Šiaulių universiteto bibliotekos tinklaraštis: Keliauk po savo kraštą (2)

Salduvės – Žuvininkų piliakalnis, Salduvės kalnas – piliakalnis yra Šiaulių miesto rytiniame pakraštyje, jis įrengtas aukščiausioje iš šioje vietoje esančių kalvų. Jo aikštelė apskrita, iš visų pusių apjuosta pylimo.Šlaitai statūs, 10-15 m aukščio.

Tokie galingi įtvirtinimai liudija, kad piliakalnis tikrai buvo naudojamas gynybai nuo priešų paskutiniame medinių pilių gyvavimo laikotarpyje – XI–XIV a. Jis galėjo būti naudojamas ir visą I-ą tūkstantmetį, gynybiniai įrengimai nuolat tobulinami.

1969 m. piliakalnis paskelbtas valstybės saugomu archeologijos paminklu.

Salduvės piliakalnio kultūrinis sluoksnis gerokai apgadintas. Tik vienas kitas atsitiktinis radinys liudija apie piliakalnio istoriją. XIX a. pradžioje ant kalno buvo pastatytas optinio telegrafo bokštas. 1944 m. rugpjūčio mėnesį ant kalno buvo Raudonosios armijos stebėjimo punktas.

1977 m. statant paminklą sovietų armijai prie Salduvės piliakalnio, plote, esančiame į vakarus nuo piliakalnio, buvo pakeistas reljefas – vienur nukastas žemės sluoksnis, kitur supiltos kalvelės. 1993 m. paminklas demontuotas, tačiau jo betoninis pagrindas ir dirbtinės kalvos paliktos.

Salduvės vardo kilmę paaiškinti sunku. Legendoje pasakojama, jog kažkada čia gyvenęs didikas, turėjęs nepaprastai gražią dukterį, kurią pamilęs šaunus jaunikaitis. Įsimylėjėliai mėgdavę vaikščioti kalno viršūne. Tokia meilė dievui Perkūnui pasirodžiusi per daug nepadori, per daug saldi, ir jis vieną dieną sukėlęs didžiulę audrą, sugriaudėjęs ir trenkęs į kalną, pliekęs žaibais… Esą nuo taip tragiškai pasibaigusios saldžios meilės ir piliakalnio pavadinimas – Salduvė. Gali būti, kad vietovardis atsirado nuo asmenvardžio Saldus. O gal į pilį buvo suvežamas medus?

Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga, Salduvės piliakalnio garsinimui 2009 m. sukurta knyga „Aukuras Salduvei. Didžioji Salduvės knyga“. Tai didžiausia Lietuvos knyga – 1,25 m aukščio, 90 cm pločio, 25 cm storio, 113,669 kg masės. Knygos sumanytojas ir idėjos įgyvendintojas šiaulietis kraštotyrininkas, kultūros istorikas, dizaineris Vilius Puronas. Knygoje istorikų ir kraštotyrininkų tyrinėjimai, išvados, hipotezės, taip pat legendos, šiauliškių literatų ir muzikų kūriniai apie Salduvės piliakalnį bei jo ateities viziją. Be lietuvių keli straipsniai yra latvių ir prūsų kalbomis Knyga iliustruota įvairių laikmečių dailininkų darbais bei koliažais. Ši 184 puslapių knyga išleista Šiaulių universiteto leidyklos ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių knygrišykla“ 2009 m. 1 egz. tiražu. Metalinius viršelius, kuriuos puošia iš plieno lakštų iškarpyti ąžuolo lapai, padarė Šiaulių uždaroji akcinė bendrovė „Elga“. Nuo 2012 m. balandžio 24 d. ji eksponuojama Šiaulių universiteto bibliotekos fojė.