Šiaulių universiteto bibliotekos tinklaraštis

Norite efektyvios paieškos?

2012-02-02T08:30:00.006+02:00

...užeikite adresu Lietuvos virtuali biblioteka. Čia - paieška įvairiose duomenų bazėse vienu metu.
2011 m. pabaigoje atnaujintas Lietuvos virtualios bibliotekos portalas , kuriame galima vienu metu atlikti paiešką visų Lietuvos akademinių bibliotekų el. kataloguose, kitose lietuviškose duomenų bazėse ir iš karto surasti knygas, elektronines knygas, straipsnius, konferencijų pranešimus ir t.t. pagal temą ar autorių, pavadinimą ir kt.
Galima ieškoti daugelyje užsienio duomenų bazių vienu metu ir gauti visateksčius el. straipsnius. Šalia surastos informacijos aiškiai parašyta koks dokumentas (knyga, straipsnis, disertacija ir pan.), kur galima gauti (internete, kokioje bibliotekoje ir pan.). Galima prisiregistruoti ir užsakyti knygą internetu iš savo bibliotekos, parašyti komentarą, sukurti žymes, išsaugoti savo sąrašus, pažiūrėti kokias knygas turi pasiėmęs iš bibliotekos…

Lietuvos virtualioje bibliotekoje rasite informacinius išteklius, kurie suskirstyti į tris grupes:
Lietuvos akademinių ir mokslo institucijų bibliotekų ištekliai – 64 bibliotekų katalogų informacijos šaltiniai;
Prenumeruojamos duomenų bazės – prieiga prie 181 duomenų bazės, prenumeruojamos Lietuvos bibliotekų. Šios bazės suskirstytos į 31 išteklių, kurie pavadinti institucijų, prenumeruojančių duomenų bazes, vardais;
Kiti ištekliai: Primo Central katalogas, atviros prieigos duomenų bazės ir LIBIS suvestinis katalogas. Svarbu akcentuoti tai, kad Primo Central kataloge paieška vykdoma daug kartų greičiau, nei iš prenumeruojamų duomenų bazių.

Linkime efektyvios paieškos Lietuvos virtualioje bibliotekoje!

Facebook
Šaltinis

Strategija „Lietuva 2030“

2012-01-05T19:30:00.005+02:00

LIETUVA – SUMANI ŠALIS, KURIOJE GERA GYVENTI IR DIRBTI.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ parengta ir grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis. Daugiau kaip tūkstantis Jūsų idėjų virto dvidešimtmetį apimančiu šalies raidos dokumentu.
Šia strategija siekiame pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi.

Projekto „Bibliotekos pažangai“ ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos iniciatyva daugiau nei 100 šalies bibliotekų vyko gyventojų ir specialistų diskusijos apie idealią netolimos ateities biblioteką. Bibliotekininkai kartu su lankytojais rengė naujoviškos bibliotekos vizijas.
Strategijoje „Lietuva 2030“ ateities biblioteka apibūdinama kaip jaunatviškas, veržlus, linksmas, profesionalus, patikimas, atviras, modernus ir turtingas paslaugomis bendruomenės traukos ir informacinis centras, skirtas žmogui, jo tobulėjimui, dvasinės pasaulėjautos formavimui, vaikų ir jaunimo savišvietos bei laisvalaikio praleidimo vieta. Vizijoje pabrėžiama, kad biblioteka kuria viso gyvenimo mokymosi, kultūrinio tobulėjimo, bendravimo kultūros ugdymo sąlygas bendruomenės nariams kartu su bibliotekų partneriais – švietimo ir kultūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo, valdžios atstovais, savanoriais. Jos paslaugos prieinamos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, biblioteka pasiekiama iš bet kurio pasaulio taško. Čia gausu elektroninių paslaugų, saugomas ir skaitmeninamas regiono kultūros paveldas, vyksta kultūrinė veikla.
Ateities biblioteka įsivaizduojama tik renovuota, jauki ir moderni, su atskiromis ir lengvai transformuojamomis jaukiomis erdvėmis bendravimui, naujausia kompiuterine technika, automatizuotomis sistemomis. Čia dirba nuolat tobulėjantys specialistai, prisitaikantys prie kintančios aplinkos ir gebantys savo žinias perduoti lankytojams. Tikimasi, kad didėjant bibliotekininkų atsakomybei, šios profesijos atstovų socialinė padėtis taip pat ženkliai gerės ir bus lygiavertė jų žinioms bei darbo kokybei.

Strategija „Lietuva 2030“ taps visuomenės susitarimu, jos sąmoninga valios ir apsisprendimo išraiška, kviečiančia įtvirtinti vertybes ir kartu kurti modernią, veržlią, atvirą pasauliui, savo nacionalinį tapatumą puoselėjančią stiprią valstybę.
„LIETUVA 2030“ – MŪSŲ SĖKMĖS KELIAS IR EIKIME JUO DRAUGE".

Pasveikinkim vieni kitus

2011-12-21T08:30:00.002+02:00

Elektroninis atvirukas – greitas ir patogus būdas, kuriuo gali pasveikinti tolimiausiuose kraštuose esančius draugus, gimines. Tačiau artimiausiems žmonėms kažkaip nepadoru siųsti pasveikinimą internetu… Be to sveikinimas atviruku turi gilias tradicijas.

Teigiama, kad pirmuosius kalėdinius atvirukus pagaminti sumanė britas Henry Cole. 1843-aisiais užsiėmęs verslininkas, nerasdamas laiko pats ranka parašyti kalėdinių sveikinimų giminaičiams ir draugams, kreipėsi į savo draugą, garsų to meto iliustratorių John Calcott Horsley, prašydamas nupiešti kalėdinį atviruką, vaizduojantį jo šeimą. Verslininkas nusprendė pagaminti daug atviruko kopijų ir išsiųsti jas savo giminaičiams ir kolegoms, linkėdamas linksmų Kalėdų.

Lietuvoje pirmieji kalėdiniai atvirukai pasirodė 19 amžiaus pabaigoje. Kalėdiniuose atvirukuose buvo vaizduojamos religinės scenos: Betliejaus žvaigždė, bažnyčia, angelai. Populiarūs buvo ir žiemos peizažai - apsnigti miškai, sodybos, bažnyčios. Po 1905-ųjų, panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškai, prasidėjo tikras lietuviškų atvirukų leidybos klestėjimas, kuris tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios.
Tarpukario laikotarpiu, atsiradus telefonui, atvirukų siuntinėjimas Lietuvoje kiek sumažėjo. Tačiau kalėdinių atvirukų tradicija išliko. Nuo 1940-ųjų, Lietuvai tapus Sovietų sąjungos dalimi, religinių temų atvirukai išnyko. Tačiau prekyba kalėdiniais atvirukais – dažniausiai „smetoninių“ atvirukų kopijomis – persikėlė prie bažnyčių.

Pastaruoju metu, nepaisant staigaus internetu siunčiamų elektroninių atvirukų išpopuliarėjimo, tikrų kalėdinių atvirukų siuntimas ir gavimas išliko prestižo reikalu , ryškėja tendencija artimiesiems dovanoti pačių pagamintus, asmeninius atvirukus.Malonu, kai artimas žmogus pajaučia ypatingą asmeninį dėmesį, kuris siunčiamas kartu su kalėdiniu atviruku, skirtu tik jam vienam.

Šv. Kalėdos - tai ne gavimo, o dovanojimo šventė!

Padovanokime vieni kitiems gražų žodį, šypseną,

savo rankų ir širdies šilumą.

Linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!...

ATVIRUKO ISTORIJA rasite čia

Su knyga prieš stresą.

2011-11-25T08:30:00.004+02:00

Vieni giliai kvėpuoja, kiti eina plaukioti į baseiną, o treti nuo streso gelbėjasi, užsikraudami darbų.

Tačiau veiksmingesnis nei pasivaikščiojimas ar muzikos pasirodė besąs... knygos skaitymas! Jau po 6 minučių skaitymo stresas sumažėja dviem trečdaliais, praneša Medicinform.net .

Britų mokslininkai, o tiksliau - specialistai iš Sasekso universiteto atliko eksperimentą, kuriuo tyrė įvairiausius kovos su stresu būdus.

Taigi rezultatai: knygų skaitymas sumažina stresą 68 proc. jau po 6 minučių skaitymo žmogaus pulsas susinormalizuoja, atsipalaiduoja raumenys.

Neprastai stresą šalina ir muzikos klausymasis - 61 proc. Puodelis arbatos ar kavos streso rodiklius sumažina 54 proc., o pasivaikščiojimas - 42 proc. Blogiausiai stresą mažina vaizdo žaidimai - tik 21 proc.

Jei galvojate, kad tiek informacijos mažai- skaitykite knygas mūsų bibliotekoje.

Thomas Prünte. „SU STRESU GALIMA SUTARTI“(2007m.)

Iš vokiečių kalbos vertė Zita Danelienė

Thomas Prünte gimė 1958 m. Vokietijoje. Studijavo Hamburgo universitete psichologiją ir yra diplomuotas psichologas-psichoterapeutas. Jau penkiolika metų dirba darbuotojų seminarų vadovu. Jo seminaruose analizuojama, kaip įveikti stresą darbe ir asmeniniame gyvenime.

Autorius parašė neįprastą knygą apie antistresą. Joje nerasite sausos teorijos, perspėjimų arba tėviškų pamokymų. Prünte rado daug geresnį metodą. Jis aprašo pagrįstus ir seminaruose bei mokymuose išbandytus streso įveikimo būdus. Knygoje yra daug humoro, gyvenimiškų pavyzdžių, anekdotų. Čia svarstoma, kaip būtų galima rasti išeitį iš vienos ar kitos nemalonios situacijos.

*************

Bodo Schafer . "GEROVĖ BE STRESO" (2010m.)

