerikiečių autoriaus Dan Brown romanas, pasakojantis apie Roberto Langdono tyrimą dėl žmogžudystės Luvro muziejuje Paryžiuje. Jis atranda intriguojančią galimybę, kad Jėzus Kristus galėjo būti susituokęs su Mary Magdalene ir turėjo su ja vaiką. Pagal knygą buvo pastatytas filmas su Tomu Hanksu.

5 vieta. Paulo Coelho „Alchemikas“, 65 mln. kopijų. „Alchemikas: buvo išleistas 1987 m. ir tapo brazilų bestseleriu, kurio visame pasaulyje parduota per 65 mln. kopijų – tai viena geriausiai parduodamų knygų per visą istoriją. „Alchemikas“ buvo išverstas į daugiau nei 67 kalbas ir laimėjo Pasaulio Guinesso rekordą, kaip į daugiausiai kalbų išversta dar gyvo autoriaus knyga.

4 vieta. J.R.R.Tolkien „Žiedų valdovas“, 103 mln. kopijų. Tai epinė fantastinė istorija, parašyta psichologo J.R.R.Tolkien. Romanas prasidėjo anksčiau, mažiau komplikuotoje knygoje vaikams „The Hobbit“, tačiau vėliau išsivystė į didesnį darbą. Pagal „Žiedų valdovą“ buvo pastatyta filmų trilogija.

3 vieta. J.K.Rowling „Harry Potter“, 400 mln. kopijų. Harrio Potterio knygų seriją sudaro septyni fantastiniai romanai, pagal daugelį jų pastatyti filmai. Ir vaikai ir suaugusieji susižavėjo šiuo britų rašytojos sukurtu išgalvotu herojumi ir negali nustoti laukti daugiau jo nuotykių.

2 vieta. Mao Dzedunas „Mao Dzeduno darbo citatos“, 820 mln. kopijų. Ši knyga, kitaip vadinama Mao Dzeduno „mažąja raudonąja knygele“, kurioje jis pats aiškino kinams komunistų partijos ideologiją.

1 vieta. Biblija, 3,9 mlrd. kopijų. Biblija vis dar skaitomiausių knygų viršūnėje. Senasis Testamentas buvo parašytas hebrajų kalba, o Naujasis Testamentas buvo parašytas graikiškai. Biblija išversta į mažiausiai 2 tūkst. 400 kalbų iš 6 tūkst. 900 pasaulyje egzistuojančių kalbų. Tarp jų 680 Afrikos, 590 Azijos, 420 Okeanijos, 420 Lotynų Amerikos ir Karibų, 210 Europos ir 75 Šiaurės Amerikos kalbų.

*********

„Unesco“ sudarė į užsienio kalbas dažniausiai verčiamų autorių dešimtuką. Jo viršūnėje – detektyvų karalienė Agatha Christie, antras – Jules Verne, trečias – William Shakespeare. Vėliau sąrašą papildo Enidas Blytonas, Vladimiras Leninas, Barbara Cartland, Danielle Steel, Hansas Christinas Andersenas, Stepchenas Kingas ir Jakobas Grimmas.

Parengta pagal:

Pinigų Karta (Šaltinis: Squidoo)


Pažymėtas knygas galite rasti mūsų bibliotekoje ir dar kartą perskaityti.

Akcija „Domiesi gimine? Ieškok internete!”

Domitės savo šaknimis, giminės istorija ir kilme? Norite susirasti giminaitį ar pažįstamą Lietuvoje bei užsienyje? Nežinote kaip? Ateikite į savo artimiausią viešąją biblioteką šių metų sausio 11 ir 18 d. 13 val.!

Pagrindinis akcijos „Domiesi gimine“ tikslas – pažintis su paieškos sistemomis ir duomenų bazėmis, mokymas naršyti, naudotis paieška, ieškoti informacijos, bendrauti internete. Papildoma informacijos analizė parodė, kad daugeliui žmonių, ypač vyresnio amžiaus, rūpi ne tik savo giminė, bet ir galimybė rasti savo jaunystės pažįstamus, draugus, bendramokslius – apie tai taip pat bus kalbama tiesioginių transliacijų metu.

Tiesioginės transliacijos internetu
Transliacijas galite stebėti savo viešojoje bibliotekoje šių metų sausio 11 ir 18 d. 13 val. Pirmoji, sausio 11 d., transliacija skirta pažinčiai su paieška internete, istorijos šaltiniais ir archyvais internete, socialiniais tinklapiais. O sausio 18 d. sužinosite apie genealogijos šaltinius internete, kaip sudaryti giminės medį, išgirsite bajorų istorijas.

Transliacijų metu turėsite galimybę užduoti specialistams klausimus ir čia pat sulaukti atsakymo arba rasti atsakymą vėliau svetainėje www.esenjoras.lt .

Istorijų konkursas

Akciją pratęs rašinių konkursas portale „Delfi.lt“ – nuo sausio 25 d. iki vasario 7 d. lauksime Jūsų istorijų apie paieškų rezultatus, įvykusius ar suplanuotus susitikimus su seniai matytais bičiuliais, giminės medžio suteiktas žinias apie savo kilmę, interneto vaidmenį ieškant informacijos apie giminaičius ar domintis genealogija. Komisijos atrinktas istorijas skelbsime portale „Delfi.lt“, o geriausiųjų autorius ir daugiausiai lankytojų pritraukusias bibliotekas apdovanosime rėmėjų įsteigtais prizais.