2011 metai- Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai

2011-uosius Seimas paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais. Minėsime Lietuvai reikšmingas istorines sukaktis: Laisvės gynėjų dienos 20-metį (atmindami 1991 m. sausio, gegužės, liepos, rugpjūčio mėn. Laisvės aukas), didžiųjų trėmimų pradžios (1941 m. birželio 14–18 d.) ir Lietuvos žydų holokausto 70-metį, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atkūrimo 20-metį.

1991-ųjų sausio 13-oji – tai ne tik Lietuvos pergalė prieš sovietinę agresiją, bet ir visos Europos pergalė mūšyje už Tautų laisvę. Siekdamas įprasminti šios reikšmingos Lietuvai ir pasauliui istorinės datos sukaktį, Seimas, bendradarbiaudamas su valstybės institucijomis, visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis, rengiasi įvairiems minėjimams, susitikimams, akcijoms. Daugelio renginių tikslas – istorinės atminties išsaugojimas, todėl bus stengiamasi surinkti kuo daugiau vaizdo medžiagos, užrašyti kuo daugiau prisiminimų ar liudijimų.

Jau veikia Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimui skirta interneto svetainė http://sausio13.lrs.lt, skirta paliudyti 1991 m. Lietuvos žmonių kovos už Laisvę ir Nepriklausomybę lemiamas akimirkas, kurios parodė ryžtingą Tautos apsisprendimą gyventi nepriklausomoje valstybėje.

Svetainėje pateikiama nuolat atnaujinama Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimo „Mūšis už tautų Laisvę“ programa. Pristatomi ir anonsuojami visoje Lietuvoje, Lietuvos atstovybėse užsienyje organizuojami renginiai.

Svetainėje pagerbiamas per tragiškus Sausio įvykius žuvusių 14 Laisvės gynėjų atminimas, skelbiama 1991 m. sausio lemtingų dienų istorinė medžiaga: liudytojų prisiminimai, nuotraukos, vaizdo kronika, Lietuvos parlamento dokumentai.

Interneto tinklalapio lankytojai taip pat ras 2011 m. Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų ženklą-logotipą „Laisvės liepsna“ (autorius – Lietuvos kariuomenės Heraldikos skyriaus vedėjas Giedrius Reimeris), kurį galima atsisiųsti. Šį Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisijos patvirtintą logotipą nuo 2011 m. sausio 1 d. galima naudoti institucijų dokumentų blankuose ir interneto svetainėse.

Kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtosios metinės šįmet bus minimos daugybe renginių, prasidėsiančių 2011 m. sausio 6-ąją ir truksiančių iki sausio 17 dienos.


Šiaulių kultūros centro renginiai, skirti Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, 20-mečiui paminėti: (Sausio 13 d. ketvirtadienis)

13 val. moksleivių ir politikų diskusija ,,Pilietiškumas ir aš''. Savivaldybės posėdžių salė.

14 val. moksleivių organizuojama šiauliečių eisena. Viešbutis ,,Šiauliai'' - laikrodis ,,Gaidys'' - Didždvario gimnazija'' - Kaštonų alėja - prisikėlimo aikštė - Savivaldybės skveras.

14.40 val. moksleivių akcija ,,Mes už laisvę''. Savivaldybės skveras.

15 val. iškilmingas renginys ,,Žodis laisvei''. Prie Savivaldybės pastato.

15.30 val. kareiviška košė ir arbata, tautiniai šokiai. Savivaldybės skveras.

17.00 val. Šv. Mišios. Šiaulių katedra, Aušros takas 3

18.00 val. Tado Žukausko oratorija GYAS, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti. Dalyvauja: Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Šiaulių kultūros centro jaunimo kamerinis choras „Atžalynas“, ŠU studentų mišrusis choras „Studium“, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, Šiaulių kamerinis orkestras, Šiaulių bigbendas, Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“, aktorius Sigitas Jakubauskas, pulkininkas Antanas Kliunka, dirigentė Jurgita Juozūnienė. Koncertų salė „Saulė“, Tilžės g. 140

18.00 val. renginys „Laisvės keliu“. Koncertuos Šiaulių kultūros centro mišrusis choras „Šarma“ (vad. Z. Kosmauskienė), vyks spaudinių paroda „Laisvės troškimas nebus nugalėtas“. Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyrius ir Šiaulių savivaldybės viešosios bibliotekos Rėkyvos filialas, Energetikų g. 7


Mūsų bibliotekoje galite paskaityti šias knygas apie 1991m sausio 13-osios įvykius ir jos didvyrius.

Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis. Mes šiandien lenkiame prieš juos galvas ir, gėrėdamiesi jų žygiais, visam pasauliui skelbiame: niekada nebevergausime ir visomis jėgomis ginsime Tėvynės laisvę.

Metų virsmas

Atlikusi savo didžiąją paskirtį - davusi naują gyvybę, gamtos būtis palinksta į marõs pusę. Tamsa vis tirštėja, pasaulis smenga pragarmėn, kol Rėdos Ratas pasiekia žemiausiąjį tašką. Tai Kalėdos, didžiausio gamtos nuovargio metas, maros pergalės valanda. Bet gamtos mirtis nėra baisi - ji greičiau panaši į užsimiršimą, į rimtį, viską užklojantį baltą sniegą. Būtent šitoje būklėje pasaulį išvydo kūdikėlis Jėzus - jo žemiausiame taške, duobėje. Tačiau Kalėdos - ir vilties pradžia. Kalėdų naktį įvyksta didysis lūžis - aukštyn, į šviesą, į viltį.

Kūčios – viena seniausių lietuvių švenčių, minima pagal Saulės kalendorių. Lietuva – vienintelė valstybė švenčianti Kūčias, nes jų kilmė yra pagoniška.

Tai saulės virsmo taškas – saulėgrįža. Kūčios – tai astronominės žiemos pradžia ir saulės sugrįžimo metas. Iš gruodžio 21-osios į 22-ąją Saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai nuo Dangaus pusiaujo, o po trijų dienų jau bent truputį pailgėja šviesusis paros metas.

Kūčios – namų šventė, tiksliau net ne šventė, o pasiruošimas šventam vakarui, ritualinei vakarienei, kurios svarbiausias patiekalas yra “kūčia”.Tai patiekalas iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių, pasaldintų bičių medumi ir skirtas pavaišinti į puotą pakviestoms protėvių vėlėms.

Tradiciniai Kūčių patiekalai ir jų pavadinimai skiriasi priklausomai nuo Lietuvos regiono (dėl pagoniškos šventės kilmės). Pats svarbiausias šventės akcentas yra kūčiukai ir aguonpienis. Kiti šventinio stalo atributai yra: ryškiai raudonas spanguolių kisielius, žuvis, grybai, pupos, žirniai, obuoliai, kviečiai, medus, riešutai. Tikrųjų patiekalų ir jų receptų turbūt nežino tiksliai niekas, tačiau pagal pateiktus ingredientus galima nesunkiai improvizuoti: marinuota silkė, tešloje apkepta žuvis, koldūnai su grybais, daiginti kviečiai meduje, pupų ir duonos mišrainė.

Visi Kūčių patiekalai patiekti pagal protėvių tradicijas turėjo simbolinę reikšmę.

Obuoliai (ir žirniai) simbolizuoja pirmųjų žmonių Ievos ir Adomo nuodėmes (krikščioniškas aiškinimas).

Kviečiai (ir pupos) – derlių, tai juk vienas iš pagrindinių duonos ir visų miltinių patiekalų ingredientų (pagoniškas aiškinimas).

Medus – šviesos ir sveikatos simbolis (pagoniškas aiškinimas).

Kūčiukai – paskutinės vakarienės duona (krikščioniškas aiškinimas).

Žuvis primena apie stebuklą, kai Kristus pamaitino minią dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos (krikščioniškas aiškinimas). Lydeka – vaisingumo simbolis (pagoniškas aiškinimas).

Spanguolės apsaugo nuo priešų (pagoniškas aiškinimas).

Daugelis net ir šiandien mūsų krašte tiki, kad iki Kūčių reikia atlikti visus svarbiausius darbus, atiduoti visas skolas, susitaikyti su žmonėmis, kuriems ką nors negero esi padaręs, ar kurie tave yra įskaudinę. Priešingu atveju visą laiką būsi paskendęs skolose ir nuolat nesutarsi su aplinkiniais. Nuo seno patariama per Kūčias užmiršti „aš“ (savąjį ego). Tą dieną turi mąstyti tik apie „mes“.

Sakyta, kad Kūčių naktį kalba gyvuliai ir bitės. Jie išpranašauja ateitį. Vidurnaktį šuliniuose vanduo sekundei pavirsta vynu, kurio išgėręs žmogus tampa visažinis.

Kūčių dieną kambarys daugelyje Lietuvos vietų papuošiamas „sodu“, iš šiaudelių ir medelių padarytais paukšteliais. Šiandien daugelis jau puošia ir eglutę (rekomenduotina tradiciniais papuošalais). Anksčiau Kūčių dieną į kambarį parnešdavo eglių, pušų, ar kadagio šakelių ir jomis papuošdavo kambarį.