Ar tinkamai investuojate savo pinigus? Ar jūsų pinigai dirba taip pat be atvangos kaip ir jūs? Visame pasaulyje žinomas finansų konsultantas Bodo Šeferis atskleis, kaip padidinti kapitalą ir vos per kelerius metus sulaukti solidžios investicinės grąžos. Ši knyga parašyta tam, kad išmoktumėte be streso investuoti - sugaištumėte ne daugiau kaip dvi valandas per mėnesį ir jums gerai sektųsi.
viską apie pinigines investicijas nuo nekilnojamojo turto iki investicinių fondų; kada tinkamas metas pirkti, o kada parduoti; kokios investicijos tinkamiausios jums; kaip pasiekti finansinę laisvę ir gyventi iš palūkanų. Specialus testas padės nustatyti jūsų, kaip investuotojo, tipą. Taip pat rasite planą, kaip savo pinigus padalyti į skirtingas investicijas. Štai populiari Bodo Schäferio laimėjimų formulė: kuo didesnės palūkanos be rizikos per kuo trumpesnį laikotarpį.

*************

Barbara Kleber
"LAIKO VADYBA MOTERIMS: organizuota ir be streso diena" (2008m)

Daugiau laiko esminiams dalykams
Ar retkarčiais netrokštate, kad para turėtų daugiau nei 24 valandas? Aktyvioms moterims pažįstama problema, kad diena visuomet yra per trumpa,norint atlikti visas susikaupusias užduotis. Be to, norėtųsi ir sau ištaikyti laisvą valandėlę. Nuo laiko vadybos į geresnį vadovavimą sau tai Barbaros Kleber devizas. Sėkmingai dirbanti dėstytoja parengė Jums strategijas, padėsiančias sukoordinuoti savo terminus, užduotis bei projektus taip, kad dar liktų ir pakankamai laisvalaikio bei laiko tobulintis. Nesudėtingi Barbaros Kleber laiko taupymo triukai padės žengti į priekį!

************

F.Luskin ir K.R.Pelletier."ATSIKRATYK STRESO VISIEMS LAIKAMS" (2007m)

Kiekvieną dieną darbe ir namuose patiriame stresą, kuris kenkia tarpusavio santykiams ir darbui. Kaip sumažinti stresą ir jo visiškai išvengti? Knygos autoriai atskleidžia dešimt moksliškai patvirtintų gyvensenos įgūdžių, kurie padės atsikratyti nerimo ir blogos emocinės savijautos. Tai praktiška ir patogi programa, kaip įveikti stresą visiems laikams.
Dešimt moksliškai pagrįstų gyvensenos įgūdžių, garantuojančių gerą sveikatą ir laimę.

Šypsena sukuria laimės pojūtį. Mes šypsomės visada, kai jaučiamės laimingi. Šypsotis sveika.
Pasak mokslininkų, šypsena mažina streso hormonų koncentraciją,
aktyvina širdies ir kraujotakos darbą.

Šypsokimės kartu:)

Sveikinkime vieni kitus!

2011-11-19T10:30:00.008+02:00

Lapkričio 21 d. – Pasaulinė sveikinimosi diena.
Šventė minima nuo 1973 metų. Ją švęsti paskatino du broliai amerikiečiai Maiklas ir Brajenas Makkomak, kovojantys prieš šaltąjį šalių karą. 1973 m. rudenį broliai netyčia susitiko Nebraskoje ir taip apsidžiaugė susitikimu, kad nutarė savo džiaugsmu pasidalinti su kitais. Jie išsiuntė laiškus draugams ir pažįstamiems į visus pasaulio kampelius. Jų siunčiamuose laiškuose nebuvo jokių idėjinių užuominų. Tai buvo tiesiog sveikinimai, linkėjimai ir prašymas perduoti sveikinimus dar bent 10-iai žmonių. Galiausiai jų idėją palaikė JAV ir kitos valstybės. Taigi lapkričio 21-ąją siūloma išsiųsti kuo daugiau sveikinimų visiems savo draugams ir pažįstamiems. Tik rašydami sveikinimus neužmirškime lietuvių kalbos taisyklių.

Žmonių bendravimas, tarpusavio santykiai prasideda pristatymu arba prisistatymu, tai yra, susipažinimu. Tą padaryti ne visada paprasta – daug kas priklauso nuo papročių, tradicijų, religijos, nuo to, kiek nelaukta pažinties vieta ir situacija. Čia ir praverčia per šimtmečius
susiklosčiusios visuotinai pripažintos bendravimo normos. Įvairiose pasaulio šalyse sveikinimosi formos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Tibete sveikindamiesi žmonės dešine ranka nusiima galvos apdangalą, o kairiąją deda už ausies. Japonijoje sveikinamasi trejopai nusilenkiant: žemai, vidutiniškai (30 laipsnių kampu), truputį (15 laipsnių kampu). Naujosios Zelandijos gentyse sveikinamasi trinantis nosimis. Tailande už save aukštesnį sveikinama atsiklaupiant, o Nigerio tautos pagarbos ženklu laiko grindų palytėjimą lūpomis. Europiečiai dažniausiai sveikinasi kilstelėdami kepurę ir šiek tiek linkteldami.

Apie sveikinimosi papročius ir etiketo taisykles skaitykite Etiketogidas.lt

"Humoras šiaurėje"

2011-11-12T10:00:00.002+02:00

Pagrindinė Šiaurės šalių bibliotekų savaitės idėja – populiarinti literatūrą ir knygų skaitymą, skatinti savišvietą, organizuojant kultūros renginius bibliotekose pasiūlyta bendra tema.

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė šiemet lapkričio 14-20 d. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bus rengiama keturioliktą kartą, o Šiaurės šalyse bus jau penkioliktoji. Tai tradicinė šviesos ir knygos šventė, primenanti mums senąją pasakojimų tradiciją, suteikianti progos vaikams ir suaugusiems susipažinti su Šiaurės šalių literatūros lobiais, kviečianti tamsiais vėlyvo rudens vakarais susiburti ir drauge persikelti į magišką knygų pasaulį.

Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – "HUMORAS ŠIAURĖJE".

Dabartinis šiaurietiškas humoras dažnai būna tiesmukas, bet tuo pat metu ir savitas bei neretai santūrus. Pastaraisiais metais tam tikrą auditorijos dalį užkariavo ir triukšmingesnis bei fizinis amerikiečių inspiruotas humoras, ypač televizijoje ir internete. Vis dėlto knygų pasaulyje yra išlikusios tam tikros sąsajos su senųjų vikingų kovomis kalambūrais bei eilėmis ir dviprasmėmis humoristinėmis viduramžių dainelėmis, nors humoro kontekstas, savaime suprantama, visą laiką atsinaujina.

Mikael Niemi yra iš Tornedalen‘o – pasienio regiono tarp Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Laplandijos. Formaliai teritorija priklauso Švedijai, tačiau pasižymi labai savita kultūra. Visose Niemi knygose – tiek poezijoje, tiek ir jaunimui skirtose istorijose – visada randame daugiau ar mažiau sąsajų su Tornedalen‘u, be to, autorius gausiai vartoja vietinio dialekto meänkieli žodžius.
Humoras, (beveik) magiška atmosfera ir suktų komentarų pėdsakas yra keletas iš jo puikiai valdomų įrankių arsenalo.

Rekomenduojame perskaityti šio autoriaus knygą „Populiari muzika iš Vitulos“.

Tai pirmasis švedų rašytojo Mikaelio Niemio romanas suaugusiesiems, labai greit išgarsėjęs pasaulyje. Jis susideda iš dvidešimties rupaus humoro sklidinų pasakojimų, kurių herojai – du berniukai: Matis ir tylenis Nyla. Jie auga neturtingame Pajalos rajone, žmonių sutrumpintai vadinamame Vitula. Išvertus tai reiškia “Putės pelkę” ir yra savotiškas moters vaisingumo pagarbinimas. Eina septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai, keliai asfaltuojami, smulkūs ūkiai nyksta, į kaimą įžengia roko muzika. Bet Matis ir jo draugai svajoja apie kitokį gyvenimą. Gyvenimą, kuris blyksi už horizonto... Suaugęs Matis su šypsena ir grauduliu prisimena vaikystės šėliojimus ir nesaldžias, nors juokingas gyvenimo pamokas.

"Tobulas šedevras,sklidinas gyvybės,humoro ir skausmo". Svenska Dagbladet.

2011 m. bibliotekų savaitės idėjų katalogas

Šv. Martynas - likimo ir orų pranašas.

2011-11-08T08:30:00.000+02:00

Lapkričio 11-oji yra paskutinė rudens šventė - tai įspūdinga rudens palydų šventė, padėka derliaus dievams.
Į krikščioniškąjį kalendorių ši diena 650 metais įrašyta kaip Šv.Martynas. Šventasis Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kad jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą.

Lietuvių tradiciniame kalendoriuje, kaip rašo L.Klimka knygoje "Lietuviškųjų švenčių rate"(p.172)-tai yra ganiavos pabaiga. Ne be reikalo sakoma: „Šv. Martynas tvartus uždaro, Šv. Jurgis juos atidarys...“. Po Šv. Martyno žemė nebedirbama, niekas jos nebejudina.

Nuo seniausių laikų Šv. Martynas - skolų atidavimo terminas.Feodalinėje Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, ši diena buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas.

Žemaitijoje per Šv. Martyną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio burdavo. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga nešalta ir atvirkščiai, jei prie galo grynai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta. Serbijoje iki šių dienų išlikęs paprotys per Šv. Martyną valgyti keptą žąsį, ir tyrinėtojai laiko tai kažkokio senovinio aukojimo atgarsiais.
Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas:; „Martyns ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Tarta, jeigu lapkričio 11-ąją giedra, tai būsianti labai šalta žiema.

Palaukime penktadienio ir sužinosime:
„Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu,
jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“.

Rokas – laisvės muzika.

2011-10-27T09:37:00.013+03:00

Ar niekada nebuvo įdomu, besiklausant dabartinių Lietuvos grupių – o nuo ko viskas prasidėjo? Kas ir kada pirmieji pradėjo groti roką Lietuvoje?

Atsakymas į klausimą “Kada?” slypi knygos išleidimo metuose – 2011-aisiais sueina pusšimtis metų nuo lietuviško roko atsiradimo ir ta proga išleidžiama pirmoji Lietuvos roko istorija.

Mūsų bibliotekoje ją rasite Menų skaitykloje(309k.)

Leidinio „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“ autoriai – melomanai, su muzika bendraujantys kiekvieną dieną. Knygos sudarytojas, daugelio tekstų ir idėjos autorius – rašytojas, žurnalistas Mindaugas Peleckis, daug laiko skiriantis naujausių roko krypčių, eksperimentinės muzikos tyrinėjimams. Muzikantas ir publicistas Lukas Devita – straipsnių apie hipizmą, psichodeliką, naująją bangą bei roko operas autorius, taip pat parašęs įvadines pankroko ir dainuojamosios poezijos Lietuvoje apžvalgas, plokštelių ir diskotekų kultūros tyrinėtojas. Žurnalistas, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Kajėnas pateikia pokalbių su mus jau palikusiais roko scenos grandais. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, kompozitoriai Šarūnas Nakas ir Vaclovas Augustinas įvertina Lietuvos kultūros situaciją. Knygoje spausdinama ir šviesaus atminimo Šiaurio Narbuto publikacija apie senąjį roką bei Vituolio Joneliūno interviu su unikaliuoju „Kardiofonu“. Specialų įvadą leidiniui parašė vienas pasaulio eksperimentinės muzikos tėvų Z‘EV (Stefanas Weisseris).

Esminė knygos idėja - roko muzikos negalima atskirti nuo jos ištakų (estradinės muzikos, džiazo, klasikos, klezmerių muzikos, „Fluxus“) ir naujausių eksperimentų, peraugančių į audiovizualinius performansus. Knygoje žodis rokas simbolizuoja ne tik maištą, bet ir jungtį tarp, atrodytų, skirtingų ir niekada nesusitinkančių epochų. Rokas vienija!

Plačiau:

IX-asis Baltijos bibliotekininkų kongresas

2011-10-21T08:49:00.006+03:00

Besivystančios technologijos ir besikeičianti tinklaveikos visuomenė bibliotekoms pažeria vis naujų iššūkių. Bibliotekininkai juos priima. Tai skatina mūsų kūrybiškumą ir novatoriškumą. Kiekvienoje šalyje vykstantys ir panašūs, ir skirtingi procesai rodo bibliotekų veiklos įvairovę ir vyraujančias tendencijas, rašoma kvietime į šių metų spalio 16-18 d. Trakuose, konferencijų ir laisvalaikio centre ,,Margis“ vykusį 9-ąjį Baltijos bibliotekininkų kongresą „Skaitymas skaitmeniniame amžiuje: naujos partnerystės ir paslaugos“(Reading in Digital Age: New Partnerships and Services).

Baltijos šalių bibliotekininkų kongresai vyksta kas ketveri metai vienoje iš Pabaltijo šalių. Pirmieji trys vyko dar prieš II pasaulinį karą – 1930 m. Rygoje, 1935 m. Taline ir 1938 m. Kaune. Sovietinės okupacijos metais nebuvo galimybės organizuoti kongresų, tačiau, Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę, ši tradicija tęsiama ir toliau trys draugijos rengia Baltijos bibliotekininkų kongresus. Ketvirtasis kongresas vyko Rygoje (1991 m.), Penktasis - Taline (1996 m.), Šeštasis - Vilniuje (2001 m.).

Šio kongreso organizatoriai – Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD) pakvietė Baltijos šalių kolegas aptarti bibliotekų veiklos įvairovę ir vyraujančias skaitymo tendencijas šiuolaikiniame skaitmenizacijos amžiuje.Kongreso šeimininkai ir svečiai iš Latvijos, Estijos, JAV, Suomijos savo pranešimuose pristatė skaitymo skatinimo programas vykdomas jų šalių bibliotekose.

Mūsų bibliotekai kongrese atstovavo Daiva S. ir Rasa
(ieškokite bendroje nuotraukoje)

Plačiau apie kongresą: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus , Rock&roll bibliotekininkas ,LBD tinklaraščiuose

Bibliotekininkystės publikacijas - į E-LIS talpyklą!

2011-10-18T08:20:00.000+03:00

Nacionalinė biblioteka tapo atvirosios prieigos saugyklos E-LIS Lietuvos nacionaline redaktore. Ji atsakinga už Lietuvoje parengtų mokslinių dokumentų įkėlimą į E-LIS ir informacijos apie šią saugyklą sklaidą Lietuvoje. Nacionalinė biblioteka įsipareigojo informuoti ir skatinti Lietuvos mokslininkus, tyrėjus, bibliotekininkystės ir informacijos specialistus bei praktikus įkelti savo parengtus mokslo darbus į nemokamą teminę E-LIS saugyklą.

E-LIS (http://eprints.rclis.org/) – tai nepelno siekianti didžiausia tarptautinė bibliotekininkystės ir informacijos mokslo dokumentų talpykla. E-LIS talpykloje yra daugiau kaip 12 tūkst. mokslo darbų iš 96 pasaulio valstybių. Į E-LIS talpyklą galima kelti ir lietuvių kalba publikuotus ir nepublikuotus bibliotekininkystės ir informacijos mokslo darbus. E-LIS talpyklos tikslas yra archyvuoti ir saugoti viso pasaulio bibliotekininkystės ir informacijos mokslo darbus elektroniniu būdu vienoje vietoje.

Kviečiame visus bibliotekininkystės, informacijos mokslų ir informacinių technologijų specialistus susipažinti su atvirosios prieigos saugykla E-LIS ir skelbti joje savo darbus! Tai:
galimybė nemokamai viešinti savo darbus tarptautiniu mastu;
ilgalaikis ir patikimas mokslinių publikacijų išsaugojimas;
atvira ir nemokama prieiga prie visų saugyklos dokumentų.

Susidomėję ir norintys sužinoti daugiau informacijos, kreipkitės el. paštu į Nacionalinės bibliotekos atstoves
Agnę Daujotaitę a.daujotaite@lnb.lt arba Laurą Šimkutę l.simkute@lnb.lt.

Parengta pagal LNB ir Rock&roll bibliotekininkas informaciją.

Mes už savanorystę

2011-10-05T19:00:00.002+03:00

Savanoriškos veiklos sostinių projekto tikslai – populiarinti savanorišką veiklą Lietuvos regionuose, skatinti burtis vietos savanorių bendruomenes ir kartu įgyvendinti kylančias iniciatyvas, atkreipti vietos valdžios institucijų ir verslo atstovų dėmesį į savanorystės idėjas.

Savanoriškos veiklos sostinių konkursą organizuoja Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kuri yra didžiausių nevyriausybinių jaunimo organizacijų Lietuvoje sąjunga, vienijanti daugiau nei 200 000 jaunų žmonių. Organizacijos tikslas – kelti jaunimo organizacijų kompetenciją ir atstovauti jaunimo organizacijų ir jaunimo interesams bendradarbiaujant su Lietuvos valdžios institucijomis, kitais visuomeninio sektoriaus veikėjais.

Per visą Lietuvą keliavusi savanoriškos veiklos estafetė pasiekė finišo tiesiąją – Šiauliai yra paskutinė Savanoriškos veiklos sostinės konkurso Lietuvoje stotelė, spalio mėnesį perėmusi garbingą titulą iš Palangos. Saulės miestas pasirengęs įgyvendinti ne vieną prasmingą Šiaulių bendruomenės narių siūlomą idėją ir tuo pačiu stiprinti savanorystės, kaip profesionalios ir atsakingos veiklos, idėją.

Šiaulių universitetas puoselėja atsakomybę, bendruomeniškumą – kaip vienas iš svarbiausių vertybių, kurios ir yra savanorystės pamatas.

Spalio 12 d . 15.30 val. Šiaulių universiteto bibliotekoje (205a.) vyks renginys, skirtas savanorystei.

Tapk savanoriu Lietuvoje ir visame pasaulyje !

Mokytojai ir tie, kurie buvo šalia

2011-10-05T08:00:00.004+03:00

Mokytojo pašaukimas — dalinti.
Mokytojo laimė — būti pralenktam.
Mokytojo lemtis — amžinas nerimas
dėl tų, kuriuos pasitiko ir jau išlydėjo.
Mokytojo dalia — būti su jais visada:
klasės tyloje, mokyklos šurmulyje,
tuščiame kelyje — nuo rudens iki rudens ...

Nijolės Dlugauskaitės ir Kęstučio Kasparo solidžios apimties knyga „Širdies ir gero žodžio negailėję“.Lietuvos mokytojų istorijos, išleista 2010m.
Tai dokumentiniai, publicistiniai pasakojimai apie praėjusių laikų Lietuvos mokytojus, jų patriotizmą, apie lietuvišką žodį, dorą, pasiaukojimą vardan nueitos, dabartinės ir ateinančios dienos. Tie mokytojai – tai Povilas Kazėnas, Ona Kuodytė-Kazėnienė, Antanas Dlugauskas, mokytojų šeima – Petras, Antanas Vytautas Barniškiai, Jadvyga Barniškytė, Kazėnų šeimos draugė Elena Jumaševičienė, Jonas Kazėnas, Juozapas Stakauskas ir daug kitų.
Knygos įžangoje poetas publicistas Robertas Keturakis rašo, kad knygą „Širdies ir gero žodžio negailėję“ galima priimti kaip žvilgsnį į tą Lietuvos šviesuolių kartą, kuri lėmė tautinio atgimimo stebuklą XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje ir tapo 1918 metais atgavusios Nepriklausomybės savimonės pagrindu. Toji šviesuolių karta lėmė ir lietuvybės atsparumą tragiškiausiais nacistinės ir bolševikinės okupacijos dešimtmečiais. Tai buvo ne vien tautinės mokyklos kūrėjai. Tai buvo ir galios, perėmusios iš vyresniosios kartos gyvastingiausias vertybes. Tai buvo asmenybės, gebėjusios išsaugoti per tragiškas istorijos pervartas priešiškumo nuožmumą, nužmoginimo ir teroro siautėjimus, savo atsakomybės jutimą ir gebėjimą nepamesti visumos, kurioje švyti ir savosios tautos būtis“.