**********

Šventinė eglutė su degančiomis žvakelėmis, pakeisdama šventinę ugnį perėmė ir jos paskirtį, todėl kalėdinė eglutė laikytina iki Trijų Karalių šventės.

Kalėdų eglutės istorijos pradininke vadinama Vokietija. Istorija prasidėjo XVI amžiuje, kai karštai tikintys krikščionys į savo namus parsinešdavo išpuoštus medelius. O jei eglučių apylinkėse nebūdavo, kai kurie žmonės iš medžio statydavo kalėdines piramides ir puošdavo jas spygliuočių šakomis bei žvakutėmis.

Šiandien be natūralių miško ir išplitusių dirbtinių Kalėdinių eglučių galima sutikti ir originalesnių šios šventės pagrindinio simbolio variantų. Ir kokių tik eglučių žmonės neprigalvoja šiais laikais! O kuom jas papuošia?!

********

Kaip sakė pranašas kadais
Kai pasibaigs naktis -
Kūdikėlis gims ir jį
Karaliumi vadins

Kalėdų rytas prasidės
Skambinant varpais

Liūdesys pavirs viltim
Pykčiai pasibaigs
Ir visi visus metus
Bus tikrais draugais

Virgis Stakėnas .Kalėdų Rytą

Kalėdos – tai šeimos, linksmybių ir švenčių metas. Tai laikas, kai kartu susirenka visa šeima prie šventinio vaišių stalo.Laikas, kai Kalėdų Senelis skrenda rogėmis per žvaigždėtą dangų ir neša dovanėles visiems geriems vaikams. Laikas, kai skamba Kalėdinės giesmės ir gera nuotaika sklinda iš vieno namo į kitą.

Kiekvienais metais Kalėdas švenčia daugiau nei 400 milijonai žmonių. Tai daro Kalėdas viena iš didžiausių švenčių pasaulyje.

Per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo nuimtą šieną dalindavo gyvuliams.

Tradicinis Kalėdų valgis buvo šerniena arba kiauliena, per daugelį metų gardūs užkandžiai ir saldumynai taipogi tapo neatsiejama šventės dalimi.

**********

Sausio 1 d. prasideda Naujieji metai. Dabartinį metų skaičiavimą pagal Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimą sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius įsigaliojo nuo 46 metų sausio 1 d. prieš Kristaus gimimą.

Naujieji metai yra kiek vėlesnės kilmės už Kūčias ir Kalėdas to paties laikotarpio šventė. L. Jucevičius XIX a. rašo, kad “Naujieji metai liaudyje... yra sveikinimų ir linkėjimų diena – ne dėl etiketo (nes jo nežino), bet nuoširdžių linkėjimų, Šios šventės išvakarėse dar XX a. pradžioje daug kur Lietuvoje būdavo valgoma bendra šeimos vakarienė, susidedanti ne iš pasninkinių, o daugiausia iš gyvulinės kilmės patiekalų, dėl to ir vadinosi “riebiosiomis kūčiomis”.

Naujųjų metų išvakarėse žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: bus apsnūdęs, tinginys. Nuo seno Naujųjų metų šventė lietuviams buvo sveikinimų ir linkėjimų diena. Žmonės tikėjo, kad linkėjimai, ištarti metų pradžioje, turi magija magiškos galios ir išsipildo. Manoma, kad metų pradžioje svarbu elgtis taip, kaip norima elgtis visus metus. Būti vieni kitiems malonūs, nesibarti, netriukšmauti, negerti alkoholio.

Pagal dabartinio žmogaus sampratą, svarbu yra nepramiegoti vidurnaktį, kurį pasveikinę šventine šampano taure, dažnai ramiai einama miegoti.

Pagal mitologinę kalendoriaus sampratą, kaip tik šios dienos veikimu reikia suformuoti savo ateinančių metų programą: atsikelti anksčiau, apgalvoti būsimus metus ir svarbiausius darbus, susitikti su brangiais ir svarbiais žmonėmis.

2011-uosius globos meilės planeta Venera. Todėl šiais metais žmonėms bus aktualu grožis, žemiška meilė, seksualumas, moteriškumas, švelnumas, finansai, vertybės.