Vytautas Karvelis, Gyvenimo keliu : [pedagogo prisiminimai].2009m.

Turbūt retas studijavęs Šiauliuose nepažįsta arba nėra girdėjęs apie Vytautą Karvelį, ŠU Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Socialinės pedagogikos psichologijos katedros profesorių emeritą, socialinių edukologijos mokslų habilituotą daktarą, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Šiaulių skyriaus pirmininką.
Savo knygoje autorius glaustai, bet atvirai ir nuoširdžiai pasakoja skaitytojams apie savo gyvenimą, darbą įvairių socialinių, politinių permainų metu.

2003 m. "Saulės delta" išleido Jono Krivicko paruoštą knygą
Mokytojų mokytojas Jonas Adomaitis.Gyvenimo, darbo, kūrybos bruožai iš laiškų,prisiminimų, straipsnių, recenzijų.

"Ne kiekvienas mokytojas nusipelno knygos apie save.O apie mokytoją Joną Adomaitį knyga parašyta,ją imame į rankas",-pratarmėje rašo prof. K.Župerka.
Leidinyje pasakojama apie žymiausią Šiaulių miesto mokytoją, lituanistą, Pedagoginio instituto dėstytoją, vertėją, ,teatro kritiką, publicistą, visuomenininką Joną Adomaitį.Pasinaudota mokytojo laiškais, straipsniais, kolegų, mokinių, studentų, artimųjų prisiminimais.Knygoje publikuojami prof. K.Župerkos, prof. A.Gudavičiaus, prof. B.Prėskienio ir kt. straipsniai; fotomenininko A.Musneckio fotografijos.

Krivickas Jonas. Praskriejo kaip vėjas.- 2006m.
Pirmojoje naujos serijos „Šiaulių miesto Garbės piliečiai“ knygoje garbus, ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje žinomas Mokytojas, kraštotyrininkas, ekskursijų vadovas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis Jonas Krivickas pasakoja apie audringų karo įvykių nutviekstą vaikystę, varganus mokymosi metus, mokytojavimą Dzūkijoje ir Šiauliuose, kelionių po pasaulį įspūdžius, su meile kalba apie sutiktus žmones, ypač apie mokinius, kolegas. Mokytojo žvilgsnis plačiai aprėpia daugelį gyvenimo sričių, ironiškai ir skausmingai vertina visuomenės skaudulius. Knyga gausiai iliustruota.

Bronė Katinienė. „Ilga kelionė: Atsiminimų fragmentai“. Vilnius, 2010.

Plačiai žinomos mokytojos lituanistės Bronės Katinienės (1909–2006) atsiminimai aprėpia ilgą ir dramatišką laikotarpį – du pasaulinius karus, pokarį, sovietmetį.

Knygos autorė mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose, vėliau dėstė literatūros mokymo metodiką universitetuose. Jos atsiminimai – autentiškas pasakojimas apie Lietuvos mokyklų ir pedagogikos raidą, paremtas unikaliomis ilgametėmis patirtimis, susietas su pilietinės savimonės raida. Atsiminimų tėkmė pagauna žinomas asmenybes, gyvus mokinių, mokytojų, šeimų gyvenimo vaizdus. Pasakojimas kupinas dvasingumo, meilės žmogui, tauriam mokytojo darbui. Kartu tai patriotizmo pamoka. Misija, kuri atlikta skirtingomis istorinėmis sąlygomis.

„Šiąnakt klausausi Bacho ir skaitau Aisčio „Pavasario simfoniją“, mintimis vis grįžtu prie tų gyvenimo šukių, prie likusių ir sudegusių džiaugsmo, vilties šipulių, įsirėžusių atmintin, lyg vaizdajuostėje slenkančių pro akis. Aš juos matau, net girdžiu – ir mažai kas šukes surinks ir sudėlios visas, išmes iš širdies tą skaudų nerimą, žymintį mūsų mokyklos miestą ir nueitą kelią... Bet šalia mokyklos dar būta visko, visas žmogaus gyvenimas nuo vaikystės ligi pražilusio plauko. Gyvenimas ir yra mokykla, atspindinti laiką, visuomenę, atskirą žmogų. “

Šias knygas rasite mūsų bibliotekoje.

Visada Jūsų laukiame !

Ateitis – mokyklos mokytojo rankose /V. Hugo/

2011-10-04T08:40:00.014+03:00

Čeža lapai auksinio rudens,
Paukščių virtinės dangų graudina.
Tavo akys su liūdesiu žvelgs
Pro mokyklinį langą į tylą.
Mokiniai vis ateis ir išeis
Pasiėmę Tavęs po dalelę,
O Tu šilto rugsėjo takais
Naujus mokinius vesi į kelią.

Tarptautinė mokytojų diena minima Spalio 5d.

Ši diena paskelbta minėtina diena UNESCO iniciatyva. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Šią dieną svarbu aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių smurtavimo problemą; išspręsti žemą mokytojų atlyginimo klausimą.

2001 m. Dakare vyko Pasaulinis švietimo forumas. Jame dalyvavo 180 valstybių. Forumo metu buvo iškeltas uždavinys iki 2015 m. pasiekti, kad kiekvienas valstybės pilietis turėtų pradinį išsilavinimą. Daugelyje šalių (ypač Pietų Azijoje ir Afrikoje) nepavyksta pasiekti visuotinio išsilavinimo vien dėl to, kad trūksta mokytojų. Mokytojo profesija nėra populiari, nes jo darbas menkai apmokamas, sudarytos prastos darbo sąlygos.

Žodis „pedagogika“ yra kilęs iš graikų kalbos: „pais“ – vaikas, „ago, again“ – vesti, valdyti, auklėti („paidagogos“ – vaikų vedžiotojas, „paidagogeion“ – mokykla). Senovės Graikijoje pedagogais buvo vadinami asmenys (paprastai vergai), kurie lydėdavo šeimininko vaikus į mokyklą ir juos prižiūrėdavo. Tik vėliau pedagogais pradėta vadinti mokytojus, auklėtojus, kartais ir pedagogikos dalykus tiriančius mokslininkus.

*************

MOKYTOJAU, iš giliųjų Pažinimo šaltinių tu semiesi

Išminties ir Žinojimo, kurį dalini savo mokiniams.

Tavo dalia - pasitikti juos ir išlydėti, būti kartu nuo pirmosios raidės iki sudėtingiausių mokslo tiesų.

Neleisk sau, MOKYTOJAU, suabejoti Pašaukimo teisingumu.

Būk tvirtas, teisus ir mylimas.

SU MOKYTOJO DIENA BUVĘ, ESANTYS IR BŪSIMIEJI MOKYTOJAI!

http://day.lt/

http://www.ltvirtove.lt/

Moksliniai periodiniai leidiniai

2011-09-15T09:49:00.013+03:00

Ieškai medžiagos savo rašto darbams, nori perskaityti naujausius mokslinius straipsnius- būtinai apsilankyk mūsų bibliotekos periodikos skaitykloje.Čia kaupiami ir saugomi periodiniai leidiniai ir žurnalai.

Pristatome Šiauliuose leidžiamus edukologijos klausimus nagrinėjančius mokslinius periodinius leidinius.

Mokslo žurnalas „Jaunųjų mokslininkų darbai“ leidžiamas nuo 2003 metų. Jis skirtas jaunų (iki 35 metų amžiaus) mokslininkų – daktarų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, doktorantų, magistrantų – atliekamų tyrimų rezultatams skelbti. Žurnalo periodiškumas – 4 numeriai per metus: išleidžiamas balandžio, liepos, spalio ir gruodžio mėnesiais. Leidinio tikslas – skatinti jaunųjų mokslininkų kūrybinę veiklą, sudarant galimybes skleisti savo mokslinėms idėjoms, paremtoms tyrimais, stebėjimais, eksperimentais tyrimų duomenų interpretacijomis. Straipsnių autoriai šio žurnalo puslapiuose gali diskutuoti aktualiais mokslinio darbo klausimais, keistis nuomonėmis apie savo ir kolegų tyrimų reikšmingumą regionui, valstybei.Leidėjas -Šiaulių universitetas.

Žurnalas. „Mokytojų ugdymas" priklauso socialinių mokslų sričiai ir edukologijos krypčiai. Žurnale publikuojami analitinio-teorinio ir empirinio pobūdžio mokslo straipsniai, atstovaujantys socialiniams-humanitariniams mokslams būdingą metodologiją. Publikacijų tematika apima mokytojų ugdymui reikšmingą švietimo ir ugdymo klausimų sferas: nuo edukologijos mokslo tyrimų metodologijos, politinių ir vidinių struktūrinių švietimo sistemos pokyčių, socialinių-kultūrinių reiškinių kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologijos, instrumentiškos problematikos iki edukologijos mokslui bei mokytojo veikos filosofijai ir ugdymo praktikai reikšmingų kultūros reiškinių, įvykių moksle, švietime, ugdymo praktikoje sklaidos. Žurnalą Šiaulių universitetas leidžia nuo 2002 metų du kartus per metus – birželio ir lapkričio mėn.

Švietimas: politika, vadyba, kokybė/Education Policy, Management and Quality Periodinis recenzuojamas regioninis mokslinis metodinis leidinys lietuvių, rusų, anglų kalbomis (santraukos anglų kalba), įtrauktas į tarptautinę mokslinės informacijos duomenų bazę COPERNICUS INDEX. Leidinys skiriamas aktualiausiems švietimo politikos, vadybos ir kokybės klausimams nagrinėti. Ypatingas dėmesys skiriamas bendrajam lavinimui.Išeina tris kartus per metus.Leidėjas- mokslinis metodinis centras"Scientia Educologica".

Gamtamokslinis ugdymas/Natural Science Education – periodinis, recenzuojamas, mokslinis-metodinis žurnalas, kurį leidžia mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“.Išeina tris kartus per metus. Tai tarptautinis žurnalas, kuriame moksliniai ir metodiniai straipsniai publikuojami lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Leidinys skirtas mokytojams, aukštųjų mokyklų dėstytojams bei visiems, besidomintiems gamtamoksliniu ugdymu.

JBSE /Journal of Baltic Science Education/ Periodinis tarptautinis recenzuojamas mokslo darbų leidinys anglų kalba, įtrauktas į tarptautines EBSCO: Academic Search Premier, INDEX COPERNICUS ir BRITISH EDUCATION INDEX duomenų bazes.Leidžiamas keturis kartus per metus./MMC"Scientia Educologica".

Problems of Education in the 21st Century is an international/Švietimo problemos 21-ajame amžiuje/ yra tarptautinis, recenzuojamas periodinis mokslo žurnalas, kurį leidžia mokslinis metodinis centras"Scientia Educologica".

Naujausi laikraščiai ir žurnalai - periodikos skaitykloje !

Saugus ir draugiškas internetas

2011-09-12T19:06:00.000+03:00

"Atsargus internete" - šviečiamosios kampanijos "Saugus ir draugiškas internetas" puslapis, kuria siekiama didinti viešosios interneto prieigos vartotojų sąmoningumą naudojantis internetu ir taip padėti užtikrinti jų saugumą bei išvengti galimų pavojų internete.

Internetas labai panašus į realųjį pasaulį - jame galioja tam tikri dėsniai, kuriems paklūstame ir bendravimo taisyklės, kurių turime laikytis. Be to, internete galioja tam tikros atsargaus elgesio taisykles, kurių laikymasis padeda naršyti saugiai ir neįsivelti į pavojingas situacijas.

Internetas pats savaime nėra blogas, tačiau ar tikrai pakankamai gerai žinote, kokie pavojai jūsų ten tyko ir kaip jų išvengti? Projektas „Bibliotekos pažangai“ drauge su Lietuvos viešosiomis bibliotekomis kviečia pasitikrinti savo žinias apie atsargų elgesį internete sprendžiant saugaus interneto testą.

Jį rasite http://testas.bibliotekospazangai.lt/.

Interaktyvų saugaus interneto testą „Ar tikrai internete esi saugus?“ sudaro du klausimynai. Vienas jų, itin spalvingai ir gyvai iliustruotas, skirtas jauniesiems interneto vartotojams – vaikams ir paaugliams, antrasis – tėvams ir interneto naujokams – žmonėms, kuriems dar reikia pagilinti žinias apie atsargų elgesį internete.

„Kviesdami Lietuvos viešųjų bibliotekų lankytojus ir visus kitus interneto vartotojus išspręsti šį testą siekiame, kad kuo daugiau žmonių susimąstytų apie savo elgesį internete ir tai, ką ir kaip šioje virtualioje erdvėje dera daryti, kad apsaugotume savo ir savo artimųjų privatumą, nepatektume į sukčių pinkles, išvengtume nuostolių“, – sako kampanijos „Atsargus internete“ koordinatorius Mindaugas Raguotis.

Abiejose testo versijose yra po keliolika klausimų. Jie sudaryti remiantis dažniausiai įvardijamomis grėsmėmis internete ir Lietuvos viešosiose bibliotekose kampanijos „Atsargus internete“ metu duodamais patarimais bei medžiaga apie atsargų elgesį internete.Klausime apibūdinama su interneto naudojimu susijusi informacija ir pateikiami keli galimi atsakymų variantai. Pagal surinktą balų skaičių testo pabaigoje pateikiamas situacijos vertinimas, taip pat išskiriami teisingai ir neteisingai atsakyti klausimai, nurodoma, kuriose situacijose reikėtų elgtis kitaip, duodama patarimų, ką nurodytais atvejais reikėtų daryti.

„Testą, kaip papildomą mokomąją priemonę, rekomenduojame naudoti ir mokyklose informatikos pamokų ar papildomų užsiėmimų metu. Spręsdami testą ne tik pasitikrinsite savo žinias apie atsargų elgesį internete, bet ir sužinosite pagrindines atsargaus elgesio internete taisykles“, – teigia M. Raguotis.

Internetas – naudingas dalykas, jei tinkamai naudojamas!

Įspūdžiai iš bibliotekos Švedijoje

2011-09-08T09:10:00.000+03:00

Šią vasarą mūsų kolegė lankėsi Švedijoje, Södertälje
(Sodatelje) mieste. Tai pramoninis miestas, esantis 30km. nuo Stokholmo. Jame gyvena apie 86 tūkst. gyventojų. Miestas garsus tuo, kad jame įsikūrusi "Scania AB" sunkvežimių gamykla , pasaulyje pirmaujanti farmacijos kompanija"AstraZeneca".

Profesinio smalsumo vedina apsilankė Södertälje miesto bibliotekoje ir mielai dalijasi įspūdžiais.

Biblioteka, kuri kaupia mokslinę, grožinę literatūrą, laikraščius, žurnalus, duomenų bazes, e-knygas ,tarpininkauja užsakant knygas per TBA , aptarnauja studentus, suaugusius ir vaikus.
Visose Södertälje savivaldybės bibliotekose skaitytojai naudoja tą pačią bibliotekos kortelę, kurios numeris iš 11 skaitmenų (visada baigiasi 0124) vadinamų PIN kodu.

Bibliotekoje galima nemokamai naudotis belaidžiu internetu.

Daugelis bibliotekos paslaugų yra prieinamos per internetą ištisą parą - 365 dienas per metus.

Biblioteka siūlo specialias paslaugas studentams su regėjimo sutrikimu, disleksija ar kita negalia, kai sunku skaityti knygą ir atspausdintą tekstą. Bibliotekoje įdiegta tekstų apdorojimo programa.Norint perskaityti Daisy garso knygas, reikia Daisy grotuvo.Jį trumpam skolina tiems, kurie nori pabandyti.Nauja paslauga-audio knygų skolinimas.

Labai gražus bibliotekos vaikų skyrius su vaizdu į pėsčiųjų alėją.Vaikams yra daug knygų, žurnalų, CD ir audio knygų.Yra specialus katalogas su knygų rekomendacijomis, kad būtų lengviau jas rasti.Šiame skyriuje yra kampelis mamytėms, maitinančioms kūdikius.Skyrius taip pat turi specialias lentynas vaikams su negalia.Internetas ir kompiuteriai su kompiuteriniais žaidimais taip pat skirti vaikams.Įrengtas gražus, panašus į teatro sceną, kampelis, kuriame vaikams skaitomos pasakos.

Bibliotekos patalpose yra erdvi meno galerija, kurioje vyksta įvairios tarptautinės Šiaurės šalių ir Švedijos šiuolaikinio meno kūrėjų parodos.Šią vasarą parodoje buvo eksponuojama trijų švedų: Charlotte Abrahamsson, Jenny Granlund ir Jono Rooth darbai. Trys menininkai, kurie dirba su labai skirtingomis išraiškomis- instaliacija, piešiniai ir stiklas.Esmė yra formų, kurios yra panašios,pasikartojimas. Visi trys įkvėpimo semiasi iš gamtos.

Ačiū kolegei už "nuotolinę" ekskursiją po Södertälje miesto biblioteką.

Nuotraukos čia

Kviečiame ir jus pasidalinti įspūdžiais iš vasaros kelionių.

Į biblioteką- drąsiai!

2011-09-05T19:13:00.000+03:00

Kartais pasitaiko, kad baisu užeiti į biblioteką, nes ji didelė ir nepanaši į knygų kambarėlį mokykloje ar kaimelyje… Arba atėjus į biblioteką nesimato jokių knygų. Ką daryti? Eikite drąsiai ir žinokite, kad visose didelėse bibliotekose yra ta pati sistema.

Įsivaizduokite, kad biblioteka - butas, o jos skyriai - kambariai. Tie kambariai, kuriuose gali lankytis skaitytojai yra vadinami abonementais ir skaityklomis. Abonementuose galima pasiskolinti knygų į namus. Skaityklose galima skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kt., bet negalima jų išsinešti į namus. Bibliotekose gali būti vienas ar keletas abonementų ir daug įvairių skaityklų. Kai kuriose bibliotekose vietoje abonementų gali būti įrengtos vietos - leidinių išdavimo ar panašiai besivadinantys ”punktai”.

Ką pirmiausia daryti? Turėtumėte būti tos konkrečios bibliotekos skaitytojas. Jeigu įstojote į universitetą ar kolegiją, tai iš karto tampate ir tos institucijos bibliotekos skaitytoju. Jeigu atsidūrėte viešojoje ar kitoje bibliotekoje, turėtumėte pasiteirauti darbuotojų kaip galima būtų naudotis biblioteka.