Ateinantys Naujieji 2011 metai pagal rytiečių, kiniečių tradiciją įvardijami trejopai, remiantis gražia legenda, kaip Buda dėkingumo vardan įvardijo dvylikos metų ciklą gyvūnų, atėjusių su juo atsisveikinti, vardais. Pagal rytų šalių tradiciją naujų metų pradžia yra kintama, nustatoma remiantis Mėnulio kalendoriumi, todėl Baltojo Metalinio Kiškio (Triušio, Katino) metai prasidės 2011 metų vasario 3 dieną. Palankūs šie metai žada būti visiems, kurie pasižymės aktyvumu, tikslingumu, sieks įsitvirtinti, išreikšti save, sieks meilės ir harmonijos, o sėkmingiausiais ženklais bus gimę Triušio (Katino), Arklio, Drakono, Jaučio ir Šuns metais. Nemažai pastangų, norint pasiekti puikių rezultatų, šiais metais teks įdėti gimusiems Tigro, Gaidžio, Ožkos ir Bezdžionės metais, likusiems ženklams metai bus eiliniai.

**********

Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti
Kas nuveikta, ko siekta,
Kaip gyventa.. O kaip surasti tą gražiausią žodį
Artėjančiai žmogaus ir žemės šventei.

Neleiskite, kad kasdieniai rūpesčiai užgožtų vieną gražiausių metų švenčių ir skirkite bent dalelę laiko pajusti Kalėdų dvasią.

SU GRAŽIAUSIOMIS METŲ ŠVENTĖMIS VISUS JUS ,MIELIEJI !

Laplandija - kraštas, kuriame gyvena vaikystė.

Keliaujant po Suomiją – nesvarbu, vasarą ar žiemą – būtinai reikia aplankyti Laplandiją,kuri yra šiaurinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje ir laikoma samių gimtine. Ji itin vertinama už nusotabų gamtovaizdį. Čia važiuojama pailsėti gamtos prieglobstyje, patirti ramybę, pamatyti gamtos stebuklų. Į Laplandiją vykti verta jau vien dėl Šiaurės pašvaistės – gražiausio gamtos šviesos šou. Besikeičiančios spalvos ir formos – tai tikras gamtos fejerverkas. Tiesa tam, kad pamatytumėte nuostabų gamtos pasirodymą, turėtumėte Laplandijoje praleisti bent jau savaitę. Pati ryškiausia Šiaurės pašvaistė duoda tiek pat šviesos, kiek ir mėnulis. Tiems, kurie nori pagyventi "prieblandos zonoje", puiki pramoga – Poliarinio rato kirtimas. Poliariniame rate nėra nei dienos, nei nakties – vien tik prieblanda. Toks Poliarinio rato kirtimas – svarbi ceremonija, kurią dažnai lydi šamanų palaiminimai, Laplandiškas krikštas ir stebuklingasis gėrimas.
Laplandija – tai šalis, kur gyvena Kalėdų Senelis su savo elniais, kur galima džiaugtis sniegu bei ledo pilimis.

Niekas Kalėdų neįsivaizduoja be jų simbolio Kalėdų Senelio, bei jo namų,įsikūrusių ant stebuklingojo Poliarinio rato. Kalėdų Senelis visus metus kasdien priima svečius savo biure, kuris yra 8 kilometrai nuo Rovaniemi miesto.Svečių Kalėdų Senelis sulaukia daugybės – kasmet apie 500 tūkstančių. Dėl to Seneliui netgi teko įkurti savo kaimą, po kurį svečiai gali pasivaikščioti ir pasidairyti. Čia galima nusifotografuoti su pačiu Kalėdų Seneliu,veikia Joulupukio-Kalėdų Senelio-paštas, tad iš čia galima išsiųsti laišką draugams ar giminaičiams. Suaugusieji, kurie dažnai neturi Kalėdų Senelio vertų norų, gali su juo tiesiog pasikalbėti, nes jis yra gana išsilavinęs žmogus. Pavyzdžiui, žino, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius, o antras pagal dydį miestas – Kaunas. Prieš keturis dešimtmečius, kai Laplandijoje buvo kuriamas Kalėdų Senelio kaimas, jo steigėjai paskelbė šias pareigas galinčių eiti žmonių konkursą ir atrinko du panašaus ūgio, sudėjimo bei išvaizdos suomius. Būtent jie iki šiol Rovaniemyje ir dirba Kalėdų seneliais: vienas keliauja po pasaulį, o kitas priima turistus :)

Šią vasarą, kai Lietuvoje buvo didieji karščiai,mes su draugais keliavome po Laplandiją ir svečiavomės pas Kalėdų Senelį.Vaikščiojome po Joulupukio kaimą, pabuvojome jo rezidencijoje, nusifotografavome su tuo mielu "kalėdiniu simboliu" ir tikrai pasijutome sugrįžę į vaikystę, kai tikima stebuklais...

Nuotraukos iš asmeninio ir "Santa Claus Office" albumų.

Jolanta Bočiulytė

ŠU biblioteka