Kur pirmiausia eiti, jei esate skaitytojas? Pavyzdžiui, jeigu norite tik paskaityti laikraščių ar žurnalų, galite eiti tiesiai į periodikos skaityklą. Jeigu norite pasiskolinti ar paskaityti knygų, pirmiausia reikėtų susirasti bibliotekos elektroninį katalogą. Jo interneto adresą visada rasite bibliotekos interneto svetainėje - turėtų būti nuoroda Katalogas arba Elektroninis katalogas. Kataloge galite pasižiūrėti, kokių knygų turi biblioteka ir reikalingas knygas, esančias abonemente, iš karto internetu užsakyti.Kai kuriose bibliotekose yra atviri fondai. Tai reiškia, kad galite patys nueiti ir išsirinkti reikalingas knygas lentynose. Galite jas vartyti ir skaityti vietoje, pasiskolinti į namus. Einant į bendrąją knygų skaityklą , turėtumėte žinoti reikalingų knygų šifrus-knygų"adresus", tam, kad laisvai ir savarankiškai jas pasiimtumėte iš lentynų.Paskaičius knygas jas reikia palikti ant tam skirto stalo, o darbuotoja jas grąžins į vietą.

Jeigu norite knygas pasiskolinti, turite nueiti prie leidinių išdavimo “punkto” (stalo) ar į abonementą. Ten paduodate savo skaitytojo ar studento pažymėjimą. Bibliotekininkė nuskenuoja pažymėjimo brūkšninį kodą (tuomet specialioje kompiuterinėje programoje atsiverčia jūsų skaitytojo puslapis), po to nuskenuoja knygos brūkšninius kodus. Taip jūsų skaitytojo puslapyje (skaitytojo elektroniniame formuliare) matosi kokias knygas jūs pasiskolinote ir kada turite jas grąžinti. Nevėluokite grąžinti pasiskolintų knygų, nes dažniausiai už pavėluotas dienas bibliotekose yra skaičiuojami delspinigiai.

Kaip prisiminti, kokias knygas pasiskolinote iš bibliotekos ir kada jas reikia grąžinti? Atsiverskite bibliotekos elektroninį katalogą, prisijunkite (dažniausiai kataloge būna parašyta kaip tai padaryti), atsiverskite skaitytojo puslapį ir viską sužinosite.

Jeigu iškyla koks neaiškumas, nežinote kokios skaityklos yra bibliotekoje, kaip užsakyti knygas internetu ar pan. - paskaitykite bibliotekos interneto svetainę, ten tikrai rasite visą informaciją. Žinoma, galite paklausti ir bibliotekos darbuotojų.

JŪS VISADA LAUKIAMI MŪSŲ BIBLIOTEKOJE !

Pagal http://linksmabiblioteka.blogas.lt/

Su Rugsėjo 1-ąja !

2011-09-01T07:30:00.003+03:00

Ant rudenėjančio dangaus
Pripieškim saulės spindulių,
Kad nebeliūdintų žmogaus
Rugsėjo žingsniai ir tikėkim,
Dienų spalvotame fone
Bus gera plaukt rudens upe.

Rugsėjo 1-oji – naujųjų mokslo metų pradžia visose Lietuvos mokymo įstaigose: pagrindinėse, vidurinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose. Žmogus mokosi didžiąją savo gyvenimo dalį – vaikystę ir jaunystę. Taigi rugsėjo 1-oji tarsi viso gyvenimo šventė.

Lietuvoje rugsėjo 1-oji iškilmingai pradėta švęsti nuo 1980-ųjų, kaip ir kitose Tarybų Sąjungos, kuriai Lietuva tuo metu priklausė, šalyse. Šią dieną mokiniai tradiciškai susirikiuoja, gėlių puokštėmis pasveikina mokytojus. Kodėl mokslo metai pradedami būtent rugsėjo 1-ąją? Ši tradicija į Rusiją, o vėliau ir į visas Tarybų Sąjungos šalis, atėjo iš Bizantijos, kur rugsėjo 1-oji buvo ir Naujųjų metų pradžia. Ten buvo manoma, kad būtent šią dieną Dievas pradėjo kurti pasaulį. 1492 m. caras Ivanas III-asis, vedęs paskutinę Bizantijos princesę, rugsėjo 1-ąją paskelbė Naujųjų metų pradžia. Tik 1700 m. Petro didžiojo įsakymu metų pradžia paskelbta sausio 1-oji. Beje, senovės Judėjoje rugsėjo 1-oji buvo švenčiama kaip diena, kai Išganytojas pirmą kartą kreipėsi į žmones.

Rugsėjo 1-oji mokslo metams nuo seno buvo palanki ir todėl, kad šiuo metu baigiasi visi lauko darbai, kuriuos nudirbti žmonėms padėdavo ir vaikai. Taigi rudenį jie vaikus jau galėdavo išleisti į mokslus. Kitose šalyse mokslo metų pradžiai neskiriama tiek daug dėmesio. Pvz., Ispanijoje ar Prancūzijoje vaikai į mokyklą atvedami apytikriai rugsėjo-spalio mėnesiais. JAV mokslo metai prasideda pirmąjį rugsėjo antradienį.

Šiaulių universiteto rektoriaus Vido Lauruškos sveikinimas

Gerbiami Universiteto bendruomenės nariai, sveikinu Jus Mokslo ir žinių dienos proga! Viena iš svarbiausių mūsų Universiteto puoselėjamų vertybių – bendruomeniškumas. Veikdami kartu galim padaryti daugiau, sulaukti didesnės sėkmės. Linkiu gerų mokslo metų, naujų vilčių, tikėjimo ateitimi ir mūsų jaunimu. Rektorius Vidas Lauruška

Mokslo metų pradžios šventė Šiaulių universitete programą rasite čia

Interneto dienoraščių (blogų) diena!

2011-08-31T09:22:00.000+03:00

Blogas (trumpinys iš weblog) – interneto vartotojų žargonu kalbant yra interneto dienoraštis. 2005 metais Nir Ofir paskelbė rugpjūčio 31 d. interneto dienoraščių (blogų) diena . Šią dieną siekiama labiau suartinti visus asmenis, rašančius interneto dienoraščius (blogus). Kiekvienas asmuo, rašantis savo dienoraštį internete, skatinamas šią dieną išrinkti kitus 5 asmenis, kurių interneto dienoraščiais žavisi. Kad galėtumėt išrinkti pačius geriausius, turite labiau pasidomėti visais interneto dienoraščiais. Daugiau apie šią tarptautinę akciją rašoma blogday.org.

O kokius tinklaraščius skaitote Jūs ? Galbūt tarp jų yra įdomių tinklaraščių apie knygas, bibliotekininkus ar bibliotekas?

Kviečiame rašyti komentaruose!

http://blogas.kvb.lt/

Lyderiu gali tapti kiekvienas!

2011-08-17T08:31:00.000+03:00

Organizacijos, kaip ir skirtingos pasaulio šalys, turi savitas kultūras.

Antropologų teigimu, kultūra yra papročiai ir ritualai, kuriuos susiklosto visuomenėje kūrimosi laikotarpiu.
Kultūra prasideda nuo lyderio.Lyderis ir lyderystė atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant ir palaikant organizacijos kultūrą. Tai geriausiai galima suprasti vadovaujantis evoliuciniu požiūriu. Lyderis turi savo viziją, vertybes, nuostatas, prielaidas dėl to, ką ir kaip jis nori pasiekti. Šiuos dalykus jis perduoda grupės nariams (įkvepia, motyvuoja, uždega ar priverčia) arba pasirenka tuos žmones (pasekėjus), kurie yra panašūs į jį ir jam pritaria.

Šis veiksmas savaime nesukuria kultūros – atsiranda tik pasekėjų paklusimas lyderiui. Tik tuomet, kai lyderio nuostatos ir elgesys veda į sėkmę – t. y. grupė pasiekia tikslą ir grupės nariai būna patenkinti santykiais vieni su kitais – lyderio vertybės bus pripažintos, priimtos ir įdiegtos.

Neseniai tapote vadovu?
Nežinote, kaip bendrauti su žiniasklaida,
kurti teigiamą organizacijos įvaizdį,
laikytis tarpusavio bendravimo protokolinių reikalavimų,
organizuoti renginius ir t. t.?
Tuomet „Organizacijos lyderio kišeninis vadovas„ kaip tik Jums...

Ši D.Karnegio knyga parodo, kaip lengva ir paprasta išpuoselėti lyderiavimo talentą, kuris daugumai žmonių yra įgimtas. Čia, remiantis garsiausių pasaulio lyderių pavyzdžiais ir patarimais, pateikiamos strategijos, padėsiančios įvertinti savo stipriąsias puses, įgyti pasitikėjimo savimi, tapti tikru komandos žaidėju, išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio bei pasiekti savo tikslus.

"Pritaikę mano pateiktus lyderiavimo principus, jūs pasieksite nepaprastų rezultatų, padėsite savo organizacijoms pakilti į aukštesnį profesionalumo lygį, pelnysite klientų lojalumą. Taip pat pasikeis jūsų asmeninis gyvenimas ir įvaizdis"-sako Robin Sharma.

Ši Carl D.Glickman knyga yra išversta į lietuvių kalbą ir išleista įgyvendinant projektą "Lyderių laikas".Knygoje pristatomas vienas iš galimų praktinių požiūrių į mokyklų vadovų vaidmenį gerinant mokymą ir mokymąsi.Tikimasi, kad knygoje pateikta informacija bei idėjos bus naudingos gerinant švietimo kokybę bei skatins lyderių augimą.

Knygoje Alma Harris „Pasidalytoji lyderystė mokykloje. Ateities lyderių ugdymas“ aprašoma, kaip pasidalytoji lyderystė praktiškai įgyvendinama mokyklose. Knygoje daugiausia dėmesio skiriama ieškant atsakymo į klausimus, kodėl, kaip ir ką reikia daryti. Teigiama, kad mokyklose jau dirba naujų švietimo sistemos lyderių. Tad pagrindiniu iššūkiu tampa šių lyderių ugdymas ir maksimalus kolektyvinių gebėjimų išnaudojimas siekiant teigiamų pokyčių.

Skaitykite ir tobulėkite mūsų bibliotekoje!

Lylio vainikai, Joninių naktį...

2011-06-21T14:31:00.018+03:00

Lylio vainikai, Joninių naktį, lylio
Rasa ant vainikų krenta...
Sidabro rasa vainikus laimina.
Lylio, rasotiems vainikams, lylio...

Birželio pabaigoje, Saulės grąžos metu, kai naktys būna trumpiausios, o gamta klesti auga, švenčiama Rasos šventė arba Kupolinės ir Joninės.

Tikslią vidurvasario šventės datą - birželio 24 d. - nustatė krikščionybė, suteikdama globėją Joną Krikštytoją.Išlaikiusi daug senųjų ikikrikščioniškų momentų, vidurvasario šventė priėmė Joninių vardą, kuris greit prigijo, užgoždamas senesniuosius.

Rasos - archajiškas šios šventės pavadinimas. Rasa senojoje tradicijoje - esminė gyvybės apraiška. Kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi. Rasa prieš saulei patekant turinti nepaprastą gydomąją galią. Nusiprausus švenčių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavęs skaistesnis.

Rasos šventė - tai ir vainikų pynimo šventė. Apeiginius vainikus iš kupolių pinasi merginos ir jais dabinasi galvas, puošia namus, duris, vartus. Ąžuolo vainikais puošiami vyrai.

Dar vienas svarbus senosios Rasos šventės komponentas - ugnis. Tai šviesa, šiluma, judėjimas ir gyvybė. Stebuklinga ugnis įsikūnijusi stebuklingame šviesos kamuolyje - saulėje, gyvybės ir šilumos šaltinyje. Per Rasos šventę saulė baigia įkopti į patį aukščiausią dangaus tašką ir pavargusi stabteli. Laužo kūrenimas - tai pagelbėjimas saulei šviesti, pagarba jai ir linkėjimas sugrįžti.

Žolynai vasarvidžio metu turi daugiausia jėgos, vaistažolės - gydomųjų savybių. Švenčių išvakarėse merginos eina rinkti žolynų - kupoliauti. Į šventę ateiname per kupolėmis išpuoštus šventinius vartus. Todėl kai kur ši šventė buvo vadinama Kupolinėm.

Kupolės šventės kulminacija - paparčio pražydėjimas. Sakmė apie nakties glūdumoje pražystantį stebuklingą paparčio - kuris niekada nežydi - žiedą yra ne tik šios šventės pasaulėžiūrinis raktas, bet ir esminis baltų pasaulėvaizdžio mitas.

"Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas - visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą." - Vydūnas

*********

Džiaukimės atėjusia vasara, dažniau pavaikščiokime po rasotą žolę,dažniau pažiūrėkime į žvaigždėtą dangų,dažniau sustokime pauostyti žydinčių jazminų,dažniau stebėkime tuos auksinius saulėlydžius...
....Ech, ta trumputė mūsų VASARA...

Suomijos Jyvaskyla universiteto bibliotekoje

2011-06-17T13:15:00.012+03:00

Jyväskylä yra Centrinės Suomijos sostinė ir antras pagal dydį miestas, kurio didžiąją dalį populiacijos sudaro studentai.

2011 m. gegužės 18 d. – gegužės 20 d. Studijų skyriaus specialistė Renata Bilbokaitė, M Karolina Mickevičienė ir Socialinių mokslų fakulteto prodekanė mokslui ir užsienio ryšiams dr. Milda Damkuvienė, buvo dalykinėje komandiruotėje Jyvaskylos (Suomija) Universitete.

Mūsų bibliotekos skaitytoja Renata Bilbokaitė papasakojo apie Universiteto biblioteką.

"Jyvaskyla universitete yra 4 padaliniai, kurie atlieka paslaugų funkcijas – tai biblioteka, muziejus, informacijos centras ir kalbų centras. Šie padaliniai jungiasi su Open universiteto idėjomis ir vysto bendras veiklas. Bibliotekoje dirba 65 asmenys, tik 2 žmonės dirba filialuose. Per dieną biblioteka aptarnauja 2000 skaitytojų.

Bibliotekos fondai- 1,5 milijonų knygų, 750 žurnalų. Elektroninių žurnalų – apie 10 000. Ši biblioteka intensyviai bendrauja su kitomis šalies bibliotekomis, priklauso konsorciumui, turi katalogų sistemas, vieną sistemą visai Suomijai, kuri skirta elektroniniams ištekliams. Biblioteka labai prisideda prie doktorantų mokyklos, padeda kurti strategijas, bendradarbiauja su Edukologijos centru, padeda padaryti apklausas, organizuoja viešus renginius, net ir ne savo patalpose.Padeda sukelti duomenis, kai kuriuos sukelia patys,apmoko, kaip suvesti straipsnius, patys tikrina straipsnius ir juos susiranda tiesiogiai leidyklose,mokslininkai ir dėstytojai nepateikia spausdintų straipsnių kopijų.

Biblioteka dirba visomis savaitės dienomis, nuo 8:00 iki 20:00. Sekmadieniais nedirba tik periodikos ir archyvų skyriai. Studentai patys pasiima knygas ir nusiskenuoja, o atiduodami taip pat nuskenuoja ir sumeta į tam skirtą aparatą. Bibliotekos personalas viliasi, kad greitu metu turės labiau technologizuotą aparatą, kuris grąžintas knygas dar ir išskirstys pagal kodus.
Biblioteka turi švietimo aparatus, kurie „prijungti“ prie kiekvieno skaitytojo asmens kodo (turima kortelė, kurią nuskaičius galima šviesti), todėl tai leidžia nevaržomai šviestis ir gauti kopijas bet kuriame fakultete, pvz., jei norima kopiją pasidaryti iš archyvo ar bibliotekoje esančio žurnalo, aparatą užprogramuojama taip, kad kopijos būtų išspausdintos bet kuriame fakulteto spausdintuve.
Studentų lankosi daug, ypatingai pertraukų metu. Labai populiarūs grupiniai darbo kambariai, jiems sudaromas sąrašas ir niekuomet nebūna laisvų vietų. Mažiau populiarūs individualūs kambariai, tačiau jais naudojasi dėstytojai ir mokslininkai.
Patalpos labai erdvios, pirmame aukšte įrengta atvirų sienų kavinukė, joje daug laisvos prieigos kompiuterių, kur dauguma naudojasi internetu.
Biblioteka aptarnauja ne tik universiteto bendruomenę, bet ir miesto piliečius. "

Ačiū Renatai už pasidalintus įspūdžius.

Autorės nuotraukos čia.

Atrask Lietuvą keliaudamas!

2011-05-25T17:43:00.014+03:00

Atostogos - kelionių ir naujų įspūdžių metas. Kur galima keliauti Lietuvoje? Ką pamatyti? Dažnai taip jau būna, kad pravažiuojame gražiausius Lietuvos kampelius to net nežinodami.

Lietuvos dvarai yra neatskiriama mūsų valstybės dalis. Jų sienos, tai ne tik architektūros paveldas, lipdiniai ir freskos – ne tik užjūrio meistrų šedevrai, parkai – ne tik vien galingų medžių pavėsis ir reti atvežtiniai augalai. Dvarai – tai Lietuvos kultūros lopšiai, kuriuose užaugo, mokėsi, dirbo šviesiausi Lietuvos žmonės, garbingų ir senų giminių palikuonys, tai Vakarų Europos kultūros, mokslo ir technikos naujovių kelias į Lietuvą, tai puikios bibliotekos ir meno kolekcijos. Dvarai kartu su valstybe kentėjo nuo karų, epidemijų, ligų, priešų ir vidaus nesantaikos, todėl jų likimai labai skirtingi ir įdomūs.

Knyga „153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ yra trečioji populiarios iliustruotų žinynų serijos „153 įdomiausi...“ leidinys, skirtas pažinčiai su įdomiausiais ir vertingiausiais dvarais, kurie sudaro vieną seniausių statinių grupių Lietuvoje. Dvarų aprašymus rengė 60 autorių – istorikų, muziejininkų, paminklosaugininkų ar krašto šviesuolių, knygoje pateikta daugiau kaip 800 istorinių ir dabarties nuotraukų bei įvairių iliustracijų. Tai knyga, kuri gali pakeisti Jūsų požiūrį į dvarus...

Leidyklos direktorės Danguolės Kandrotienės manymu, dvarai panašūs į knygas – kiekvienas iš jų pasiima tiek, kiek moka, gali ir turi žinių įskaityti tarp eilučių. Kuo daugiau turėsite žinių apie dvarą valdžiusius žmones, pastatų architektūrą ir panašiai, tuo įdomesnė bus ir pati kelionė. Į knygą „153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ įtraukti tik tie dvarai, kurie yra vertingi, įdomūs, privažiuojami ir kuriuos galima apžiūrėti bent jau iš išorės.

Į knygą įtraukti Šiaulių Didžiadvario(Zubovų dvaras)(p.242),Bubių(p.237),
Kurtuvėnų(p.256),Varputėnų(p.294), Paežerių(p.258), Gruzdžių(p.246), Naisių(p.76) dvarai.

„153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ aprašomų dvarų sąrašą rasite ne tik knygoje, bet ir leidyklos svetainėje .

Smagu, kad iki vasaros dar yra laiko, nes reikia dar tiek visko perskaityti. Jei jūs domitės ir kitais Lietuvos lankytinais objektais, užeikite į mūsų biblioteką ,pavartykite ir kitą leidyklos ,,Terra Publica“ ,,153 įdomiausi...“ serijos knygą –

,,153 įdomiausi Lietuvos miesteliai“.

Saugių, smagių kelionių ir gero skaitymo!

Paskelbtas valstybinių universitetų reitingas

2011-05-23T12:00:00.006+03:00

Trečius metus rengiamame Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge pirmąsias tris vietas pasidalijo Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU) bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Šios aukštosios mokyklos dideliu skirtumu aplenkė kitas. Kaip ir ankstesniais metais, dviejų didžiausių šalies miestų mokymo įstaigos užėmė visą viršutinę sąrašo dalį – pirmąsias 7 vietas iš 14. Reitingo rezultatai gauti susumavus daugiau nei 40 įvairių kriterijų.

Išsamų Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą kasmet nuo 2007 m. sudaro ir skelbia Demokratinės politikos institutas (DPI). Šių metų reitingo partneriai – dienraštis „Verslo žinios“ ir tyrimų internetu bendrovė „Macroscope“.

„Pirmąsias tris vietas užėmusius universitetus ir likusias aukštąsias mokyklas skiria nemažas balų skaičius. Tai rodo, kad į trejetuką nepatekę universitetai pagal daugelį rodiklių ženkliai atsilieka nuo lyderių ir tokie duomenys leidžia daryti tam tikras išvadas apie studijų bei mokslo kokybę šiose švietimo institucijose“, - mano vienas iš tyrimo rengėjų, DPI ekspertas Liutauras Kazlavickas.

Pirmąją reitingo poziciją užima Vilniaus universitetas. Po jo rikiuojasi dar 6 Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mykolo Romerio universitetas bei Vilniaus Pedagoginis universitetas.

Aukštųjų mokyklų reitingas sudarytas įvertinus daugiau nei 40 rodiklių, sujungtų į 4 kriterijų grupes: studijas, mokslą, finansų valdymą bei viešąją nuomonę. Lietuvos universitetai vertinti pagal tokius kokybinius rodiklius kaip studijų programų pasiūla, mokslinė produkcija, studijų sąlygos, akademinis personalas, stojančiųjų pasirinkimo pirmumo vertinimas, studentų ir verslo atstovų nuomonė, įvairius finansinių išteklių valdymo efektyvumo parametrus.

„Pirmiausiai šis detalus reitingas – patikimas įrankis jauniems žmonėms, besirenkantiems studijų kelią. Tačiau reitingai galėtų tapti nuorodomis ir aukštosioms mokykloms, kuria linkme tobulėti, ką taisyti”, - tvirtina Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys dr. Mantas Adomėnas.

Jo teigimu, Lietuvos aukštojo mokslo sistemai pradėjus žengti pertvarkos keliu ir keliant sau tikslą, kad aukštosios mokyklos, jų akademinės bendruomenės bei absolventai būtų regimi ne tik Europos, bet ir pasaulio akademinių pasiekimų žemėlapyje, efektyviai veikiančios reitingavimos sistemos neabejotinai turi skatinti aukštųjų mokyklų gebėjimą analizuoti savo veiklos rezultatus, kryptingai keistis bei konkuruoti savo kuriama intelektine verte ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Vienas iš aukštosios mokyklos vertinimo kriterijų – studentų ir verslo lyderių (darbdavių) požiūris į studijas. Šiemet buvo atlikti išsamūs šių grupių požiūrio tyrimai. Juos atliko tyrimų internetu kompanija „Macroscope“. Tyrimai parodė, kad tiek studentai, tiek verslo atstovai studijų kokybę Lietuvos universitetuose vertina vidutiniškai, tačiau didžioji dalis studentų yra ja patenkinti. Visgi, prireikus mokėti pilną studijų kainą, studentų, norinčių pakartotinai rinktis studijuojamą programą, sumažėtų dvigubai, o dauguma verslo savo vaikus tokiu atveju verčiau siųstų siekti aukštojo mokslo diplomo į užsienį.

„Studentų ir verslo požiūris į studijų kokybę – labai svarbus aukštųjų mokyklų konkurencingumo vertinimo kriterijus. Daugelyje stiprias aukštojo mokslo sistemas turinčių pasaulio šalių būtent universitetų absolventų požiūris į studijas, jų diplomo vertinimas darbo rinkoje, karjeros perspektyvos yra vieni iš svariausių duomenų, padedančių įvertinti studijų kokybę“, – sako požiūrio tyrimus atlikusios bendrovės „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Anot jos, Lietuvos aukštojo mokslo sistemai būtų naudinga, jei tokie duomenys pagal iš anksto nustatytus kriterijus būtų renkami, analizuojami bei sisteminami kiekvienais metais. Universitetams tai suteiktų galimybę stebėti viešosios nuomonės pokyčius ir identifikuoti sritis, kuriose jie turėtų pasitempti.

Požiūrio tyrime, kurį atliko tyrimų internetu kompanija „Macroscope“, dalyvavo 2064 studentai ir 268 verslo lyderiai iš dienraščio „Verslo žinios“ kasmet sudaromo verslo lyderių 1000-tuko.

Aukštosios mokyklos surinkta bendrą taškų suma:

1 Vilniaus universitetas - 77,862

2 Kauno technologijos universitetas - 60,213

3 Vilniaus Gedimino technikos universitetas - 48,914

4 Vytauto Didžiojo universitetas - 36,675

5 Lietuvos muzikos ir teatro akademija - 34,026

6 Mykolo Romerio universitetas - 33,817

7 Vilniaus pedagoginis universitetas - 32,448

8 Šiaulių universitetas - 32,169

9 Klaipėdos universitetas - 31,1910

10 Kauno medicinos universitetas - 30,7411

11 Vilniaus dailės akademija - 27,8812

12 Lietuvos žemės ūkio universitetas - 27,513

13 Lietuvos kūno kultūros akademija - 23,1614

14 Lietuvos veterinarijos akademija - 23,03

www.mokslas.lt informacija

„Būk savanoris – keisk pasaulį“

2011-05-12T09:30:00.000+03:00

2011-ieji, Europos Sąjungos paskelbti savanoriškos veiklos metais, jau įžengė į antrąjį ketvirtį. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“paskelbė tyrimo apie Lietuvos visuomenės nuostatas savanoriškos veiklos atžvilgiu, atlikto Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu, rezultatus.„Vilmorus“ tyrimo duomenimis 78 proc. lietuvių žino, kas yra savanoriška veikla, tačiau ja užsiima ar kada nors užsiėmė tik mažiau nei kas dešimtas suaugęs šalies gyventojas,tuo tarpu Vakarų Europoje savanoriškai veiklai laiko skiria daugiau kaip penktadalis suaugusių asmenų.

"Euroblogo" / www.euroblogas.lt / iniciatyvinės grupės atlikta apklausa mūsų šalyje parodė, jog daugiau nei pusė apklaustųjų nežino, kur kreiptis norint savanoriauti. Vis dėlto, savanorystę būtina skatinti, nes tai mainymasis geromis emocijomis bei reikalingais darbais. Savanorystę reikia skatinti dar ir todėl, kad sustiprintume mūsų tautos pilietiškumą. Juk tas, kuris be jokios naudos sau tiesia pagalbos ranką kitam, piliečio vardo vertas kur kas labiau nei vien savanaudiškomis gyvenimo tiesomis besivadovaujantis žmogus.

Lietuvoje sukurta ne viena interneto svetainė, skirta savanoriškai veiklai, kur galima sužinoti apie savanorystę sužinoti daugiau ir išsirinkti labiausiai patinkančią sritį.

Tinklalapio savanoriaujam.lt idėja gimė vienos diskusijos metu, kuomet nepavyko internete aptikti portalo, kuriame būtų sutelkta visa informacija apie savanorystę, savanorius, organizacijas, jų jau padarytus ir šiuo metu atliekamus gerus ir visuomenei itin svarbius darbus.Noras informuoti ir paskatinti žmones savanoriauti yra pagrindinės priežastys, paskatinusios sukurti šį interneto tinklalapį.

„Kultūros savanorių“ / kulturossavanoriai.lt / misija - vienijant kultūrinius savanorius ir skatinant kultūrinę savanorystę, kurti naujas kultūrines tradicijas.
„Kultūros savanoriai“ padeda kiek gali įvairiausiuose meno, kultūriniuose renginiuose ir su didžiausiu malonumu bendradarbiauja su naujais partneriais, ieško naujų susivienijimo draugų.

Portalo www.cv.lt/savanoryste duomenų bazėje yra užsiregistravusios 149 savanorių organizacijos ir užpildyta kone 1.200 savanorių anketų. Nuo šiol atnaujintoje skiltyje apie savanorystę bus dar daugiau informacijos, o organizacijoms rasti savanorių rankų – paprasčiau. "Jei esate savanoris ir ieškote darbo, apie tai, kad užsiimate savanoryste, pravartu nurodyti gyvenimo aprašyme, nes tai padidina galimybes būti pastebėtiems ir pakviestiems pokalbiui dėl darbo."

Svetainė www.buk-savanoriu.lt skirta visiems geros valios žmonėms, kurie nori ir gali dalį laiko, energijos, žinių, gabumų skirti visuomeniniams tikslams, o taip pat organizacijoms, kurios norėtų pasikviesti savanorius pagalbininkus.
Šioje svetainėje galite:
sužinoti apie naujausius savanorystės pasiūlymus;
rasti savanorį;
dalintis informacija apie savanorišką veiklą.

SAVANORIŲ CENTRO / www.savanoris.lt / veikla yra labai įvairiapusiška: koordinacinė, socialinė, kultūrinė, švietėjiška, pilietinė, kuri apima visas amžiaus grupes, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, sveikatos, religinių bei politinių įsitikinimų.
SAVANORIŲ CENTRAS veikia nacionaliniu lygiu ir siekia turėti organizacijų - partnerių visoje Lietuvoje.

"Mums pakeliui"
- tai himnas, skirtas savanoriams ir kviečiantis jais tapti.

Himną atlieka kompozitorius bei atlikėjas Raigardas Tautkus ir jo vadovaujamas Kauno šampaninis choras.

„Būk savanoris – keisk pasaulį“